Penktadienį Hamburgo arenoje dėl teisės žaisti finale pirmiausiai susirems Prancūzijos ir Danijos komandos, o paskui į aikštę žengs Vokietijos ir Norvegijos rinktinės. Čempionato finalas bus surengtas sekmadienį Danijos mieste Herninge.
Ir susilpnėjo, ir sustiprėjo
Iki šio pasaulio čempionato dar nė vienai komandai nepavyko aukso medalių iškovoti tris kartus iš eilės. Po du kartus iš eilės pasaulio čempionėmis tapo Švedija (1954 ir 1958 m.), Rumunija (1961 ir 1964 m. bei 1970 ir 1974 m.), Prancūzija (2009 ir 2011 m. bei 2015 ir 2017 m.), tačiau prie antrojo triumfo pridėti trečiąjį net galingiausioms rinktinėms būdavo per sunki užduotis.
Šiais metais pasiekti istorinį rezultatą kėsinasi Prancūzijos rinktinė, kuri lipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio dviejuose praėjusiuose pasaulio čempionatuose, o dabar vėl atsidūrė visai šalia didžiojo tikslo.
„Mėlynųjų“ kelias į pusfinalį nebuvo rožėmis klotas. Prancūzijos ekipa dar pirmajame etape prarado sunkią traumą patyrusį kapitoną Cedricą Sorhaindo, o grupių varžybas baigė pralaimėjimo Kroatijos rankininkams.
Dėl C.Sorhaindo traumos prancūzai galbūt net ne susilpnėjo, o sustiprėjo, nes į komandą grįžo Nikola Karabatičius. Ilgametis „ekspertų“ lyderis kelis mėnesius nežaidė dėl kojos operacijos ir pasaulio čempionato pradžioje nebuvo įtrauktas į šešioliktuką, bet sunkią akimirką neatsisakė padėti komandai.
Po pertraukos grįžęs N.Karabatičius dar nėra geros sportinės formos. Prancūzų žvaigždė retai meta į vartus, bet jo teigiamas poveikis „mėlynųjų“ žaidimui neįkainojamas. Varžovai nė akimirkai negali nuleisti akių nuo sugrįžusio lyderio, todėl kitiems prancūzų rankininkams lieka daugiau erdvės, o išskirtinis N.Karabatičiaus sugebėjimas prakišti kamuolį pro rakto skylutę niekur nedingo.
„Kai Prancūzijos rinktinė žaidžia šimtu procentų savo galimybių, ji yra favoritė per rungtynes su bet kuriais varžovais. Po visko, ką jau patyrėme per šį čempionatą, neturime nieko bijoti, – tvirtino prancūzų treneris Didier Dinart‘as. – Tačiau visos kitos į pusfinalį patekusios komandos irgi įrodė, jog yra labai stiprios, todėl mūsų varžovai irgi nieko nebijos.
Kamuolys mūsų rankose, tik nuo mūsų priklausys, ar rungtynes su danais pakreipsime savo naudai“.
Padėjo savi sirgaliai
Prieš šį pasaulio čempionatą vokiečiai dažnai prisimindavo 2007 metų pasaulio pirmenybės, kurios irgi vyko Vokietijoje ir baigėsi šeimininkų triumfu. Per tuziną metų, praėjusių nuo anos pergalės, vokiečiai tapo Europos čempionais, iškovojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalius, bet po 2007 metų per penkerias iš eilės pasaulio pirmenybes rankinio pradininkai nė karto nepateko net į pusfinalį.
Stipriausių planetos komandų turnyrui grįžus į Vokietiją, nemaloni serija buvo nutraukta – sirgalių karštai palaikomi Vokietijos rankininkai per grupių etapus nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir prasibrovė į didįjį ketvertą. Vokiečiai keliskart buvo per plauką nuo nesėkmės, bet žaisdami su rusais ir prancūzais paiekė lygiąsias, o kroatus ir ispanus nugalėjo vieno įvarčio skirtumu.
„Labai ilgai nežaidėme pusfinalyje, todėl nekantriai laukiame šių rungtynių. Per jas privalėsime parodyti viską, ką sugebame, – sakė Vokietijos rinktinės treneris Christianas Prokopas. – Mūsų varžovai labai panašūs į mus. Norvegijos rinktinė pastaraisiais metais sparčiai augo ir pasižymi puikia komandos dvasia“.
