33-ejų vyras Lietuvoje gyvena jau beveik dešimtmetį ir mūsų šalies biatlonininkų pavardes beria be jokių užsikirtimų. Šie, kaip pats G.L.Demarco sako, yra kuo tikriausia jo šeima.
„Iškart supratau, kad su lietuviais rasime bendrą kalbą“, – kalbėdamas su lrytas.lt šypsojosi jis.
G.L.Demarco, jaunystėje profesionalaus kalnų slidininko kelią iškeitusį į trenerio karjerą, likimas su Lietuvos biatlono rinktine pirmąkart suvedė 2006-iasiais.
Nuo tol jis penkerius metus rūpinosi sportininkų fiziniu parengimu bei dirbo rinktinės vadybininku.
Nors G.L.Demarco ir Lietuvos biatlono federacijos keliai galiausiai išsiskyrė, vyras save iki šiol vadina didžiausiu biatlonininkų gerbėju.
Italas susižavėjęs stebėjo ir rekordinį Tomo Kaukėno pasirodymą Pjongčange – sportininkas 12,5 km persekiojimo varžybose užėmė 13-ąją vietą.
„Manęs tai nenustebino – jis gali būti ir pirmas. Tomas yra čempionas, tik žmonės to dar nežino. Jis gali pasiekti bet ką“, – drąsiai kalbėjo G.L.Demarco.
Jis su šypsena pridūrė, jog lietuviškai komentuoti savo bičiulių startus jam – didžiausias malonumas
„Kartais ir grybauju, bet stengiuosi, kiek galiu“, – nusijuokė italas.
Šalia – patyręs kolega
Pjongčango olimpiada G.L.Demarco buvo jau antroji, kurią jis komentavo Lietuvos žiūrovams – debiutas įvyko per 2010-ųjų Vankuverio žaidynes.
„Tada buvo šiek tiek kitokie laikai, nes dar dirbau biatlono rinktinėje ir turėjau šviežios informacijos. Dabar, kai jau daug laiko nekeliauju su komanda, yra šiek tiek sunkiau
Tačiau iš kitos pusės – komentuoti tokias varžybas visada yra svajonės įgyvendinimas. Man garbė gyvai palaikyti Lietuvos sportininkus. Juk jie vienaip ar kitaip iki šiol yra mano šeima“, – sakė G.L.Demarco.
Italas neslėpė, jog kiekviena transliacija reikalauja atidaus pasiruošimo.
„Uoooj... Reikia peržiūrėti visus sezono rezultatus, pastarąsias varžybas, pasidomėti klimato situacija, kalbėtis su federacija ir pačiais sportininkais, – atsiduso jis. – Prieš varžybas būna labai daug darbelių, bet man visas šis procesas yra nuostabus“.
Biatlonininkų startus tiesiogiai iš Pietų Korėjos G.L.Demarco komentuoti padeda patyrę kolegos. Vienas jų – Linas Kunigėlis.
„Linas yra nerealus. Kai su juo komentuoju, jausmas toks, lyg turėčiau už savęs uolą, – šypsojosi G.Demarco. – Jis yra puikus profesionalas, visada pasiruošęs aptarti bet kokią situaciją. Didžiuojuosi dirbdamas su tokiu žmogumi“.
Gyvenimo kryptį rado Turine
G.L.Demarco į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2004 metais. Tada jis su religine saleziečių misija aštuonis mėnesius Kaune praleido dirbdamas jaunimo dienos centre.
Svetimoje aplinkoje italas netruko greitai apsiprasti ir po kiek laiko padedamas žodynėlio jau dėliojo pirmuosius sakinius lietuvių kalba.
Būtent šią patirtį G.L.Demarco vėl teko prisiminti 2006-ųjų Turino olimpiadoje, kurioje jis savanoriaudamas buvo paskirtas Lietuvos delegacijos palydovu.
„Tos olimpiados pamiršti neįmanoma. Su Lietuvos delegacija iškart susibendravome ir tapau šeimos dalimi“, – prisiminė vyras.
Po pirmosios pažinties su Lietuvos biatlonininkais G.L.Demarco sulaukė malonaus pakvietimo – šalies federacija jam siūlė svajonių darbo vietą.
Visgi iškart priimti pasiūlymo nepavyko – kortas sumaišė nemalonus įvykis. 2007-aisiais G.L.Demarco tėvui patekus į avariją, jis dar metus nusprendė praleisti su šeima.
