„Dar pavasarį siekėme priimti šį įstatymą, tačiau jo keli punktai prieštaravo Konstitucijai. Dabar jau turime visus svertus galvoti apie įstatymo įsigaliojimą: Vyriausybė priėmė nutarimą, kad planuojama nauja valdymo organą – Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, o jį lydės Sporto įstatymas.
Jo priėmimas Seime planuojamas spalio 16-18 dienomis“, – tikino Seimo narys ir Seimo jaunimo ir sporto komiteto vadovas Kęstutis Smirnovas.
Jau po trijų mėnesių gali nelikti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) – priėmus naująjį Sporto įstatymą, visos funkcijos pereitų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Tačiau KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė pasidžiaugė, kad šis įstatymas tik praplečia sporto gyvenimo sferas už buvusio departamento ribų.
„Senasis įstatymas buvo priimtas prieš dešimtmetį, o sportas itin žengia į priekį. Labai ryškėja mūsų federacijų autonomiškumas, keičiasi tarptautiniai sportiniai klausimai, didėja tarptautinių konvencijų problematika, antidopingas, sutartų varžybų prevencija.
Žodžiu, yra naujų klausimų, kuriuos būtina intergruoti į nacionalinę teisę. Taip ir daroma. Be to, su šiuo įstatymu ateina ir žymiai didesnis šalies sporto finansavimas bei išsprendžiamas klausimas dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo pertvarkos“, – kalbėjo KKSD direktorė.
– Visų pirma šis įstatymo projektas sulaukė nemenkos savo karjerą jau baigiančių sportininkų kritikos dėl rentų politikos: dabar olimpiadose ir aukščiausio rango varžybose pasižymėję atletai gali gauti 1225 eurų rentą, o naujame įstatyme buvo numatyta mokėti tik 1026 eurus. Kokia situacija su šiuo atletus ir valdžią supriešinusiu įstatymo punktu?
– (Kęstutis Smirnovas) Ir ne tik dėl šito klausimo įstatymo projektas buvo sugrąžintas Vyriausybei jį tobulinti. Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo tiek sporto specialistai, tiek ir federacijų atstovai ir patys atletai. Buvo surastas mechanizmas, kad rentos nemažėtų. Apskritai reikia kalbėti, kad dabar yra savotiškas sporto proveržis ir pinigai šiai sričiai tik didės.
Jei šiais metais sporto rėmimo fonde buvo 6 mln. eurų, tai 2019-siais planuojama skirstyti net 13 milijonų eurų. Susipriešinimas niekur neveda, tad labiau reikia galvoti apie diskusiją, komunikaciją ir tai duoda aiškius vaisus: noriu pasakyti, kad rengėme įstatymą taip, kad jis tarnautų sporto bendruomenei, o ne valdytų ją.
– Kalbama apie didėsiantį sporto biudžetą. Anksčiau buvo keli sporto pinigų šaltiniai: valstybės lėšos bei pinigai, gaunami iš tabako ir alkoholio akcizo, kuriuos skirstė Sporto rėmimo fondas. Dabar įstatymo projekte yra ir eilutė, kuri skamba neprastai „10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio“. Ta naujas sporto rėmimo šaltinis?
– (Kornelija Tiesnesytė) Pagal šį įstatymo projektą iš esmės susijungia du įstatymai: Kūno kultūros ir sporto rėmimo įstatymas ir iki šiol galiojantis Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Visada šalies sportas turėjo biudžetą, susidedantį iš valstybės pinigų ir sporto rėmimo fondo, kurį sudarė 2 procentai faktinių įplaukų nuo alkoholio ir tabako akcizo ir dešimties procentų nuo faktinių įplaukų iš azartinių lošimų ir loterijų mokesčio.
