O kaip bus kitais metais?
Pinigų suma jau numatyta, finansavimo modelis patvirtintas, tačiau kas ir kaip paskaičiuos kokius pinigus skirtingiems klubams turi skirti savivaldybė lieka neaišku.
Aišku tik viena – tą darys nebe pati savivaldybė, o nepriklausomi ekspertai, kurie kol kas nėra įvardijami.
2017-aisiais Vilniaus savivaldybė „Rytui“ buvo numačiusi skirti 1,158 mln. eurų, o „Žalgiriui“ – 868 tūkst. eurų. Bet abiem klubams sumos buvo padidintos po pusę milijono eurų, kai buvo nuspręsta papildomą miesto milijoną skirti būtent stipriausioms krepšinio ir futbolo komandoms.
Kiti sostinės sporto klubai 2017-aisiais gavo iš miesto gerokai kuklesnes sumas.
Moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“ sulaukė 150 tūkst. eurų, vyrų rankinio klubas „Šviesa“ – 55 tūkst., neįgaliųjų sporto klubai – 14,8 tūkst., Teniso akademija – 10 tūkst. eurų. Dar 100 tūkst. atitekdavo viešąjai įstaigai „Sveikas miestas“.
Pasibaigus 2016-2018 m. finansavimo periodui Vilniaus savivaldybė nusprendė perdėlioti prioritetus.
Praėjusią savaitę miesto tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja sporto klubų finansavimo tvarka 2019-2021 metams. Joje įsipareigojama sporto klubams paskirstyti ne mažiau nei 2,6 milijonų eurų.
Tiesa, ši suma gali būti ir didesnė.
„Programoje yra parašyta ne mažiau 2,6 milijono. Bet galbūt taryba nuspręs, jog suma galėtų būti ir didesnė, sakykime, kad ir visi 3 milijonai“, – bendraudamas su lrytas.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka.
Esminis klubų finansavimo pasikeitimas – savivaldybė neberems tik keturių komandų, o atitikus kriterijus paramą galės gauti visi norintys.
Tačiau finansavimą gaus tik tie, kurie atitiks minimalius reikalavimus pagal šiuos kriterijus: organizuoja ir vykdo veiklą, sporto varžybas Vilniaus mieste; skatina profesionalųjį sportą ir siekia aukštų sportinių rezultatų; skatina vaikų ir jaunimo sportą bei vykdo ilgalaikes programas jų skatinimui; sudaro patrauklias sąlygas žiūrovams ir siekia didelio žiūrovų skaičiaus sporto renginiuose; viešina savo veiklą, atstovauja Vilniui ir reprezentuoja Vilniaus miestą; yra registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje; nėra likviduojami, sustabdę ar apriboję savo veiklą; yra įvykdę mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
„Už kiekvieną kriterijų skiriamas tam tikras balų skaičius. Surinkus 50 balų klubai galės pretenduoti gauti finansavimą“, – situaciją paaiškino sporto skyriaus vedėjas.
Bendrą pinigų sumą nuo šiol skirstys ne tarybos nariai, o atskira ekspertų komisija.
„Pirksime viešuoju būdu“, – teigė E.Martinka.
Ekspertai vertinti klubus dėl finansavimo turėtų pagal šiuos kriterijus: projekto aktualumas Vilniaus miestui, nauda vilniečiams, išliekamoji vertė; pareiškėjo iškovotos prizinės vietos Lietuvos aukščiausio lygio čempionatų varžybose 2015, 2016, 2017, 2018 metais; pareiškėjo pasiekimai svarbiose tarptautinės ir (ar) nacionalinės reikšmės aukščiausio lygio varžybose 2015, 2016, 2017, 2018 metais; jaunimo programų vykdymas; varžybų skaičius Vilniaus mieste; dalyvių, žiūrovų skaičius, projekto viešinimas; televizijos ir (ar) interneto transliacijų skaičius.
Tiesa, kol kas neaišku kaip tie ekspertai vertins kai kuriuos kriterijus.
Tarkime, kad vienodą transliacijų skaičių gali turėti ir keli klubai, bet vienus bus pamatę keli šimtai tūkstančių žiūrovų, kitus – vos keli.
„Tokius dalykus įvertinę ekspertai turėtų nuspręsti, kas ir kaip“, – paaiškino sporto skyriaus vedėjas.
Klubams pinigai bus skiriami iki 2021-ųjų, tačiau kiekvienais metais bus peržiūrima situacija dėl jų veiklos.
Svarstant šią rėmimo programą buvo iškeltas siūlymas riboti paramos dydį vienai sporto organizacijai.
„Siūlome įvesti maksimalią sumą, kurią gali gauti viena sporto organizacija – 800 tūkst. eurų. Nes vienas klubas galėtų pasiimti visus 2,6 milijono eurų ir kitiems nieko neliktų. Šios idėjos esmė – palaipsniui mažinti klubų priklausomybę nuo politikos ir suteikti galimybę kitoms sporto šakoms. Dabar yra mažai remiamas, pavyzdžiui, plaukimas, o juk ten gali slypėti dar viena Rūta Meilutytė“,– lrytas.lt spalio mėnesį sakė Vilniaus tarybos narys Markas Adamas Haroldas.
Toks siūlymas galiausiai buvo atmestas.
„Sporto finansavimo projektas buvo svarstytas komitetuose. Buvo įvairių pasiūlymų, kai kurie liko, kai kurie ne. Nemanau, kad, tarkim, vienas „Rytas“ susižertų visą sumą, nes ir kiti klubai turi ką parodyti“, – sakė E.Martinka.
Sporto skyriaus vedėjo teigimu, galutiniai skaičiai, kiek ir kurie Vilniaus miesto sporto klubai gaus paramos, turėtų paaiškėti per artimiausią mėnesį.
Tad realiai viskas priklausys nuo kol kas niekam nežinomų ekspertų išvadų ir vertinimo.
