EUROLYGA 2023

D. Gudzinevičiūtės Lietuva. Just. Marcinkevičiaus trilogija, M. Mikutavičiaus himnas ir gintaras

Ankstyvą 2000 metų rugsėjo 18-osios rytą didžioji dalis lietuvių ramiai dar vartėsi lovose, o Sidnėjaus olimpinėje šaudykloje kilo „neplanuota“ trispalvė: sirgaliams tuomet mažai pažįstama šaulė 34-erių Daina Gudzinevičiūtė, iš Tarptautinio olimpinio komiteto gavusi vardinį kvietimą į žaidynes, naujoje rungtyje – moterų šaudymo į skraidančius taikinius tranšėjinėje aikštėje - taiklumu nustelbė kitas 16 dalyvių ir iškovojo šaliai olimpinį auksą.

 D.Gudzinevičiūtė.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Gudzinevičiūtė.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 22, 2018, 5:11 PM, atnaujinta Jan 31, 2018, 5:23 PM

Po 12 metų olimpinė čempionė save išbandė dar vienoje „neįprastoje sportinėje rungtyje“ – iškėlė kandidatūrą tapti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente ir šis „šūvis“ vėl buvo taiklus.

Pirmoji šalies LTOK prezidentė po rinkimų 2012-siais nutarė užbaigti savo sportine karjerą ir sustabdyti trofėjų rinkimą.

D.Gudzinevičiūtė gali pasigirti ne tik olimpiniu auksu, bet ir 2002-ųjų pasaulio šaudymo čempionato sidabru, o iš Europos čempionatų ji parsivežė 2 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos medalį.

– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?

– Aš esu vienareikšmiškai vilnietė. Gimiau sostinėje, iki ketverių metų zulinau Žvėryno rajono šaligatvius, o jau po to persimečiau į Lazdynus. Turėjau begalę draugų: ir ne tik lietuvių, todėl žengdama į pirmąją klasę su bantu ant galvos ir gėle rankose su visais kalbėjausi tiek lietuviškai, o jei reikia – ir rusiškai bei lenkiškai. Po to lenkų kalba prisimiršo.

– Maloniausias vaikystės prisiminimas?

– Galbūt supanti gamta. Ir šunys. Mano tėtis buvo miškininkas, todėl į širdį įkrito mūsų gražūs miškai, pasivaikščiojimai po juos su šunimis. Žinote, jaunystėje buvau visiškai laukinis vaikas – ta prasme, gamtos vaikis.

– Smagiausia lietuviška šventė.

– Dabar tai būtų Vasario 16-oji, nes dar nebuvo tokių metų, kad per savo sportinę karjerą ar vadovaujant LTOK ją būčiau praleidusi – man ji suteikia pasididžiavimą savimi ir šalimi. Dar anksčiau mėgau Naujuosius metus, bet dabar ši šventė mažiau aktuali.

– Gražiausia Lietuvos vieta.

– Mano sodyba – su vaizdu į Astravo elektrinę.

– Geriausias Lietuvos miestas.

– Pats geriausias, žinoma, kad Vilnius. Jau minėjau, kad esu vilnietė, tai mėgdavau tiesiog bastytis po sostinę. Žinau begalę gražių gatvelių. Juokais kai kada save vadinau Vilniaus valkatėle. Žinote, taip jau išėjo, kad po pasaulį daugiau basčiausi, nei po visą Lietuvą, todėl Vilnius yra Vilnius. Gal ir juokinga, aš tik neseniai sužinojau, kur yra Prienai.

– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas.

– Manau, kad karalius Mindaugas. Jis leidžia patirti pasididžiavimą ir mūsų istorijos didingumą. Jį pamilau dar būdama jauna perskaičiusi Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas“, „Katedra“ ir „Mažvydas“.

– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?

– Jei leistų man kas rinktis iš pasaulio garsų žmogų, tai norėčiau papietauti su Dalai Lama. Lietuvoje favoritas, žinoma, yra prezidentas Valdas Adamkus. Mes ne kartą su juo gėrėme kavą, užkandžiavome ir tai yra žmogus, iš kurio norisi perimti jo begalinę diplomatiją, inteligenciją, neįtikėtiną toleranciją, aštrų protą. Tai tiesiog visko etalonas.

– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina.

– Kažkada Marijonas Mikutavičius man pasakojo, gal jis jau ir užmiršo, kad dainai „Trys milijonai“ postūmį davė mano aukso medalis Sidnėjuje. Dabar jau himnu tapusi daina sukurta prieš pat 2000-ųjų žaidynes ir, vos joms įsibėgėjus, aš iškovojau auksą bei šią dainą pradėjo leisti dieną-naktį. Gal ir turiu kitų man patinkančių dainų, tačiau nori M.Mikutavičius ar nenori, tačiau ši daina yra neoficialus olimpinis himnas. Ir man jis patinka. Kitos tokios galingos dainos daugiau, manau, nebus.

– Mėgstamiausia lietuviška prekė.

– Galvoju, kad reikia kalbėti apie gintarą.

– Skaniausias lietuviškas patiekalas.

– Šaltibarščiai. Todėl, kad tai bene vienintelis lietuviškas vasarinis valgis. Visi kiti – sunkūs, žiemai skirti valgiai. Ši sriuba žiauriai geras mūsų protėvių sumanymas.

– Penki gražiausi lietuviški žodžiai.

– Laisvė, meilė, saulė, džiaugsmas ir viltis.

– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai.

– Kas ką besakytų, tačiau mes esame geri, draugiški ir gerbiantys save. Nereikia „varyti“ ant savo tautos, ant savęs. Nesame mes su minuso ženklu – tai būtina garsiai sakyti, nes juodinančių save yra kur kas daugiau, nei atrandančių savyje geras savybes.

– Mėgstamiausia lietuviška patarlė.

– Turiu dvi patarles iš tos pačios serijos: „viskas praeina“ arba „tai buvo vakar“.

– Jūs mylite Lietuvą, nes …

– Nes mes esame to verti...

– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.

– Vertinkime tai, ką išsikovojome per šimtą metų ir eikime tik pirmyn.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.