Tribūnose nurimus himną savo čempionui Martinui Fourcade'ui giedojusiems prancūzams, pasigirdo ir Lietuvos vardas – savo dievukui šaukė keletas lietuvių savanorių ir olimpinė čempionė bei olimpinės misijos viena vadovių buvusi slidininkė Vida Vencienė.
Lietuvos herojumi pirmadienio vakare tapo T.Kaukėnas. 27 metų sportininkas iš Ignalinos 12,5 km persekiojimo varžybose Pjongčango žaidynėse užėmė 13-ąją vietą. Jis prašovė dukart.
Specialiame laikrodyje vidutinį pulsą tikrinęs T.Kaukėnas pagerino sekmadienį pasiektą Lietuvos biatlonininkų rekordą olimpiadose ir - nors tai dar nėra oficialu - turėtų pasirodyti ir bendrojo starto lenktynėse.
„Visas emocijas patyriau vakar. Šiandieną buvau visiškai ramus ir mėgavausi varžybomis. Vakar buvo labai daug džiaugsmo, o dabar – dar geresnė vieta. To džiaugsmo gal daugiau ir nėra“, – paaiškino biatlonininkas, kurį juokdamasis papildė V.Strolia.
„Nėra, ko daugiau džiaugtis. Vakar – rekordas, o dabar – ir vėl rekordas“, – kalbėjo V.Strolia, kuris po 4 netaiklių šūvių užėmė 43-ąją vietą tarp 60 sportininkų.
Dėkojo psichologui
T.Kaukėnas sekmadienį 10 km sprinto rungtyje prašovė vos kartą ir užėmė 17-ąją vietą, taip sukeldamas Lietuvos sporto gerbėjų džiaugsmą. Po pergalės jis prakalbo apie mamą, kurios interviu portale lrytas.lt skaitė prieš varžybas.
Šįkart T.Kaukėnas savo rekordą skyrė kitam žmogui, kurį ir įvardijo pagrindine sėkmės priežastimi.
„Šiandieną norėčiau padėkoti savo psichologui Andriui Liachovičiui, kuris pastaruoju metu padarė didžiausią įtaką mano rezultatams. Jis labai daug dirbo su manimi. Sekmadienį rašė laišką, bet aš nespėjau atrašyti. Tai yra tas žmogus, kurio darbo rezultatą jaučiu. Dėl jo esu stiprus ir pasitikintis savimi. Žinau, ką darau ir klystu daug mažiau nei anksčiau“, – pasakojo T.Kaukėnas.
Anot biatlonininko, A.Liachovičiui pavyko pakeisti jo mąstymą, o tai ir leidžia ramiai dirbti savo darbą trasoje, kurioje pirmadienį klaidos neišvengė net ir čempionu tapęs M.Fourcade'as, startavęs iš aštuntosios pozicijos.
„Svarbiausias dalykas, kurį psichologas man įdiegė – dėmesio kreipimas ne į rezultatą, o į patį procesą. Jeigu galvočiau, kad nuskinsiu medalį, tai būčiau kritęs žemyn. Tačiau aš galvojau apie tai, kaip gerai atlikti šūvį ir gerai atsispirti lazdomis, kojomis, kaip įveikti kalno viršūnę ar leistis žemyn. Dėmesį skyriau procesui, o ne rezultatui. Rezultatas atėjo pats“, – sakė T.Kaukėnas.
Nemano, kad politikai atkreips dėmesį
Už lietuvio nugaros liko pajėgių biatlonininkų, tarp jų - Sočio žaidynėse du aukso medalius (15 km bendrojo starto ir mišrios estafetės) iškovojęs norvegas Emilis Svendsenas.
E.Svendsenas užėmė 20-ąją vietą, o per sprintą blogai pasirodžiusi norvegų žvaigždė Johannesas Boe ir vėl buvo itin netaiklus – prašovė net 6 kartus.
Tačiau T.Kaukėnas nemano, kad jo pasirodymas Pjongčange biatloną Lietuvoje pastūmės į viršų.
