Nedaug trūko, kad kelialapį į pasaulio čempionatą iškovotų ir Lietuvos rinktinė, tačiau mūsų šalies komanda lemiamoje atrankos dvikovoje turėjo pripažinti nežymų Islandijos rankininkų pranašumą.
Vis dėlto vienas lietuvis planetos pirmenybėse rungtyniaus – Austrijai atstovaus šios šalies pilietybę turintis Romas Kirveliačvičius.
Sugrąžino seną sistemą
Pirmą kartą pasaulio čempionatų istorijoje turnyras vyks dviejose šalyse. Rankininkus priims keturi Vokietijos ir du Danijos miestai. Pirmojo etapo grupių varžybos bus rengiamos Berlyne, Miunchene, Kopenhagoje ir Herninge, antrojo etapo – Kiolne ir Herninge, pusfinalio rungtynės bus žaidžiamos Hamburge, finalo – didžiausioje Danijos arenoje, esančioje Herningo parodų centre.
Visose šešiose turnyrą priimsiančiose arenose yra daugiau nei 12 tūkst. vietų. Didžiausia – 19250 vietų turinti Kiolno arena, kurioje kasmet rengiamas Čempionų lygos finalo ketverto turnyras. Sausio 27 d. vyksiančias finalo rungtynes Herningo arenoje galės stebėti 15 tūkst. žiūrovų.
Pirmajame etape komandos suskirstytos į šešias grupes. A grupėje (Berlyne) žais Prancūzija, Vokietija, Serbija, Rusija, Brazilija ir Korėja, B grupėje (Miunchene) – Ispanija, Kroatija, Makedonija, Islandija, Bachreinas ir Japonija, C grupėje (Herninge) – Danija, Norvegija, Austrija, Čilė, Tunisas ir Saudo Arabija, D grupėje (Kopenhagoje) – Švedija, Vengrija, Argentina, Kataras, Egiptas ir Angola.
Į antrąjį etapą pateks po tris geriausias grupių komandas. Antrojo etapo I grupę sudarys A ir B grupių komandos (žais Kiolne), II grupę – C ir D grupių komandos (Herninge). Antrajame etape bus įskaityti pirmojo etapo tarpusavio rungtynių taškai.
Po dvi geriausias antrojo etapo grupių komandas pateks į pusfinalį.
Trijuose praėjusiuose pasaulio čempionatuose varžybų sistema buvo kitokia. Iškart po pirmojo grupių etapo prasidėdavo atkrintamosios varžybos, į kurias patekdavo 16 komandų.
Vis dėlto komandoms jau nuo aštuntfinalio kovojant atkrintamosiose varžybose, buvo stiprus atsitiktinumo veiksnys, todėl Tarptautinė rankinio federacija (IHF) nutarė grąžinti senąją varžybų sistemą, kuri pasaulio čempionatuose galiojo iki 2011 metų.
Beje, pasaulio čempione tapsianti komanda iškovos kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. O šio pasaulio čempionato galutinė rikiuotė bus svarbi komandoms dalijantis kelialapius į olimpinį atrankos turnyrą ir žemynams dalijantis kvotas olimpiniame atrankos turnyre.
Prancūzai trokšta dar vieno aukso
Užpernai Prancūzijoje vykusiame pasaulio čempionate aukso medalius iškovojo šeimininkų komanda. „Mėlynieji“ pasaulio čempionais tapo šeštąjį kartą, tarp jų – ketvirtąjį per praėjusius penkis turnyrus.
Šiais metais prancūzai vėl bus vieni pagrindinių favoritų. Tiesa, „ekspertai“ (taip tėvynėje vadinama Prancūzijos vyrų rankinio rinktinė) šįkart išsirikiuos be kelių ilgamečių lyderių: veteranai Thierry Omeyer ir Danielis Narcisse‘as užpernai baigė karjerą nacionalinėje komandoje, o Nikola Karabatičius rudenį, neiškentęs vis atsinaujinančių kairės kojos skausmų, nusprendė atlikti operaciją, dėl kurios į aikštę geriausiu atveju grįš tik pavasarį.
Serbų-kroatų kilmės N.Karabatičius (jo tėvas – kroatas, motina – serbė, pats Nikola gimė dar prieš tėvams emigruojant iš tuometinės Jugoslavijos, bet užaugo Prancūzijoje, kur gimė jo jaunesnysis brolis Luka) nuo 2003 metų nepraleido nė vieno didžiojo rinktinių turnyro ir su „ekspertais“ per olimpines žaidynes, pasaulio bei Europos pirmenybes iškovojo net 14 medalių.