Taip bus ir dabar, tik turime aiškią viziją ir sudėliotus akcentus, kad kasmet fondo lėšos kils pusę procento. Dabar, įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, lėšų ir asignavimų valdytoju bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o kitą pinigų dalį – projektinį finansavimą, kuris bus akcentuotas į fizinį aktyvumą – bus perduotas dviem institucijoms: Švietimo mainų paramos fondui ir Centrinei projektų valdymo agentūrai.
Pirmasis fondas perims KKSD funkcijas, susijusias su taip vadinamais „minkštaisiais“ projektais – kvalifikacijos kėlimu, fiziniu aktyvumu, informacinių bazių tvarkymu. Kitą sporto finansavimo kryptį, susijusią su sporto bazių plėtra, renovacija ar išlaikymu, administruos Centrinė projektų valdymo agentūra, nes ji dirba ir dabar su daugeliu panašių fondų.
– Kas bus su dabar veikiančiu Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondu?
– (Kornelija Tiesnesytė) Priėmus naują Sporto įstatymą, senosios nuostatos jau nebegalios. Jau dabar kalbamės su Švietimo mainų paramos fondu dėl taip vadinamos aiškinamosios kampanijos, kad suinteresuotos pusės galėtų sužinoti daugiau apie būsimas galimybes.
Taip pat turimos internetinės platformos suteiks visiems norintiems trumpesnį laiką ne tik paduodant paraiškas, bet ir skirstant lėšas. Galvojama, kad jau 2019 metų pabaigoje bus išmokėti pirmieji projektų pinigai.
Tačiau žinome ir tai, kad pagal ilgamečius fondo projektus vienoms ar kitoms institucijoms reikia lėšų metų pradžioje, tai esame numatę tuos pinigus skirti ne iš projektinio finansavimo, o iš biudžeto.
– Būsimame Sporto įstatyme įrašyta, kad bendro lavinimo mokyklose, skatinant fizinį aktyvumą, yra numatomos trys fizinio lavinimo pamokos per savaitę. Bus laikomasi šio įstatymo?
– (Kęstutis Smirnovas) Dabar esamame įstatyme yra įrašytos trys fizinio aktyvumo valandos. Jei esame teisinė valstybė, tai tos trys pamokos ir turi atsirasti.
Nes ir fonde atsiranda daugiau pinigų, akcentuojant žmonių fizinį aktyvumą, kuris turi būti vykdomas ne tik per Švietimo įstaigas, bet ir per neformalųjį ugdymą.
– Ar nebijoma, kad švietimas per ministerijos programas užgoš sportą, sugebės pasisavinti sportui skiriamas lėšas, panaudojant jį savosioms reikmėms?
– (Kęstutis Smirnovas) Galima turėti abejonių daugeliu klausimų, tačiau tam ir yra įstatymai, kur aiškiai sudėliota kas ir kaip, sudėliotos lėšų paskirstymo galimybės. Patikėkite, sportui skirti pinigai tikrai niekur „nepaskęs“, tačiau veiklos efektyvumas priklauso tik nuo žmonių.
– Turime Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą. Ar ji išliks įsigaliojus naujajam Sporto įstatymui?
– (Kornelija Tiesnesytė) Ji išlieka. Mano galva, šis darinys turėtų labiau integruotis į sistemą, kuri kelia šalies sporto prestižą. Nes jau ne vienerius metus sportas mūsų šalyje yra labiau podukra ir priklauso nuo vieno ar kito atstovo nuostatos ar požiūrio į sportą.
Tad Taryba turėtų dėlioti akcentus visuomenei, kad sportas skatina judėjimą, sergamumo mažėjimą, užimtumą. Reikia kuo plačiau skleisti žinią, kad sporto projektai gali veikti tiek Švietimo sistemoje, tiek Krašto apsaugoje, tiek ir socialinio užimtumo srityje.
– Įstatymo projekte yra numatyta steigti Nacionalinio lygio įstaigą, kuri rengtų sportininkus ir jiems sudarytų sąlygas. Kas tai? Juk turėjome Lietuvos olimpinį sporto centrą, tačiau šiemet jis buvo sunaikintas. Tai prielaidos ir vėl atgimti šiam centrui?