„Trylikta vieta nėra kažkoks įspūdingas rezultatas. Reikėtų pirmojo trejeto, kad tikrai užvestumėme Lietuvą ir kitus įkvėptume palaikyti žiemos sportą. Tai – gera vieta, bet ji ne visiems bus svarbi. Žmonėms, kurie supranta sportą, tai – didelis rezultatas, o kitiems – politikams ar kažkam – tai nėra kažkas įspūdingo“, – pabrėžė geriausias Lietuvos biatlonininkas.
Rungtis, kurioje kovojo tik kartą
T.Kaukėnas gulėdamas šaudė užtikrintai, o po kartą prašovė jau stovėdamas. Po 10 km trasoje Lietuvos olimpiečių lyderis buvo dešimtas. Šioje pozicijoje jis laikėsi ir nuo 5 km iki 7,4 km.
Jis turėtų patekti į 15 km bendrojo starto lenktynes, nors tai nėra iki galo aišku. T.Kaukėno dar laukia 20 km individualios varžybos, kurių taškai irgi turėse reikšmę sudarant bendrojo starto dalyvių sąrašą.
„Manau, kad taip, – paklaustas, ar turėtų patekti, sakė T.Kaukėnas. – Jeigu individualiose varžybose nepridarysiu klaidų, tai pateksiu į bendrojo starto lenktynes.“
T.Kaukėnas šioje rungtyje yra dalyvavęs tik 2013 metais pasaulio čempionate, kai užėmė 29-ąją vietą.
„Liūdna praktika buvo – slidės neslydo. Rungtis – įdomi, o kiek pamenu, ten visi šliuožia ramiai ir visas jėgas skiria šaudymui. Tik pabaigoje aiškinasi, kas yra stipriausias“, – sakė T.Kaukėnas.
– Šįkart šalia nuolat jautėte konkurentus. Kaip klostėsi kova?
– Man pasisekė, kad startavau su kitais sportininkais. Važiavau už nugaros, ilsėjausi, nes vėjuota ir vienam būtų sunku. Du ratus važiavau su E.Svendsenu. Trečiajame turėjau važiuoti vienas prieš vėją. Tada vėl važiavau su varžovu. Paskutiniame ne visai užteko jėgų. Iš tiesų galėjau aplenkti ir latvį Andrejų Rastorgujevą, bet taip jau atsitiko...
Mano taktika buvo prieš šaudymą stovint šliuožti lėčiau. Pirmajame greitai, antrajame lėčiau, o trečiajame dar lėčiau, kad nenuvargčiau ir gerai šaudyčiau. Šaudymas pavyko. Tokiomis oro sąlygomis jis buvo neblogas.
Taktika buvo jau po paskutinio šaudymo atiduoti viską, o iki tol viską daryti ramiai, lėtai ir užtikrintai. Sau kartojau, kad viską lems šaudymas, todėl ten dėjau visas jėgas. Šaudykloje mėgavausi kiekvienu šūviu ir buvo geras jausmas, kai mačiau, kad užsidengia taikiniai.
– Sakėte, kad šliuožėte ramiai. Koks pulsas buvo šaudykloje?
– Šiandieną pulsas buvo mažas, nes į šaudyklą patekdavau nuo kalno, tad pailsėdavau. Prieš šaudymą žvilgtelėdavau ir pulsas būdavo apie 172 dūžiai per minutę. Taip buvo atsigulus. O atsistojus – apie 165. Tai – geras pulsas.
Trasoje aukščiausias būna apie 192 dūžius per minutę, vidutinis – apie 188. Šiandien buvo gal mažesnis. Galiu patikrinti. (pažiūrėjo į specialų matuoklį) Vidurkis – 182 dūžiai, o maksimalus – 191.
– Triumfavo M.Fourcade'as, kuris startavo iš aštuntosios pozicijos. Ar jo pergalė buvo numanoma?
– Taip. Važiavau autobusu ir mačiau, kaip jis atrodė. Su Vytautu kalbėjome, kad M.Fourcade'as laimės medalį. Sekmadienį jis buvo toks perdegęs, o dabar atsikėlė ir buvo visiškai ramus. Toks pat, kaip ir aš, matyt (šypsosi). Tik jis ir stipresnis iš pragimties.
– Dabar ilsėsitės ar dar šliuošite?
– Ne, nešliuošiu, nes labai šalta. Važiuosiu į namus ir eisiu į sporto salę, kur yra dviračiai ir bėgimo takai.