Vien tai rodo, koks svarbus komandai yra šis 34 metų įžaidėjas. „Žinoma, N.Karabatičiaus praradimo kompensuoti neįmanoma. Žaidžiant be jo pasiekti tikslą bus sunkiau, bet mūsų tikslas nesikeičia – sieksime vėl tapti pasaulio čempionais“, – tvirtino rinktinės trenerio padėjėjas Guillaume‘as Gille‘is.
Kad prancūzai sieks tik aukščiausių tikslų, kalbėjo ir vyriausias treneris Didier Dinart‘as: „Visi mūsų treneriai ir žaidėjai trokšta dar kartą apginti pasaulio čempionų titulą. Bet pagrindinė mano užduotis – iškovoti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes. Būtų geriausia tą padaryti jau dabar – tapus pasaulio čempionais, tačiau nebus tragedija, jei šį tikslą pasieksime vėliau“.
Ispanai verčia naują puslapį
Pernai per Kroatijoje vykusias Europos pirmenybes ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio užkopė Ispanijos rankininkai, o turnyro didvyriu tapo vartininkas Arpadas Šterbikas. Natūralizuotas serbas jau buvo baigęs karjerą Ispanijos rinktinėje ir žemyno čempionatą stebėjo namie per televiziją, bet per antrąjį grupių etapą traumą patyrus pagrindiniam vartininkui Gonzalo Perezui de Vargasui, Ispanijos rankinio vadovai kreipėsi pagalbos į A.Šterbiką ir veteranas tučtuojui nuskubėjo į Zagrebą.
Per abi lemiamas dvikovas A.Šterbikas buvo lyg nepramašuma siena, o po paskutiniųjų čempionato rungtynių gavo geriausio finalo žaidėjo prizą.
Prieš metus atlikti žygdarbiai nesužadino 39-erių A.Šterbiko noro grįžti į rinktinę, tačiau ispanai ir be jo yra pajėgūs kovoti dėl medalių. Rinktinės trenerio Jordi Riberos manymu, norėdami pakartoti pernykštę sėkmę, jo auklėtiniai pirmiausiai privalo pamiršti, kad yra Europos čempionai: „Darytumėm klaidą, jei galvotumėm, kad Europos čempionų vardai suteikia mums pranašumą. Esame vieni favoritų, bet ne vieninteliai. Labai džiaugėmės tapę Europos čempionais, bet dabar privalome užversti tą puslapį.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rinktinė išgyveno labai sunkų laikotarpį. Rankininkai pyko ant savęs dėl Rio de Žaneire patirtos nesėkmės, ir šis pyktis tapo mūsų varikliu. Dabar komanda, į kurią įsiliejo nemažai jaunų žaidėjų, tapo vieningesnė tiek aikštėje, tiek už jos ribų“.
Maksimalūs šeimininkų siekiai
Didelius planus brandina ir abi pasaulio čempionato šeimininkės Vokietijos bei Danijos rinktinės. Šios dvi šalys buvo rankinio lopšys, bet pastaraisiais metais jų pergalių alkis numalšinamas, bent vokiečių ir danų sirgalių manymu, nepakankamai dažnai. Tiesa, ir vieni, ir kiti neseniai iškovojo didžiųjų turnyrų aukso medalius: Danijos rinktinė tapo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempione, Vokietijos rinktinė tais pačiais metais (2016-aisiais) – Europos čempione.
„Kai 2007 metais Vokietija praėjusį kartą buvo pasaulio čempionato šeimininkė ir savo aikštėje laimėjo aukso medalius, per lemiamas kovas buvau Kiolno arenoje tarp žiūrovų ir iki šiol puikiai prisimenu tuomet patirtą džiaugsmą, – sakė Vokietijos rinktinės treneris Christianas Prokopas. – Dabar mūsų tikslas, be abejo, yra pakartoti tą triumfą ir pasidalinti džiaugsmu su mūsų sirgaliais. Nesame pagrindiniai favoritai, bet žinome, kad mus karštai palaikys, ir stegsimės perimti sirgalių energiją“.
Vis dėlto Vokietijos rinktinės, pernai Europos čempionate užėmusios tik devintąją vietą, galimybės vertinamos daug prasčiau nei kitos šeimininkės Danijos komandos.
„Mūsų tikslas – patekti į pusfinalį, o tada – viskas įmanoma, – tvirtino Danijos rinktinės treneris Nikolajus Jakobsenas. – Treniruoti rinktinę ėmiausi vien dėl to, kad Danija tapo pasaulio čempionato šeimininke. Noriu vėl patirti tą jausmą, kuris apima girdint keliolikos tūkstančių savų sirgalių palaikymą.
