Paaiškėjo, kad labiausiai džiaugtis galės krepšinio federacija, tačiau nuliūdinti ją galėjo tai, kad finansavimas, lyginant su praėjusiais metais, kur kas mažesnis.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pateikė LTOK Vykdomojo komiteto ataskaitą apie 2017 metų veiklą. Taip pat buvo aptartos LTOK 2017 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos ir LTOK 2018 metų biudžetas.
Asamblejoje dalyvavo 57 olimpinio komiteto nariai ir 12 garbės narių. Tarp jų Seimo nariai Dainius Kepenis bei Algirdas Sysas.
„Nuo 2014 metų LTOK veiklos vertinimas gerėja. Dabar jis išaugęs, o tai reiškia, kad esame geriau vertinami. Tai mūsų bendras darbas“, – prieš pristatydama veiklą pasidžiaugė D.Gudzinevičiūtė.
Ji pasidžiaugė ir tuo, kad Lietuvoje 2017-aisiais organizuotas forumas „Moterų lyderystės stiprinimas“ buvo labai gerai įvertintas. LTOK prezidentė taip pat išskyrė tai, kad po ilgo laiko įvyko Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidento Tomo Bacho vizitas į Lietuvą.
Kartu, D.Gudzinevičiūtė nepraleido progos pabrėžti, kad buvo perrinkta Europos olimpinio komiteto nare, o asamblėjos nariai jos atstovaujamą Lyčių lygybės komisiją išrinko aktyviausia.
Tačiau ne tai buvo svarbiausia. Įdomiausi buvo finansiniai klausimai. D.Gudzinevičiūtė pristatė skaičius, kokias sumas iš LTOK gavo ir gaus sporto šakų federacijos.
Tapo aišku, kad daugiausiai pinigų, per 341 tūkst. eurų 2018-aisiais susižers krepšinis. Antra yra lengvoji atletika (339 tūkst.), trečias irklavimas (324 tūkst.).
LTOK lėšų paskirstymo sporto federacijoms dešimtukas:
1. Krepšinis (341 634 eurų)
2. Lengvoji atletika (339 000 eurų)
3. Irklavimas (324 000 eurų)
4. Baidarių ir kanojų irklavimas (273 000 eurų)
5. Dviračių sportas (209 000 eurų)
6. Plaukimas (198 000 eurų)
7. Imtynės (163 000 eurų)
8. Šiuolaikinė penkiakovė (132 000 eurų)
9. Sunkioji atletika (102 000 eurų)
10. Boksas (82 000 eurų)
Šiais metais finansavimas susitraukė. Palyginimui, 2017-aisiais krepšinis pagal gautus pinigus buvo tik trečias (408 tūkst. eurų). Tačiau net ir tuomet suma gerokai lenkė dabartinę. O ką jau kalbėti apie irklavimą, kuris buvo gavęs net 492 tūkst., o lengvoji atletika 445 tūkst. eurų.
LTOK Išlaidose buvo ir nauja eilutė. 180 tūkst. eurų numatyta Lietuvos olimpinės rinktinės trenerių darbo užmokesčiui mokėti. Taip siekiama palengvinti sporto federacijų naštą, kuri gali būti patiriama atleidus jų trenerius iš Lietuvos olimpinio sporto centro.
Detaliau apie 2018 metų biudžetą ir 2017 metų biudžeto apyskaitą pakalbėjo LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša.
LTOK biudžeto 2017 metų apyskaita parodė, kad iš viso 2017-aisiais pajamų planas buvo numatytas su 8.635 mln., o surinkta 8.413,6 mln. eurų.
Buvo pasidžiaugta tuo, kad lėšų likutis 2017 metų pradžioje viršijo net 1,4 mln. eurų.
Lėšų likutis 2017 metų pabaigoje siekė 36 tūkst eurų, o rezervas dalyvavimui Tokijo olimpinėse žaidynėse – 500 tūkst eurų.
Olimpinio sporto finansavimui iš viso buvo skirta 6.280 mln eurų. Programa „Tokyo 2020“ gavo daugiau nei 3,5 mln.