„Buvo gaila, kad tada nepavyko grįžti į Lietuvą, tad kai mane vėl pakvietė kitais metais, labai apsidžiaugiau. Sutikau tą pačią minutę“, – pasakojo jis. – Tuo metu galvojau tik apie tai, kad galėsiu pagaliau įgyvendinti savo svajonę ir prisidėsiu prie didelio projekto“.
Ignalina sužavėjo
Vos atvykus į Lietuvą, G.L.Demarco teko pratintis prie mažo miestelio gyvenimo – italas apsigyveno žiemos sporto centru vadinamoje Ignalinoje.
Nors pirmosiomis savaitėmis jam tekdavo paklaidžioti ieškant parduotuvės ar palaužyti liežuvį kalbant su lietuviais, G.L.Demarco Ignaliną prisimena kaip vieną geriausių gyvenimo etapų.
„Puikiai prisimenu, kaip žmonės man labai padėjo peržengti kalbos barjerą ir prisitaikyti prie kasdienybės. Be to, Ignalinos aplinka nuostabi – miškai, ežerai...Gyvenimas tikrai buvo pasakiškas.
Kai manęs žmonės paklausia, „Tai kas gi ten gero gali būti Ignalinoje?“, atsakau – viskas“, – šypsojosi jis.
Kiek surimtėjęs G.L.Demarco pridūrė, jog miesteliui iki tapimo tobula žiemos sporto vieta trūksta paprasto dalyko – palankesnio valdžios ir dalies vietinių požiūrio.
„Visiems reikia daugiau dirbti kartu – kad neliktų pavydo bei keistų principų. Deja, yra tokių situacijų, kai visi rūpinasi savo interesais ir nežiūri į ilgalaikę perspektyvą“, – apgailestavo vyras.
Po penkerių metų mūsų šalies biatlono federacijoje italas kita karjeros kryptimi pasuko 2012-aisiais. Tada nelengvą sprendimą priimti paskatino pažintis su būsima žmona Egle.
„Prieš pasipiršdamas jai supratau, kad neįmanoma keliaujant devynis mėnesius per metus, kartu turėti stabilumą ir užtikrint ateitį šeimai“, – prisipažino G.L.Demarco.
Šiuo metu vyras turi savo sėkmingai veikiančią kulinarijos studiją, kuria televizijos laidas bei dirba radijuje.
„Negaliu meluoti – kartais pasiilgstu biatlono. Ypač per olimpiadą“, – šyptelėjo jis.
Stebina lietuvių rezultatai
Prasidėjus Pjongčango olimpiadai, G.L.Demarco net ir nekomentuodamas sunkiai atsitraukia nuo televizijos ekrano. Vyras atidžiai seka visus startus ir prisipažįsta, jog biatlone lietuvius palaiko labiau nei gimtosios Italijos sportininkus.
„Lietuvos sportininkai jau dabar daro stebuklus“, – užtikrintai sako G.L.Demarco.
Pietų Korėjoje startuoja keturi mūsų šalies biatlonininkai – T.Kaukėnas, Vytautas Strolia, Natalija Kočergina bei Diana Rasimovičiūtė.
„Palyginus su tuo laiku, kai biatlono federacijoje dirbau aš, dabar lygis pakilęs šimtu procentų.
Juk sportininkai pagaliau dirba su profesionalais, turi žymiai geresnę įrangą. Šuolis į priekį yra neįtikėtinas.
Su tokiu, pabrėžkite, šūdinu finansavimu mūsų biatlonininkų rezultatai yra net ne stebuklas, o dar daugiau. Tai fantastika. Sportininkai kasdien aukoja save, kad tik galėtų garsinti Lietuvos vardą“, – dėstė G.L.Demarco.
Italo žodžius pagrindžia nerimą keliantis faktas – po9Kūno kultūros ir sporto departamento reformos, šįmet biatlonas turės perpus mažesnį biudžetą nei praėjusiais metais.
„Valdininkai nesupranta, kas iš tikrųjų darosi sporte, – apgailestavo G.Demarco. – Labai tikiuosi, kad viskas keisis į gerąją pusę. Juk Lietuva – tai mano komanda“.
Lietuvos biatlonininkų rezultatai
Moterų 7,5 km sprinto lenktynės: Diana Rasimovičiūtė 65 vieta, Natalija Kočergina 80 vieta (87 dalyvės)
Vyrų 10 km sprinto lenktynės: Tomas Kaukėnas 17 vieta, Vytautas Strolia 49 vieta (87 dalyviai)
Vyrų 12,5 km persekiojimas: Tomas Kaukėnas 13 vieta, Vytautas Strolia 43 vieta (60 dalyvių)
Čia galite rasti visą Lietuvos olimpiečių varžybų tvarkaraštį.
