Bobslėjininkė Nadežda Sergejeva buvo diskvalifikuota iš vasarį vykusios olimpiados, nes jos organizme aptikta trimetazidino – vaisto, kuriuo gydoma krūtinės angina, įtraukto į draudžiamų preparatų sąrašą.
Tai buvo antras dopingo skandalas Pietų Korėjoje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse, į kurį įsipainiojo rusų atletai.
Rusijos akmenslydininkas Aleksandras Krušelnickis neteko olimpinio bronzos medalio pripažinęs, jog pažeidė antidopingo taisykles. Dėl šių incidentų žaidynių uždarymo ceremonijoje Rusijos komanda negalėjo žygiuoti su savo šalies vėliava.
Tarptautinis olimpinis komitetas pernai gruodį suspendavo Rusiją, kai virtinė nepriklausomų tyrimų atskleidė, jog šalyje valstybės lygiu buvo vykdoma sportininkų dopingo programa. Faktai apie šią programą į viešumą iškilo prieš 2016-ųjų vasaros olimpiadą Rio de Žaneire.
Tyrėjai nustatė, kad ši dopingo programa buvo vykdoma kelerius metus, o kulminaciją pasiekė per 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, kur Rusija užėmė pirmą vietą pagal iškovotų medalių skaičių.
Visgi 168 rusų sportininkams, ant kurių nekrito dopingo šešėlis, tarp jų N. Sergejevai ir A. Krušelnickiui, buvo leista dalyvauti Pjongčongo žaidynėse kaip neutraliems olimpiniams atletams iš Rusijos.
Rusijos federalinės medicinos ir biologijos agentūros (FMBA) vadovas Vladimiras Uiba Rusijos žiniasklaidai trečiadienį sakė, kad jo agentūra bandė neleisti N. Sergejevai varžytis olimpiadoje dėl širdies ligos, bet Sporto ministerijos pareigūnai leido jai vykti į Pjongčangą.
Jo teigimu, dėl „organizacinio neatsakingumo“ N. Sergejevos motina, kuri yra gydytoja, davė jai nepatvirtintų vaistų, kuriuose buvo trimetazidino.
