EUROLYGA

Sporto biudžeto dalybos: patenkintų mažai, bet KKSD vadovas siūlo didžiuotis reforma

„Pagaliau atsirado sistema, aiški pinigų skirstymo vizija bei kriterijai. Mes pirmąkart sporto pinigus išdalinome skaidriai ir visoms pusėms suprantamai, nors atriektais pinigais ir ne visi patenkinti“, – apie 2018-ųjų šalies sporto biudžetą ir federacijoms pateiktus „skaičiukus“ aiškino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Edis Urbanavičius. Po beveik dešimties metų pertraukos federacijoms grąžintas tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, kuris buvo panaikintas per Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbą dar 2009-siais. Tačiau pinigų dalybos labiau nuvylė federacijas nei jas pradžiugino: daugeliui teks sukti galvas, iš kur gauti nurėžtus valstybės pinigus.

KKSD vadovas Edis Urbanavičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
KKSD vadovas Edis Urbanavičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
KKSD vadovas Edis Urbanavičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
KKSD vadovas Edis Urbanavičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
KKSD vadovas Edis Urbanavičius
KKSD vadovas Edis Urbanavičius
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-01-15 18:57, atnaujinta 2018-01-16 15:10

Šiemet KKSD niekaip vis nestorėjantį šalies sporto biudžeto pyragą dalino į 68 dalis, o jo masę sudarė 6 mln. 330 tūkst. eurų, kuriuos reikėjo protingai supjaustyti į gabalėlius federacijoms ir sporto organizacijoms.

Tačiau KKSD sumanyta visos šalies sporto reforma ir į federacijų lentynėles sudėlioti 2018-siems skirti pinigai nuvylė ne vieną sporto organizaciją. Ir ypač – galingas bei medalius į mūsų šalį parvežančias sporto šakas.

Net ir visada dosniai maitinamas šalies krepšinis privalės iš rėmėjų privalės susirasti papildomai 28 tūkst. eurų, mat vietoj 2017-siais skirtų 788 tūkst. eurų, šiemet Arvydo Sabonio vadovaujama organizacija gavo tik 760 tūkst. eurų.

Bet krepšininkai turėtų ramiai jaustis, mat pasižiūrėję į kitų sporto federacijų finansavimo eilutes, jų netektys nėra tokios tragiškos.

Irklavimas po dalybų neteko beveik 73 tūkstančių eurų, palyginus su praėjusiais metais, dviračių sportas – 142 tūkstančius, imtynės – 88, baidarių ir kanojų irklavimas – 105, šiuolaikinė penkiakovė – net 214, biatlonininkai – 86 tūkstančių eurų.

Iš viso sumenko 33-ejų organizacijų biudžetai: iš jų net 22-iejų olimpinių sporto šakų federacijoms. Papildomais pinigais taip pat buvo džiugaujama, bet nė viena organizacija negavo tiek lėšų, kad galėtų kalbėti apie tam tikrą proveržį. Kie lengviau gali atsiūsti tik lengvoji atletika, vietoj 397 gausianti šiemet 412 tūkstančių eurų finansavimą bei plaukimas – gavęs 4 tūkstančiais daugiau ir dabar sąskaitoje turėsiantis 543 tūkst. eurų.

Didžiausią šuolį į geresnį federacijos gyvenimą 2018-siais žengė tik orientavimosi sportas, kuriam vietoj 76 tūkst. eurų šiemet reikės savo reikmėms išsileisti 130 tūkstančių.

Tiesa, negali KKSD atseikėtais pinigais skųstis ir kiokušin karatė meistrai, žolės riedulininkai, regbininkai ir futbolininkai, akmenslydžio atstovai, kultūristai, rankų lenkimo, triatlono, bei greitojo čiuožimo trumpuoju taku federacijos: visoms šioms organizacijoms finansavimas buvo su pliuso ženklu.

Pagal numatytus kriterijus lėšos sporto organizacijoms buvo skirtomos pagal tris kriterijus: sportininkai ir jų rezultatai lėmė 75 procentus sumos, 15 proc. pinigų skirta nacionalinių varžybų sistemai ir jose dalyvaujantiems atletams ir 10 proc. visos sumos numatoma pačios federacijų veiklai.

