Praėjus keturioms dienoms po Seime priimto naujojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo, Lietuvos paralimpinio komiteto vedlys Rio žaidynių čempionas M.Bilius vylėsi, kad kiti metai taps lūžio laikmečiu neįgaliajam sportui.
Pirmą kartą įstatymų leidėjai atsisuko ir į sportuojančius neįgaliuosius. Įstatyme nurodyta, kad ne mažiau kaip 10 procentų Sporto rėmimo fondo lėšų bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.
Fondo lėšos, gaunamos iš akcizo pajamų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, per kelerius metus sudarys net 3 procentus nuo gaunamų pajamų: tai reiškia, kad apie 6 mln. eurų šiemet išdalinęs fondas kitąmet jau sporto projektams išdalins apie 13 mln., o po dviejų metų – net 21 mln. eurų.
„Kitais metais neįgaliųjų fiziniam aktyvumui turėtų būti skirta apie 1 mln. 300 tūkst. eurų. To anksčiau nebuvo ir tokio dėmesio neįgalieji neturėjo. Neįgaliųjų sportui tai labai didelis žingsnis į priekį. Žmonių su negalia Lietuvoje yra apie 245 tūkstančiai, tačiau tik apie šešis šimtai jų aktyviai sportuoja. Būsimos lėšos padės neįgaliesiems atverti duris į sportą“, – antradienį šalies paralimpinio komiteto surengtuose žiniasklaidos pusryčiuose pasidžiaugė LPOK vadovas M.Bilius.
Jis tikino, kad toks Sporto įstatymo atsiradimas ir naujas požiūris į neįgaliųjų sportą atsirado visuomenei pribrendus pokyčiams.
„Negaliu suprasti buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus pozicijos, kai jis davė suprasti, kad M.Biliaus pirmoji vieta paraliminėse žaidynėse Rio de Žaneire yra mažesnis pasiekimas nei gerbiamo Andriaus Gudžiaus žaidynėse užimta 11-oji vieta olimpiadoje. Neva M.Bilius aplenkė 5 sportininkus, o A.Gudžius net 20. Taip mąstant ir vedant tokią liniją, tai 17-ąją vietą olimpiniame maratone užėmusi Diana Lobačevskė gerensė už A.Gudžių, nes ji aplenkė 100 bėgikių“, – akmenį į buvusio KKSD vadovo poziciją metė LPOK prezidentas.
Jo įsitikinimu, Sporto įstatymas ne tik padės įtvirtinti neįgaliųjų atletų statusą sporto pasaulyje, tačiau ir ištaisys tam tikras skriaudas ne tik neįgaliųjų sporte.
„Kalbėkime ir apie rentų klausimą. Jei anksčiau iš didžiojo sporto pasitraukęs garsus atletas rentą galėjo gauti nieko nedirbdamas arba tik būdamas treneriu, tai dabar ši skriauda atitaisyta – kad ir Genrikas Pavliukenecas, mūsų aklųjų riedulio atstovas. Jis dabar galės dirbti bibliotekoje ir gauti rentą. Prieš tai dirbti jis negalėjo“, – dėstė M.Bilius.
LOPK vadovas mano, kad vis dar liekanti praraja tarp premijų neįgaliesiems ir sveikiems sportininkams po 6-8 metų mažės.
„Pasižiūrėkime, dabar premijos neįgaliesiems atletams yra net 7 kartus mažesnės už sveikuosius. Bet galima kalbėti, kad ir ši siena griūva: jau dabar stipendijos padidėjo mums nuo 585 iki 874 eurų, Tokijo paralimpiadoje ketvirtąją vietą užėmęs mūsų sportininkas taip pat gaus premiją, o ne kaip dabar – pirma-trečia vietos. Nuo sausio 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Sporto įstatymas duos nemažai naudos visiems. O ypač neįgaliajam sportui“, – kalbėjo M.Bilius.
