Tai buvo pasakyta lygiai prieš metus.
„Akivaizdu, kad šiam projektui iškilo labai reali grėsmė ir, matyt, jau ruošiami pasiteisinimai, kodėl miestiečiai ir toliau matys ne nacionalinį stadioną, o styrančius jo griaučius, į kuriuos investuoti milijonai“, – taip S.Skvernelis praėjusią savaitę įvertino per 12 mėnesių R.Šimašiaus nuveiktus darbus.
O vertinti iš tikrųjų nėra ko: Vilniaus savivaldybė įstrigo net pradiniame neprivalomų siūlymų etape, kai iš dviejų gautų paraiškų priėmė tik vieną, o paskutiniu momentu išvaryti siūlytojai dėl to kreipėsi į teismą, ir neaišku, kada byla baigsis.
Vadinasi, situacija panaši kaip ir pernai kovo mėnesį.
Bet R.Šimašius toliau šypsojosi ir vėl žadėjo, kad kada nors panaudos stadionui skirtus europinius pinigus.
„Labai norėtume žaisti savo aikštėje, savo stadione. Daug varžovų prarandame, nes neturime kur pasikviesti“, – guodėsi Lietuvos futbolo rinktinės treneris E.Jankauskas.
Kai „Lietuvos rytas“ paskaičiavo, nuo kada pas mus niekas nenori žaisti, aiktelėjo net visko matę futbolo ekspertai – nuo 2011 metų mūsų šalyje nevyko nė vieno kontrolinio rinktinės mačo.
Tuo metu kuklioji Estija per pastaruosius septynerius metus savo aikštėje sužaidė 17 mačų su įvairaus rango priešininkais. Nėra abejonių, jog ir tai turėjo įtakos, kad FIFA reitinge estai yra 61 pozicija aukščiau už lietuvius.
Akivaizdu: jei užkeikto nacionalinio stadiono statybos Vilniuje toliau vyks pagal R.Šimašiaus scenarijų, situacija nesikeis. O renginių mėgėjams teks laukti, kol sostinės meras vėl sumanys nupjauti kokią tują. Vis šiokia tokia pramoga žiūrovams.
