Nurungė be konkurencijos
2017-ieji Lietuvos lengvaatlečiams vyrams buvo dosnūs – pergalėmis ir rekordais pasižymėjo ne tik planetos čempionu tapęs diskininkas Andrius Gudžius.
Dėl geriausio metų sportininko apdovanojimo kovojo ir 20 km sportinio ėjimo atstovas Marius Žiūkas, šalies ietis metimo rekordą – 84 m 78 cm pagerinęs Edis Matusevičius, šiemet beveik visas varžybas laimėjęs rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius, maratonininkas Remigijus Kančys, šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas ir bėgikas Simas Bertašius.
Vis dėlto, pasirinkimas ir vėl krito ant A.Gudžius. Sportininkas šiemet pasižymėjo dviejose svarbiausiose metų varžybose: pasaulio čempionate bei Deimantinėje lygoje 199 cm ūgio lietuvis buvo geriausias.
Mūsų žinomas atletas net pretendavo tapti geriausiu metų Europos lengvaatlečiu – jo pavardė buvo įrašyta tarp dešimties kandidatų.
Praėjusiais metais kylančiai žvaigždei save realizuoti neleido patirtos pėdos traumos. Dar balandį Kauno čempionate Vaclovo Kidyko auklėtinis pagerino asmeninį rekordą – 67,38 m bei visą vasarą demonstravo stabiliai aukštus rezultatus.
Pasaulio čempionato auksą A.Gudžius nuskynė pasiekęs antrą 2017-ųjų rezultatą pasaulyje – 69,21 m. Tuo tarpu tarp dešimties tolimiausių metų metimų pateko dar net trys lietuvio rezultatai.
Geriausiu Lietuvos lengvaatlečiu disko metikas titulą laimėjo jau ketvirtą kartą iš eilės. Kartu geriausiu 2017-ųjų treneriu pirpažintas A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas. Galutinėje rinkimų rikiuotėje trečiąją vietą laimėjo R.Kančys, natras buvo E.Matusevičius.
„Žinote, taip, aš jau ketverius metus tampu geriausiu lengvaatlečiu, tačiau jis neduodamas už išvaizdą. Jis skiriamas už rezultatus. Manau, tai ne už dyką duodama“, – kalbėjo A.Gudžius.
„Ar pabodo būti geriausiu Lietuvos lengvaatlečiu? Tebūnie, pamėtysiu akmenukų į kitų sportininkų daržą. Gal kitiems reikia lengvaatlečiams patobulėti. Gal jiems reikia labiau pasistengti? Aš savo ruožtu darau viską, kas mano jėgoms – aš spaudžiu iš savęs tiek, kiek galiu ir titulai tikrai glosto širdį. Manau, reikia visai kompanijai susiimti į rankas ir gal po metų-kitų turėsime kitą metų lengvaatletį“, – juokdamasis kalbėjo A.Gudžius.
Pratęsė savo dominavimą
Tarp solidžiausius rezultatus šiemet rodžiusių lengvaatlečių net keturių sportininkių namus jau puošė Metų lengvaatletės pagrindinis prizas: 2012-aisiais geriausia buvo išrinkta septynkovininkė Austra Skujytė, 2013-aisiais ir 2014-aisiais – disko metikė Zinaida Sendriūtė, 2015-aisiais lygių nesulaukė ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė, tuo tarpu pernai įtikinamai laimėjo šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.
Šiemet ir vėl rinkimuose kovojo tie patys garsūs vardai: disko metikė Zinaida Sendriūtė, 20 km sportinio ėjimo meistrė, dviejų šalies rekordų autorė Živilė Vaiciukevičiūtė ir Brigita Virbalytė-Dimšienė, šuolininkė į aukštį, dviejų Lietuvos rekordų, Europos čempionės titulą ir Universiados bronza šiemet laimėjusi Airinė Palšytė, 15-ąją vietą pasaulio čempionate nudžiuginusi 800 metrų nuotolio bėgikė Eglė Balčiūnaitė, trišuolininkė į didįjį sportą po motinystės atostogų sugrįžusi Dovilė Dzindzaletaitė bei legendinė septynkovininkė 38-erių Austra Skujytė.
Tačiau A.Palšytė savo laimėjimais nustelbė konkurentes: sausį Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose ji pirmą kartą įveikė 200 cm aukštį, o kovą Europos uždarų patalpų čempionate Serbijoje peršoko 201 cm ir iškovojo auksą, artimiausią konkurentę pranokusi septyniais centimetrais.
Tokie pasiekimai neliko nepastebėti – A.Palšytė buvo išrinkta geriausią sausio ir kovo mėnesių Europos lengvaatlete. Trečičją vietą lengvaatlečių rinkimuose laimėjo Ž.Vaiciukevičiūtė, o antroji vieta atiteko E.Balčiūnaitei.