– (Kęstutis Smirnovas) Ties šiuo klausimu buvo nemažai diskusijų: gali steigti ar steigia... Šalies sporte vyksta nemažai pokyčių ir įstatymo rengėjai neuždarė galimybės valstybei įsteigti tokią įstaigą. Kaip žinia, programinis finansavimas dabar atiduotas federacijoms, kurios ir turi būti atsakingos už plėtrą ir sportininkus.
Metai praėjo, žiūrėsime, ar buvo gerai pasielgta, ar buvo teisingi pertvarkos sprendimai – esame užsakę tyrimą, bet svarbiausia, neuždarome sau durų sugrįžti prie buvusios tvarkos.
– Kaip bus skirstomas kitų metų sporto biudžetas. Ar planuojami pasikeitimai su naujo įstatymo įsigaliojimu?
– (Kornelija Tiesnesytė) Federacijų finansavimo kriterijų formavimas priklausė KKSD. Tam tikros, bendro pobūdžio nuostatos, atsiranda ir naujame įstatyme – tačiau jos labiau yra susijusios su gero valdymo pobūdžiu.
Tačiau skirstant lėšas federacijoms didelių pokyčių kol kas nebus. Nebus ir todėl, kad kalbame apie olimpinį cikliškumą: greitai artėja Tokijo olimpiada ir nebūtų gerai, jei būtų keičiami finansavimo kriterijai. Galbūt, po olimpiados ir galima bus apie tai kalbėti.
– Ar išliks po sausio 1 dienos, jei įsigalios Sporto įstatymas, KKSD?
– (Kornelija Tiesnesytė) Planas toks, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje būtų sporto departamentas. Tai būtų šios ministerijos padalinys.
– Neseniai sportininkai garsiai prabilo, kad gyvenimas eina į priekį, tačiau premijos, skiriamos valstybės už pergales tarptautinėse varžybose, nedidėja jau 18 metų. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– (Kęstutis Smirnovas) Patikėkite, tiek aš, tiek ir Premjeras tikrai norėtų skirti didesnes premijas sportininkams, bet yra ribotos galimybės. Manau, kad šiuo metu yra pakankamos premijos.
Kitą vertus, na, negalima tuo pačiu metu daryti begalę reformų – padarykime vieną darbą, po to galvokime apie kitus. Juk dabar reikia pinigų federacijoms, reikia ir sportinio aktyvumo programoms, gimnazijoms.
Reikia susidėlioti prioritetus, kur reikia stiprinti situaciją. Bet tikrai apie tai galvojama ir, galbūt, po metų bus peržiūrimi sportininkų premijų dydžiai.
– (Kornelija Tiesnesytė) Pasakysiu iš savo pusės: kalbame apie premijas, tačiau niekas niekada nepasako, kiek valstybė investuoja į sportininką, kuris pelno medalius. Tai ir stipendijos, tai ir maistpinigiai, atletų pasirengimas.
Sportininko premija yra tik to ledkalnio viršūnė. Įdomiausia, kad mūsų skiriamos premijos nėra daugumos pozicija atletų atžvilgiu – kitos šalys apskritai nemokama premijų.
KKSD darė apklausą: apklausėme kolegas iš Suomijos, Švedijos, Liuksemburgo, Estijos, Austrijos, Olandijos ir Slovėnijos. Tai netikėta, tačiau valstybė ten nemoka premijų sportininkams už pergales. Jokių. Taip, juos sumoka pati federacija, rėmėjai, bet ne valstybė.
Ten visai kita sistema. Ir su visa pagarba geriausiems sportininkams galėčiau pasakyti, kad suskaičiavus visus skiriamus jiems pinigus, vargu ar jiems reikėtų sakyti, jog yra taip blogai. Galbūt, visuomenė nematė tų skaičių ir reikia parodyti juos viešai?
