EUROLYGA 2023

Olimpinis šeštadienis: klasikinė suomio pergalė, istorinis Belgijos sidabras ir Alpių mūšis

Suomijos aistruoliai pirmojo Pjongčango žaidynių aukso medalio laukė dvi savaites. Per jas Suomijos sportininkai iškovojo keturis bronzos medalius (du – slidininkė Krista Parmakoski, po vieną – snieglentininkė Enni Rukajarvi ir moterų ledo ritulio rinktinė), tačiau tikra šventė į šiaurės šalį atėjo tik šeštadienį, kai 26-erių slidininkas Iivo Niskanenas įspūdingai laimėjo 50 km bendro starto lenktynes klasikiniu stiliumi.

 Iivo Niskanenas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Iivo Niskanenas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-02-24 17:15

I.Niskanenas labai anksti pabėgo nuo pagrindinės grupės ir beveik visą laiką šliuožė priekyje. Tiesa, likus keliolikai kilometrų iki finišo suomius truputį išgąsdino jų tautietį aplenkęs rusas Aleksandras Bolšunovas, tačiau I.Niskanenas išsaugojo daugiau jėgų paskutiniajam spurtui ir iškovojo aukso medalį.

Įdomu, kad prieš ketverius metus I.Niskonenas laimėjo Sočio žaidynių aukso medalį komandų sprinto varžybose. Suomiui visai nesvarbus lenktynių nuotolis, bet jis visus geriausius rezultatus ir jaunimo varžybose, ir pasaulio taurės etapuose, o dabar ir olimpinėse žaidynėse pasiekė šliuoždamas klasikiniu stiliumi.

Alpės

Visų laikų žiemos olimpinių žaidynių medalių įskaitoje Austrija gana smarkiai lenkia Šveicariją. Tačiau pastaraisiais metais Alpių kaimynių dvikovoje truputį pranašesni yra šveicarai. Jie iškovojo daugiau aukso medalių Vankuveryje, paskui – ir Sočyje.

Pjongčango žaidynėse geriau startavo Austrija, bet šeštadienį iniciatyvą perėmė Šveicarija, kurios sportininkai ant garbės pakylos aukščiausio laiptelio lipo dukart. Šveicarų sąskaitoje dabar yra 5 aukso, 6 sidabro ir 4 bronzos medaliai, austrų – 5 aukso, 3 sidabro ir 6 bronzos medaliai.

Šeštadienį kaimynai akis į akį susidūrė pirmą kartą į olimpinę programą įtrauktų kalnų slidinėjimo komandų varžybų finale. Jame Šveicarija nugalėjo Austriją. Bronzos medalius iškovojo Norvegija.

Kalnai

Komandų varžybos buvo paskutinė iš 11 kalnų slidinėjimo rungčių. Šios sporto šakos medalių įskaitoje pirmą vietą užėmė Austrija (3 aukso, 2 sidabro, 2 bronzos), antrą – Šveicarija (2 aukso, 3 sidabro, 2 bronzos), trečią – Švedija (2 aukso). Čempionais taip pat tapo Norvegijos, Italijos, Čekijos ir JAV sportininkai.

Du aukso medalius Pjongčange laimėjo tik vienas kalnų slidininkas – austras Marcelis Hirscheris. Tris medalius iškovojo tik šveicarė Wendy Holdener (1 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos).

Čiuožėjai

Pjongčango žaidynių greitojo čiuožimo varžybos baigėsi pirmą kartą į olimpinę programą įtrauktomis bendro starto lenktynėmis. Jų nugalėtojais tapo Azijos sportininkai: japonė Nana Takagi ir korėjietis Lee Seungas-hoonas.

Iš viso čiuožėjams buvo įteikti 14 medalių komplektų. Lygiai pusėje rungčių nugalėtojais tapo Nyderlandų sportininkai, iškovoję 7 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos medalius. Prieš ketverius metus olandų rezultatas buvo dar geresnis – Sočyje, kur vyko tik 12 rungčių varžybos, „oranžiniai“ laimėjo 8 aukso, 7 sidabro ir 8 bronzos medalius.

Pjongčange pasaulio greitojo čiuožimo lyderiams pagalius į pačiūžas dažniausiai kišo japonai (3 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos) ir norvegai (2 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos). Olimpiniais čempionais taip pat tapo Korėjos ir Kanados čiuožėjai.

Po du aukso medalius iškovojo olandas Kjeldas Nuisas ir japonė Nana Takagi. Nyderlandų čiuožimo ikona Ireen Wust laimėjo vieną aukso ir du sidabro medalius, jos legendinis tautietis Svenas Krameris – vieną aukso ir vieną bronzos medalį.

Jei būtų skaičiuojama šeimų įskaita, pirmą vietą užimtų japonės seserys Takagi. Ant garbės pakylos Pjongčange lipo ne tik 25-erių Nana, bet ir 23-ejų Miho, kuri laimėjo mažiau aukso, bet iškovojo po vieną visų trijų spalvų medalį.

