Galbūt suomiai paslapčia jau šventė pergalę, tačiau paskutiniame kėlinyje sportininkai demonstravo aplodismentų vertą žaidimą.
Rimvydo Šimansko ir Tomo Vainikonio treniruojamų lietuvių rikiuotei netrūko užsispyrimo. Tačiau finalinėje kovoje komandai teko rimtai pasukti galvą – priešininkai neleido lietuviams atsipalaiduoti, teko prisitaikyti prie neįprasto teisėjavimo ir net keisti gynybos strategiją. Rungtynės baigėsi rezultatu 12:9.
Rezultatyviausiu savo amžiaus grupėje ir geriausiu viso turnyro žaidėju buvo išrinktas kaunietis G.Daniūnas. Sportininkas finalinėje kovoje varžovams įmušė net 5 įvarčius.
– Europos Šiaurės ir Baltijos jūros šalių jaunių ir jaunimo vandensvydžio čempionate iškovojote auksą. Tikėjotės tapti čempionais?
– Šiam turnyrui ilgai rengėmės. Šios sudėties komanda dalyvavo ne viename turnyre ne tik Lietuvoje. Buvome neblogai pasiruošę, todėl ir pagrindinis tikslas buvo pats aukščiausias – iškovoti aukso medalius.
– Rinktinė jauna, o jos nariai – iš skirtingų miestų. Ar nebuvo sudėtinga suderinti treniruotes?
– Bendrų treniruočių daug neturėjome, kiekvienas treniravosi savo bazėje 6 kartus per savaitę. Tačiau, kaip ir minėjau, ši rinktinės sudėtis yra sužaidusi daug turnyrų. Šiais metais dalyvavome Europos čempionato atrankoje ir dar ne viename tarptautiniame turnyre.
– Rungtynių baigtis buvo sprendžiama paskutiniame kėlinyje. Su kokiais sunkumais susidūrėte?
– Priešininkai buvo tikrai stiprūs ir kovingi. Ir mes, ir jie kovojo iki pat paskutinių rungtynių akimirkų. Taip pat teko prisitaikyti prie mums neįprasto teisėjavimo ir keisti gynybos schemas. Mes pripratę prie šiurkštesnio žaidimo stiliaus, todėl iš pradžių nemažai žaidėjų buvo pašalinti iš aikštelės dvidešimčiai sekundžių. Tekdavo gintis esant mažesniam žaidėjų skaičiui. Manau, kad tai lėmė nemažai praleistų įvarčių. Atsitiesėme tik tuomet, kai pakeitėme gynybos schemą.
– Kada įvyko lūžis? Kaip pavyko ne tik prisivyti, bet ir nugalėti varžovus?
– Lūžis įvyko ketvirtajame kėlinyje. Laikėmės plano, kurį aptarėme prieš rungtynes. Žinojome, kad turime ilgą ir daugmaž lygiavertį suoliuką, kuriuo reikia tinkamai pasinaudoti. Stengėmės nuvarginti varžovus, ir tai mums pavyko.
– Kuo lietuvių rinktinė buvo pranašesnė už kitas čempionato komandas?
– Mes tikrai intensyviai ruošėmės, sukaupėme labai daug žaidimo praktikos. Taip pat, manau, didžiausias mūsų komandos pranašumas, kad neturime aiškių lyderių ir varžovams sunku mus nuspėti. Vieną dieną gerai žaidžia vieni žaidėjai, kitą – kiti.
– Ar prie pergalės galėjo prisidėti ir tai, kad varžybos vyko būtent Lietuvoje?
– Taip, tikrai ilgai laukėme, kol turnyras persikėlė į Lietuvą. Nemeluosiu, namuose žaisti tikrai paprasčiau ir smagiau. Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseine sulaukėme daug palaikymo iš šeimų, giminių ir draugų.
– Kaip vertinate savo indėlį? Buvote pripažintas rezultatyviausiu ir geriausiu žaidėju.
– Tikrai smagu, kai pasiseka naudingai sužaisti. Tačiau esu tos nuomonės, kad vandensvydis – komandinis sportas ir kiekvienas komandos narys atlieka savo darbą siekiant pergalės.
