Nuo sausio 1 dienos LOSC nesirūpina sportininkais. Reorganizavus centrą jam palikta funkcija – inventoriaus ir pastatų priežiūra.
Su olimpine rinktine dirbę LOSC medikai, kineziterapeutai ir masažuotojai gavo atleidimo lapelius, o ar juos toliau samdyti, spręs jau pačios federacijos.
37 metų Jurijus Vaščenkovas – vienas iš būrio atleistųjų. Tiesa, trimetį sūnų auginančio kineziterapeuto dar negalima oficialiai atleisti, todėl jis gauna 40 proc. atlygį nuo minimalaus darbo užmokesčio – už prastovą, mat LOSC jau nebevykdo ankstesnės veiklos.
Nuo 2006 metų LOSC dirbęs J.Vaščenkovas prižiūrėjo įvairių sporto šakų rinktines: bokso, dziudo, baidarių ir kanojų irklavimo.
„Su konkrečiomis rinktinėmis dirbau tik per stovyklas užsienyje, pavyzdžiui, per olimpines žaidynes, čempionatus. O Lietuvoje teikdavau pagalbą visiems, kam reikėjo“, – sakė J.Vaščenkovas.
Reorganizavus LOSC kaunietis kineziterapeutas neatsidūrė tiesiog gatvėje – dar 2010 metais jis su žmona Kaune įkūrė savo centrą „Funkcinė medicina“.
Greičiausiai J.Vaščenkovas ir toliau dirbs su sportininkais, tik jau kaip privačiai samdomas specialistas.
Vertindamas sporto reformą kineziterapeutas svarsto, kad ją vykdyti gerokai paskubėta: federacijos dar neturėjo naujų pinigų, o LOSC jau reorganizuotas, nepaliekant sportininkams galimybės toliau bendrauti su medikų personalu.
Be to, neįvertinta, kad privačiai samdomų specialistų paslaugos kainuos gerokai daugiau, nei kainavo LOSC.
Savo kainas jau paskelbė reformos iniciatoriui ir vykdytojui Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) priklausantis Lietuvos sporto medicinos centras. Tos kainos, kaip tvirtina specialistai, yra didesnės nei privačiuose kineziterapijos ar masažo kabinetuose.
– Koks buvo jūsų darbas ankstesniajame LOSC? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Vaščenkovo.
– Mano darbas buvo susijęs su skausmų priežiūra ir profilaktika, raumenų tonusu, funkcine kontrole. Tai buvo ir minkštosios technikos – darbas su audiniais, ir testavimas – funkcinis parengimas. Dažnai dalyvaudavome treniruotėse.
Darbas su rinktine skiriasi nuo darbo privačiame kabinete. Rinktinė yra judri – turi būti ne kabinete, o treniruotėse. Daugiausia darbo – per kelių savaičių mokomąsias treniruočių stovyklas Lietuvoje arba užsienyje.
Tada darbo diena prasideda ankstų rytą, kai sportininkams reikia pasiruošti treniruotei, pavyzdžiui, susitvarstyti ar paruošti raumenis, kad jie geriau dirbtų. Būni treniruotėje, po treniruotės, jei kas nors turi bėdų. O pagrindinis darbas vakare – kiekvieną apžiūri, masažuoji, atlieki tempimo procedūras.
Kineziterapeutas per tokias stovyklas atlikdavo ne tik savo tiesioginį darbą. Rinktinė neturi tiek pinigų, kad vežtųsi ir gydytoją, ir psichologą, ir kineziterapeutą, ir masažuotoją.
Dažniausiai važiuoja vienas medicinos personalo narys. Ir tas vienas medikas, pavyzdžiui, aš ar buvęs Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas, turėjo atstoti visą medikų komandą – būti ir draugas, ir trenerio asistentas, ir kineziterapeutas, ir masažuotojas, ir psichologas, ir gydytojas.
Per didžiuosius renginius, pavyzdžiui, olimpines žaidynes, susirinkdavo visa medikų komanda – gydytojai, psichologai, kineziterapeutai.
Tada kiekvienas galėdavome dirbti tiesioginį savo darbą, o prireikus konsultuotis su kolegomis. Tačiau dažniausiai vienas žmogus turėjo mokėti viską.
– Kas pasikeitė po LOSC reorganizavimo? Ar dar turite kokį nors ryšį su sportininkais?
– Tai ir įdomiausia. LOSC nebevykdo savo funkcijų, ir viskas įvyko staiga, nedavus laiko nei sportininkams, nei treneriams naujai struktūrai sukurti.
Didžiausias minusas ne pati reforma, o tai, kad federacijos, treneriai, sportininkai tai reformai buvo nepasirengę.
Anksčiau sportininkai turėjo galimybes gydytis, reabilituotis, turėjo psichologus, fizioterapeutus, trenerius ir staiga viso to neliko, o naujos sąlygos nesukurtos.
Be to, federacijos dar realiai negavo pinigų, kuriuos galėtų skirti specialistams samdytis.
Sportininkams dabar yra dvi galimybės: kaip visiems žmonėms eiti į polikliniką ir sulaukti vizito pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas kitą specialistą arba eiti už savo pinigus į privačią kliniką. Šią sąskaitą, žinoma, gali padengti ir federacija, jei ji turi pinigų.
Tačiau visa tai kabo ore – viena struktūra panaikinta, o kitos nėra. Tad niekas ir nežino, ką dabar daryti.
Pas mane ir vakar buvo sportininkai. Sakau: „Dar dirbame iš inercijos, bet kalbėkitės su federacijomis, turėsite priimti sprendimą, kaip elgtis toliau.“ O kol kas dirbu kaip dirbau, stengiuosi netraumuoti sportininkų psichologiškai. Jiems dabar sunku ir reikia paramos.