Belgai

Belgijos žiemos sporto tradicijos yra labai silpnos. Ši šalis praėjusio amžiaus viduryje apskritai praleido porą žiemos olimpinių žaidynių, o ir į kitas siųsdavo vos po kelis sportininkus (pavyzdžiui, į Vankuverį – 8, į Sočį – 7). Tačiau į Pjongčangą atvyko belgų mastais milžiniška komanda, kurią sudarė net 22 olimpiečiai, o 27-erių Bartas Swingsas šeštadienį greitojo čiuožimo bendro starto lenktynėse užėmė antrą vietą ir tapo pirmu šiame amžiuje žiemos olimpinį medalį laimėjusiu Belgijos sportininku.

Tai – vos šeštas Belgijos medalis per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Belgai du bronzos medalius iškovojo dar XX amžiaus trečiame dešimtmetyje, vieną aukso ir vieną sidabro medalį – 1948 metų Sankt Morico žaidynėse (čempionais tapo dailiojo čiuožimo pora Micheline Lannoy ir Pierre‘as Baugniet), vieną bornzos – 1998 metų Nagano žaidynėse (čiuožėjas Bartas Veldkampas).

Beje, Pjongčango didvyris B.Swingsas užsiima riedučių čiuožimu ir yra daugkartinis šios neolimpinės vasaros sporto šakos pasaulio čempionas. Žiemą jis paprastai užsiauna pačiūžas, tačiau tradicinėse greitojo čiuožimo rungtyse jo rezultatai nebūdavo labai geri. Kontaktinės bendro starto lenktynės B.Swingsui tiko daug labiau ir jis ant ledo pritaikė riedučių varžybose sukauptą patirtį.

Pirmoji

Čekė Ester Ledecka tapo pirma moterimi, per vienas žiemos olimpines žaidynes iškovojusia aukso medalius dviejose sporto šakose. Praėjusį šeštadienį 22-ejų čekė sudrebino kalnų slidinėjimo visuomenę, kai aplenkė labiau patyrusias varžoves super milžino trasoje, o šį šeštadienį laimėjo ir varžybas, kuriose buvo laikoma pagrindine favorite – snieglenčių lygiagretaus slalomo milžino.

Snieglentininkai šeštadienį kovojo dėl dar dviejų medalių komplektų. Vyrų lygiagretaus slalomo varžybas laimėjo šveicaras Nevinas Galmarini, kurio kolekcijoje jau buvo Sočio žaidynių sidabro medalis, o vyrų šuolių – kanadietis Sebastienas Toutant‘as.

Iš viso olimpinėje snieglenčių sporto programoje buvo 10 rungčių. Pirmą vietą medalių įskaitoje užėmė JAV (4 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos), o kiti šeši aukso medaliai iškeliavo į Kanadą, Prancūziją, Italiją, Austriją, Šveicariją ir Čekiją.

Permainos

Vyrų akmenslydžio olimpinio turnyro nugalėtoja pirmą kartą tapo JAV rinktinė. Finale amerikiečiai nugalėjo švedus, o bronzos medalius iškovojo šveicarai.

JAV akmenslydininkai iki šių olimpinių žaidynių tarp prizininkų buvo patekę tik kartą – 2006 metais užėmė trečią vietą.

Vyrų turnyrą labai nesėkmingai baigė Kanados komanda. Nuo tada, kai 1998 metais akmenslydis buvo įtrauktas į olimpinę programą, kanadiečiai penkiskart iš eilės žaidė finale ir pirmus du kartus laimėjo sidabrą (1998 ir 2002 metais), o paskui tris sykius iškovojo auksą (2006, 2010 ir 2014 metais). Pjongčange prizinė serija nutrūko – Kanados rinktinė liko tik ketvirta.

Paguoda

Pjongčange kanadiečiams nepavyko pratęsti ir kitos pergalių serijos. 2010 ir 2014 metų olimpinėse žaidynėse aukso medalius iškovojo Kanados vyrų ledo ritulio rinktinė, tačiau šiais metais ledo ritulio tėvynės atstovai į finalą neprasibrovė ir žaidė tik dėl trečios vietos. Laimėti bent paguodos medalius kanadiečiams pavyko – jie mažajame finale nugalėjo Čekijos rinktinę 6:4.

Medaliai

Dėl pirmos vietos medalių įskaitoje kovojančių šalių sportininkai šeštadienį olimpiniais čempionais netapo.

Norvegai laimėjo tik vieną bronzos medalį, vokiečiai – vieną sidabro ir vieną bronzos medalį.

Šalių lentelės viršūnėje liko Norvegija (13 aukso, 14 sidabro, 11 bronzos), antrą vietą užima Vokietija (13 aukso, 8 sidabro, 7 bronzos).

Vokiečiai turi labai geras galimybes sekmadienį, paskutinę žaidynių dieną, papildyti savo sąskaitą bobslėjaus trasoje (po dviejų važiavimų viena Vokietijos įgula yra pirma, kita – trečia) ir tikrai laimės vyrų ledo ritulio turnyro medalį (finale Vokietija kovos su Rusijos olimpiečiais). Tuo tarpu vienintelė Norvegijos viltis – moterų slidinėjimo 30 km lenktynės.

Trečią vietą medalių lentelėje užsitikrino Kanada (11 aukso, 8 sidabro, 9 bronzos), už jos rikiuojasi JAV (9 aukso, 8 sidabro, 6 bronzos), Nyderlandai (8 aukso, 6 sidabro, 6 bronzos) ir Švedija (6 aukso, 6 sidabro).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.