Kaip teigė ne vienas sporto žmogus, šįkart KKSD dalino kur kas kuklesnes lėšas net ir palyginus ir su 2017-siais.

Bendra suma, sudėjus 2017 metams skirtas KKSD ir naikinamo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) lėšas, buvo šiek tiek didesnė nei dabartinės lėšos, atitekusios federacijoms pagal didelio meistriškumo programą.

„Mes atskirai vertinome finansavimą iš LOSC bei lėšas federacijų programoms. Mes paėmėme nuo 2010 metų susidariusį vidurkį, nes LOSC pinigų surinkimas kasmet skirėsi dėl olimpiadų. Taip, suskaičiavus vidurkį, lėšos federacijoms tapo kiek mažesnės nei 2017 metams“, – pabrėžė E. Urbanavičius.

Departamento vadovas, kalbėdamas apie 2018-ųjų sporto biudžetą tikino, kad nors ir manoma, kad visos jo dalys sudarys bendrą 18 mln. eurų sumą, jis negali garantuoti už šią sumą, nes geresniam sporto organizacijų gyvenimui ir efektyviam lėšų panaudojimui trukdo Departamento ir LTOK nesutarimai.

Pagal E.Urbanavičiaus skaičiavimus, prieš KKSD išdalintų 6,3 mln. eurų valstybės paramos būtina pridėti Sporto paramos fondo 6,6 mln. eūrų sumą ir galimai 6 mln. eurų kraitį, kurį privalėtų skirti LTOK.

Šalies olimpinis komitetas savo biudžetą ir finansavimą sporto šakoms ketina tvirtinti sausio 26 dieną vyksiančioje generalinės asamblėjos sesijoje.

E. Urbanavičius apgailestavo, kad LTOK, būdama nevyriausybinė organizacija, neskuba skirstyti pinigų, nors turėjo tokią galimybę, tuo pačiu palengvindamos gyvenimą sporto federacijoms, kurios lėšas iš KKSD gaus geriausiu atveju tik sausio pabaigoje.

„Praėjusiais metais trys kartus kalbėjomės su LTOK dėl LOSC ir finansavimo. Dabar mes norime sėsti prie stalo ir kalbėtis ne tik su LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovais, bet ir su sporto federacijomis. Kiek aš žinau ir kiek teko bendrauti su federacijomis, LTOK neturi kriterijų sporto šakų finansavimui. Taip pat man nepavyko išsiaiškinti nei 2017 metų LTOK biudžeto nei planuojamo 2018 metams. Esu dalyvavęs praėjusių metų asamblėjoje ir mačiau jų planuojamą biudžetą, bet jis tikrai nebuvo galutinis. Kaip jie pinigus perskirstė vėliau, šito nežinau ir tuo nėra patenkintos ir federacijos“, – į olimpinio komiteto daržą akmenis mėtė KKSD direktorius.

Pasak E. Urbanavičiaus, idealiausias variantas būti surinkti visus Lietuvos sportui skiriamus pinigus ir juos paskirstyti pagal aiškius kriterijus. Tuomet KKSD tektų tik funkcija patikrinti, kaip yra naudojami valstybės pinigai.

Paklausus, kas laukia Sporto departamento ateityje, jo vadovas patikino, kad, nors ir mąsto apie reformos pratęsimą ir veiklą net po 2020-ųjų Tokijo olimpiados, pačio KKSD gali nelikti kitais metais.

„KKSD nuo šių metų yra nebe Vidaus reikalų ministerijos, o Švietimo ir mokslo ministerijos sudėtyje, tiesa, jo statusas vis dar lieka toks pat. Viskas modeliuojama taip, kad turėtų atsirasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Geriausiu atveju tai įvyks nuo 2019 metų. Tam turėtų būti priimtas naujas sporto įstatymas, peržiūrėta apie 3000 teisės aktų, bet jei bus politinė valia, tai nesunkiai bus padaryta. Tokiu atveju KKSD nebeliktų“, – sakė E. Urbonavičius.