Dabar viskas priklauso nuo operatyvaus federacijų darbo. Federacijų reikalas, kur jos leis pinigus – medikui samdyti, dar vienam sportininkui į stovyklą vežti ar įrangai pirkti.
Pavyzdžiui, su Baidarių ir kanojų irklavimo federacija turime preliminarią tolesnio bendradarbiavimo sutartį, bet ji dar negalioja, nes federacija neturi galutinių finansinių sąmatų. Yra tikimybė, kad darbą tęsime, tik sutartis jau bus privati.
Įvairių šakų sportininkai man į akis teigia, kad nori, jog toliau dirbčiau su jais, bet jie dabar pastatyti prieš sumažėjusias finansines galimybes.
Nors KKSD teigia, kad finansai federacijoms didės, federacijų atstovai atkerta, jog labai smarkiai padidėjo išlaidos.
Uždarius LOSC atsirado personalo samdymo išlaidos, trenerių, medikų atlyginimų išlaidos – jos daug didesnės nei gaunami papildomi pinigai iš biudžeto perskirsčius lėšas.
Taip atsirado realus lėšų trūkumas. Dabar federacijos svarsto, kaip joms elgtis toliau.
– Kokį atlyginimą gaudavote LOSC ir kaip brangu jus samdyti dabar kaip privatų kineziterapeutą?
– LOSC gaudavau pastovų atlyginimą – nustatytą minimumą su komandiruočių priedais. Išeidavo 600 eurų per mėnesį į rankas.
Be to, LOSC direktorius Linas Tubelis ir buvęs Lietuvos olimpinės vyriausiasis rinktinės gydytojas D.Barkauskas labai rūpinosi, kad personalas keltų kvalifikaciją užsienio seminaruose ir mokymuose.
Mažą atlyginimą kompensuodavo puikios darbo sąlygos, nuostabus kolektyvas ir galimybė nuolat tobulėti.
Dabar kainos yra komercinės. Žinoma, galima daryti nuolaidas. Jei, sakykime, vienos procedūros komercinė kaina mano kabinete 50 eurų, žinoma, sudarius sutartis su federacijomis, bus pritaikomos nuolaidos.
Savo paslaugų kainas pateikė ir Lietuvos sporto medicinos centras. Mano privačiame kabinete kainos yra mažesnės.
Reforma vykdoma, kad būtų pokyčių. Gal jie ir reikalingi. Reforma gali būti ir gera – ji skatina konkurenciją, rėmėjų paiešką, laisvą personalo samdymą: gali rinktis ne iš 10 medikų, o bet kurį Lietuvos mediką.
Problema yra tai, kad viskas daroma skubotai ir per prievartą.
Vietoj gražios reformos, kai taškai sudėlioti, kai iš anksto žinoma, kaip viskas vyks, kaip bus paskirstyti pinigai, kad juos gaus laiku, įvyko griūtis.
Ir silpnesnės ar mažiau pasirengusios federacijos nukentės.
Visi žinojo, kad reforma bus, bet gruodžio viduryje niekas dar nežinojo, kiek pinigų gaus.
Paslaugų sportininkams kainos – įspūdingos
KKSD priklausantis Lietuvos sporto medicinos centras, atsižvelgdamas į sporto šakų federacijų paklausimus, paskelbė gydytojų, masažuotojų ir kineziterapeutų mokamų paslaugų kainas. Jos daro įspūdį, nes privačių kabinetų specialistai tvirtina, kad pas juos sportininkams gydytis pigiau nei valstybiniame centre.
Gydytojų paslaugų kainos:
Sportininkų ir trenerių konsultacijos – iki 70 eurų.
Funkcinių judesių tyrimas ir vertinimas – 40–50 eurų.
Naujų atsigavimo programų skyrimas ir naudojamų koregavimas – 30 eurų.
Sportininkų stebėjimas per treniruotę, rekomendacijų teikimas treneriui dėl treniravimo proceso – 40–50 eurų.
Klasikinis ir kineziterapinis teipavimas (priklausomai nuo pažeidimo ploto) – iki 20 eurų.
Fizioterapinių procedūrų atlikimas (priklausomai nuo pažeidimo vietos) – 20–30 eurų.
Susirgusių sportininkų gydymas – 15–20 eurų.
Reikalingų gydytojų konsultacijų organizavimas – iki 20 eurų.
Kineziterapeutų paslaugų kainos:
Fizioterapinių procedūrų atlikimas (1 min.) – 1,2 euro.
Sportininko judamojo aparato būklės bendras įvertinimas (20 min.) – 24 eurai.
Funkcinių judesių įvertinimas (40 min.) ir rekomendacijų teikimas – 48 eurai.
Prasidedančio judamojo aparato disbalanso ar buvusių pažeidimų išsiaiškinimas (20 min.) – 24 eurai.
Aktyvių kineziterapinių procedūrų taikymas (30–40 min.) – 36–48 eurai.
Manualinė procedūra – 30–50 eurų.
Minkštųjų audinių terapijos procedūrų taikymas (20–30 min.) – 24–36 eurai.
Kineziterapinis teipavimas (priklausomai nuo pažeidimo ploto) – iki 20 eurų.
Masažuotojų paslaugų kainos:
Treniruojamasis masažas (30–40 min.) – 30–40 eurų.
Pramankštos masažas (25 min.) – 25 eurai.
Priešstartinis masažas (iki 30 min.) – iki 30 eurų.
Apšildomasis masažas (30–40 min.) – 30–40 eurų.
Ledo masažas (iki 20 min.) – iki 20 eurų.
Atgaunamasis masažas (iki 1,2 val.) – iki 80 eurų.
Bendras kūno masažas (iki 1,5 val.) – iki 90 eurų.