Nemaža dalis buvo skirta olimpinų sporto šakų federacijų plėtros programų finansavimui. Tai viršijo 1.2 mln. eurų.
Olimpinėms sporto šakoms buvo skirta 1.053 mln. eur. LTOK pripažintoms – 45 tukst. eurų. 2020 metų Tokijo olimpinių programų sporto šakoms atseikėta 100 tukst. eurų.
Sporto federacijų finansavimui už olimpinių žaidynių medalininkus buvo skirta 85 tukst. eurų.
Sporto žaidimų programa gavo 710 tūkst eurų, o čia išsiskyrė krepšinis. Krepšinio rinktinėms buvo skirta 350 tukst. eurų. Žaidimų komandos finansavimui buvo skirta 360 tukst.
2018 metams finansavimas kai kuriose vietose skyrėsi, tačiau pats R.Balaiša aiškiai pabrėžė, kad šie metai turėtų būti kuklesni.
Iš viso pajamų planą sudaro 8.880 mln. eurų, iš kurių numatoma 3.5 mln. skirti TOKYO 2020 programai.
Olimpinių sporto šakų federacijų plėtros programų finansavimui numatoma iš viso skirti 1.315 mln. eurų.
Olimpinių sporto šakų veikos finansavimui numatyta 1.050 mln. eurų, kas yra šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais. LTOK pripažintų sporto šakų – 45 tukst. eur. TOKYO 2020 programos sporto šakoms kiekis nesikeičia – 100 tukst. euru.
Sporto federacijų medalininkų finansavimas taip pat nekis. Jam numatoma 85 tūkst. eurų.
2018 metų biudžete numatoma tai, kad sporto žaidimų programai bus skirta 720 tūkst. eurų. Tai būtų dešimčia tūkstančių daugiau, nei praėjusiais metais.
Iš viso išlaidų turėtų būti apie 8.8 milijono, o numatomas lėšų likutis metų pabaigoje siektų 38,6 tukst. eurų. Planuojamas rezervas Tokijo olimpinėms žaidynėms – 500 tūkstančių.
Po biudžeto aptarimo, žodį tarti galėjo ir sporto šakų federacijų atstovai. Nors kalbėta buvo švelniai, akivaizdžiai matėsi, kad kai kurie iš jų nebuvo viskuo patenkinti.
„Keturi biatlono ir penki slidinėjimo atstovai išvyksta į žiemos olimpines žaidynes. Gaila, kad Agnė Sereikaitė gavo traumą ir mūsų delegacija nepadidėjo. Dailusis čiuožimas vis dar laukia, kada išoksime į važiuojantį traukinį. Esame pirmi sąraše, nes iki patekimo pritrūko minimaliai“, – kalbėjo Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
Žodį tarė ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad galima padaryti lentelę, kur kiekviena sporto šaka turi savo biudžetą. Paradoksalu ir juokinga, kad komandinės sporto šakos užima dešimt procentų biudžeto. Tiesiog noriu pasakyti, kad norėtųsi, jog visi susėdę pasidarytume aiškius kriterijus ir jais vadovautumės, o ne sakytumėm, kad krepšinis atsisėdo ir viską suvalgė“, – pabrėžė jis.
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas darbą pagyrė, tačiau tuomet pabrėžė ir akivaizdų apgailestavimą, dėl per mažo dėmesio žiemos sportui.
„Biudžetas turi būti toks, kokį jį pateikia. Iš dalies darbas geras, bet ne viskas gražu. Ar tikrai viskas gerai sudėliota? Lėšos skiriamos žiemos sporto finansavimui – per mažos. Taip negalime konkuruoti su vasaros sporto šakomis, o jų ir treniruočių sąlygos geresnės“, – apgailestavo jis.
2018 metų LTOK veiklos plane numatyta daugybė organizacinės veiklos, tokios kaip Lietuvos rinktinės palydėtuvės ir sutiktuvės iš olimpinių žaidynių, olimpinio sporto veteranų vakaronė ar spaudos dienos paminėjimas.
Dėmesys bus skiriamas olimpiniam sportui (pasirengimas olimpinėms ir kitoms žaidynėms), olimpiniam švietimui, informacijai ir leidybai, tarptautiniams ryšiams.