Daug dėmesio žiniasklaidoje susilaukė garsių Lietuvos sportininkių penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės ir dviratininkės Simonos Krupeckaitės pareiškimai apie galimą emigraciją dėl minėtos reformos.

Didžiausia to priežastis – anksčiau sutartis su LOSC turėję sportininkų treneriai ir aptarnaujantis personalas buvo atleisti, o nuo šių metų juos turi įsidarbinti pačios federacijos.

Tačiau skirti mažesni valstybės pinigai verčia abejoti, ar visoms sporto organizacijoms pasiseks išlaikyti trenerių ir medikų ratą. Ne vienas žinomas atletas užkulisuose kritikavo KKSD jau pusmetį stumiamą reformą, kuri gali tapti aklavietė visam šalies sportui. Pats E.Urbanavičius tikino, kad nėra gavęs nė iš vienos federacijos skundų, nors su jų atstovais Departamente prasilenkia vos ne kasdien.

„Mane stebina, kad kalba ne federacijų atstovai, o sportininkai. Toks jausmas, kad kažkas už sportininkų yra pasislėpę ir jais manipuliuoja. Ne sportininkas yra atsakingas už sporto šakos biudžetą. Tai yra rūpestis žmonių, kurie rūpinasi savo sporto šaka – tai yra federacijų vadovų. Mes pasiruošę su visais kalbėtis ir kol kas niekas man priekaištų nepareiškė. Yra problemų ir mes jas padėsime spręsti. Sportininkas privalo pradžioje žiūrėti į federaciją. Pirmiausia reikia kritikuoti pačią federaciją, jei kas nors negerai, o tada kartu su federacija galima kritikuoti kitą subjektą, jei problema neišsisprendžia“, – dėstė E. Urbanavičius.

KKSD sporto federacijų finansavimas (sporto šaka, 2018-iems skirtos lėšos tūkst. eurų, 2017-siais skirtos federacijai lėšos tūkst. eurų)

Krepšinis 760, 788

Plaukimas 543, 539

Irklavimas 510, 583

Lengvoji atletika 412, 397

B/k irklavimas 341, 446

Dviračių sportas 191, 333

Aviacija 172, 228

Imtynės 143, 231

Rankinis 134, 173

Šiuolaikinė penkiakovė 132, 346

Ledo ritulys 131, 111

Orientavimosi sportas 130, 76

Sunkioji atletika 124, 161

Kiokušin karatė 117, 74

Žolės riedulys 111, 84

Regbis 111, 73

Boksas 110, 141

Buriavimas 107, 139

Gimnastika 96, 155

Dziudo 94, 126

Sportiniai šokiai 93, 90

Futbolas 89, 55

Biatlonas 87, 173

Dailusis čiuožimas 69, 70

Šaškės 60, 36

Tinklinis 56, 115

Akmenslydis 56, 20

Beisbolas 55, 56

Tenisas 52, 37

Stalo tenisas 52, 64

Greitasis čiuožimas 52, 34

Kultūrizmas 48, 32

Šaudymas 47, 55

Tekvondo 43, 67

Automobilių sportas 41, 66

Sambo 40, 29

Rankų lenkimas 30, 8

Badmintonas 29, 28

Universali kova 29, 31

Sportinė žūklė 29, 20

Vandensvydis 28, 30

Slidinėjimas 28, 62

Šachmatai 23, 36

Tautinės imtynės 22, 22

Motorlaivių sportas 22, 55

Motociklų sportas 17, 32

Jėgos trikovė 17, 13

Triatlonas 16, 7

Softbolas 16, 4

Kikboksas 15, 29

Šachmatų kompozitoriai 13, 9

Žirgų sportas 12, 10

Fechtavimas 11, 15

Šaudymas iš lanko 11, 15

Povandeninis sportas 10

Virvės traukimas 9

Bušido 6, 1

Muaihtai 6, 11

Pulas 6, 5

Biliardas 5

Vandens slidinėjimas 4, 5

Golfas 3, 1

Korepondenciniai šachmatai 1, 8

Skvošas 1, 1

Lietuvos aklųjų sporto federacija 93

Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 258.

Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija 90

Lietuvos parolimpinis komitetas 74

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.