Per klubų varžybas užnugaryje irgi būna tūkstančiai sirgalių, tačiau to neįmanoma lyginti su jausmu, patiriamu atstovaujant savo šaliai“.
Ką gali kiti žemynai?
Visos pagrindinės pasaulio čempionato favoritės yra Europos šalių rinktinės. Vis dėlto net galingiausioms Europos komandoms neretai kyla didelių problemų kovojant su stipriausiomis Šiaurės Afrikos ekipomis Egiptu ir Tunisu, daugkartine Amerikos čempione Argentina ar neseniai sutvirtėjusia Azijos rankinio jėga Kataru, kuriam atstovauja daug natūralizuotų Pietų slavų bei Šiaurės Afrikos šalių, Kubos, Sirijos, Prancūzijos rankininkų.
Kataro rinktinė prieš ketverius metus pasinaudojo netikėtumo veiksniu ir, žaisdama namie, tapo pasaulio vicečempione. Tačiau nuo tada į katariečius žvelgiama daug rimčiau. Kita vertus, Kataro komanda turi ir vieną didelį privalumą – jos treneris ispanas Valero Rivera gali rengti gerokai ilgesnes treniruočių stovyklas negu Europos šalių rinktinės.
Argentiniečių galimybėms stiprų smūgį sudavė ryškiausios žvaigždės Diego Simonet praradimas. Šis „Montpellier“ klubo rankininkas pernai buvo išrinktas geriausiu Čempionų lygos finalo ketverto žaidėju, bet rugsėjį patyrė kojos traumą, o gruodį, vos grįžęs į aikštę, susižeidė dar kartą.
Beje, Argentinos rinktinę irgi treniruoja Ispanijos rankinio specialistas – Manolo Cadenasas. Ispanai taip pat yra Čilės (Matteo Garraida), Tuniso (Toni Gerona), Egipto (Davidas Davisas) ir Makedonijos (Raulis Gonzalezas) rinktinių treneriai.
Lietuvis gins Austrijos garbę
Tarp pasaulio čempionato dalyvių bus ir vienas Lietuvoje išugdytas rankininkas. Romas Kirveliavičius prieš kelerius metus gavo Austrijos pilietybę ir atstovauja šiai šaliai. Šį sezoną Vokietijos antrosios lygos „Balingen-Weilstetten“ klube žaidžiantis R.Kirveliavičius jau vilkėjo Austrijos rinktinės aprangą per 2015 metų pasaulio čempionatą ir 2018 metų Europos čempionatą.
Austrijos komandos tikslai pasaulio čempionate yra gana kuklūs. Austrai bus visiškai patenkinti, jei jiems pavyks patekti į antrąjį etapą.
„Kai žaidžiame gerai, išties žaidžiame gerai, – prieš čempionatą kalbėjo Austrijos rinktinę treniruojantis islandas Patrekuras Johannessonas. – Esu patenkintas pasirengimu ir manau, kad mums pavyks pasiekti geriausią formą jau per pirmąsias pasaulio čempionato rungtynes. Mūsų pirmosios varžovės Saudo Arabijos bei Čilės rinktinės tikisi mus nugalėti ir patekti į kitą etapą, jos bandys išmušti mus iš vėžių. Tačiau tai man nerūpi. Mes turime planą. Tikiu, kad jį įgyvendinsime“.
Kelią užkirto islandai
Ant pasaulio čempionato slenksčio stovėjo ir Lietuvos rinktinė. Lietuviai įtikinamai laimėjo atrankos pirmojo etapo grupės varžybas (2018 m. sausį Klaipėdoje surengtame keturių komandų turnyre nugalėjo Izraelį, Gruziją ir Latviją) ir birželį atkrintamajame atrankos etape susirėmė su Islandijos komanda.
Vilniuje nuaidėjus pirmųjų rungtynių sirenai Lietuvos rankininkai džiaugėsi minimalia pergale, bet po kelių valandų paaiškėjo, kad sekretoriatas lietuviams neteisingai įrašė vieną įvartį, todėl rezultatas buvo pataisytas ir užfiksuotos lygiosios 27:27.
Po penkių dienų Reikjavike komandos irgi žaidė lygiai, bet islandai paskutinėmis minutėmis įgijo nedidelę persvarą ir nugalėjo 34:31.
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate iki šiol žaidė tik kartą. 1997 metais Japonijoje vykusiame turnyre lietuviai pateko į atkrintamąsias varžybas, bet aštuntfinalyje pralaimėjo Švedijai ir pasidalijo devintąją vietą.