„Iš tiesų metai galėjo būti geresni. Po geros metų pradžios tikėjausi puikaus sezono, bet sportas yra neprognozuojamas, o traumos yra neatsiejama sporto dalis. Apmaudu, kad viskas pasisuko ne ta linkme, bet iš kitos pusės, aš neturiu dėl ko liūdėti. Aukso medalis suaugusių uždarų patalpų Europos čempionate, aplenkiant varžoves 7 cm ir pakartotas Lietuvos rekordas manau yra labai svarbus pasiekimas ir vien dėl to metai yra labai geri, – kalbėjo A. Palšytė. – Vasara man nekaip susiklostė, bet pasaulio čempionate visgi užėmiau aukščiausią vietą savo karjeroje, todėl negaliu teigti, kad metai prasti. Metai buvo įdomus, kupini įvairių išgyvenimų“.
Jau antrus metus iš eilės A. Palšytė, kaip ir disko metikas Andrius Gudžius, savo rezultatais gerokai pranoksta kitus Lietuvos atstovus, todėl be didesnio vargo tampa geriausiais šalies lengvaatlečiais. Šuolininkė į aukštį mano, kad dabartiniai jaunimo rezultatai teikia vilčių, kad ateityje šiuose rinkimuose konkurencija bus įdomesnė.
„Turėdami tiek kylančių žvaigždžių ir tiek jaunimo, manau, kad po metų ar kiek vėliau mes su Andriumi sulauksime rimtos konkurencijos suaugusių. Kol kas orientuojuosi į savo rezultatus ir savo laimėjimus, o ne sekti, kaip sekasi kitiems“, – teigė A. Palšytė.
Gegužės mėnesį A. Palšytę sustabdė kojos trauma. Nors ji vėliau atsigavo ir dalyvavo pasaulio čempionate, galutinai pasveikti ji dar nespėjo. Sportininkė prisipažino, kad šią žiemą gali praleisti uždarų patalpų pasaulio čempionatą jeigu tai trukdys pasiruošti vasaros sezonui.
„Negaliu sakyti, kad 100 proc. yra viskas tvarkoje, šiuo metu į aukštį vis dar nešokinėju, o anksčiau tokiu periodu dažniausiai tai jau būdavo daroma. Vis dėlto jau vykau į sporto stovyklą, dirbame rimtai, tik krūvis yra kiek kitoks. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Visgi visi suprantame, kad svarbiausias tikslas yra Tokijo olimpinės žaidynės, o ir kitos pagrindinės varžybose vyksta vasarą“, – kalbėjo A. Palšytė.
Keletą pastarųjų metų A. Palšytė šuolių į aukštį sektoriuje kovojo su viena labiausiai tituluotų šios sporto šakos atstove ispane Rut Beitija (Ruth Beitia). Ispanė, būdama 37-erių metų, sugebėjo triumfuoti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Šiais metais ispanė paskelbė baigianti savo karjerą. Pasak Airinės, ispanės sprendimą ji žinojo jau anksčiau, tačiau konkurencija šuoliuose į aukštį lieka didžiulė net ir pasitraukius olimpinei čempionei.
„R. Beitija buvo ta sportininkė, į kurią žiūrėdavau dar kai pati rimtai šiuo sportu neužsiminėjau. Tai daug metų buvo viena ryškiausių pasaulio šuolininkių į aukštį. Ji yra pavyzdys, kad net ir tokio amžiaus galima pasiekti tokių aukštų rezultatų. Ji apie karjeros pabaigą užsiminė dar 2012 metais, tačiau ji nusprendė dar pakovoti dėl savo svarbiausio tikslo – olimpinio aukso. Manau, kad tai pasiekusi, ji nusprendė, kad su sportu galima atsisveikinti ir atsiduoti šeimai, – pasakojo A. Palšytė. – Konkurencija pasaulyje vis tiek lieka didelė, auga daug perspektyvių šuolininkių iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Šiuo metu Europos čempionatas praktiškai prilygsta pasaulio pirmenybėms, todėl konkurencija liks arši. Vienai išėjus, jos vietą užims ne ką silpnesnė. Dėl to negalima niekada užmigti ant laurų ir reikia ruoštis naujiems iššūkiams“.
Atsisveikinimas
Pirmadienį oficialiai su didžiuoju sportu atsisveikino su A.Skujytė. Per apdovanojimų ceremonija buvo parodytas filmas apie Austrą, o apie lengvaatletę kalbėjo kiti buvę ir esantys Lietuvos rinktinės nariai. „Ačiū, Austra“, – filmo pabaigoje buvo parašyta A.Skujytei ant nuotraukos, kurioje ji buvo įamžinta 2004-siais Atėnų žaidynėse, iškovojus sidabro medalį. Be to, Lietuvos atstovė po varžovių dopingų skandalų šiemet mūsiškei buvo skirtas 2012 metų Londono žaidynių bronzos apdovanojimas.
„Čia kalbėta, kad tu mus palieki. Ne, tu tik keiti profesiją, bet mūsų nepalieki“, – tikino per pagerbimą Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovas Eimantas Skrabulis. Per ceremoniją sportininkei įteikta Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka.
„Netikėta staigmena. Noriu padėkoti ir pasakyti, kad visi išsakyti skaičiukai apie mano pasirodymus čempionatuose, žaidynėse ir vietas juose, nėra vien tik skaičiukai. Tai yra žmonių darbas, kurie lydėjo mane per visą karjerą. Buvo daug jų ir norėčiau pasakyti jiems ačiū už jų pastangas“, – teigė šiek tiek susigraudinusi A.Skujytė.