„Mūsų tikslas buvo nukeliauti į Hamburgą, bet savo kelionės dar nebaigėme, – žadėjo Vokietijos rinktinės kapitonas Uwe Gensheimeris. – Daugelis nesitikėjo, kad mes iki pusfinalio nepralaimėsime nė vienerių rungtynių. Tačiau per pusfinalį mūsų jau pasiektos pergalės nieko nereikš. Tikiuosi, kad Hamburge būsime ne mažiau užsivedę, negu buvome Berlyne ir Kiolne, ir pasinaudosime aikštės pranašumu“.
Siekia trūkstamo titulo
Pasaulio čempionės vardas – vienintelis trūkstamas titulas Danijos rinktinės kolekcijoje. Danai dukart buvo Europos čempionai, 2016 metais pirmą kartą iškovojo olimpinių žaidynių aukso medalius, bet per pasaulio pirmenybes viso kelio nenuėjo dar nė karto. Danijos rinktinė triskart žaidė finale (dukart – šį dešimtmetį), tačiau per lemiamas rungtynes vis pripažindavo varžovų pranašumą.
Be abejo, neįmanoma sugalvoti geresnės vietos pirmą kartą tapti pasaulio čempionais negu gimtoji šalis. Juo labiau kad iki šiol užnugaryje esantys savi sirgaliai labai padėjo – Danijos rinktinė yra vienintelė komanda, per grupių etapus laimėjusi visas aštuonerias rungtynes.
„Laimėjome visas rungtynes, visą laiką gerai žaidėme ir puldami, ir gindamiesi, todėl galiu tvirtinti, jog tinkamai pasirengėme turnyrui, – sakė Danijos rinktinės treneris Nikolajus Jacobsenas. – Tačiau žinome, kad pusfinalyje susitiksime su turbūt geriausia pasaulio komanda Prancūzija, kuri bent puse žingsnio lenkia visus varžovus. Kita vertus, tai nereiškia, kad mes, vokiečiai arba norvegai negalime įveikti Prancūzijos“.
Tiesa, net danams skinant pergalę po pergalės, N.Jacobsenas neišvengdavo rankinio apžvalgininkų pastabų dėl to, kad beveik neleisdavo žaisti atsarginiams. „Man nesvarbu, kiek rankininkų leisiu į aikštę. Man svarbu laimėti“, – atsikirsdavo danų treneris.
Danų sirgaliams belieka tikėtis, kad svarbiausioms rungtynėms pakankamai jėgų išsaugojo visi rinktinės lyderiai, o ypač Mikkelis Hansenas, kuris iki šiol įmetė 53 įvarčius ir yra rezultatyviausias pasaulio čempionato žaidėjas.
Pelenė tarp princesių
Norvegijos rinktinė didžiajame ketverte yra lyg Pelenė tarp princesių. Norvegija šiame amžiuje yra neabejotina pasaulio moterų rankinio lyderė, bet šios šalies vyrų rezultatai labai ilgai buvo, ir vis dar yra, daug prastesni. Norvegijos vyrų rinktinė pirmuosius ir kol kas vienintelius didžiųjų turnyrų medalius iškovojo 2017 metų pasaulio čempionate, kuriame užėmė antrąją vietą.
Galima sakyti, kad Norvegijos vyrai dar tik pradeda įrodinėti, jog yra verti priklausyti pasaulio rankinio elitui, bet dėl to jų nusiteikimas yra ne mažesnis.
Per paskutiniuosius mačus norvegų tikrai neslėgs tokia didelė atsakomybės našta, kokia užguls abi turnyro šeimininkes Vokietijos ir Danijos rinktines bei pasaulio čempionės vardą ginančią Prancūzijos ekipą.
„Vokiečiai visą čempionatą jaučia milžinišką spaudimą, o mes esame pusfinalio autsaideriai ir neturime ką prarasti“, – laukdamas pusfinalio dvikovos pabrėžė ir norvegų treneris Christianas Berge.
Pusė žaidėjų – iš Vokietijos lygos
Dauguma stipriausiose pasaulio komandose žaidžiančių rankininkų vieni kitus pažįsta kaip nuluptus. Jie nuolat susitinka ne vien rinktinių turnyruose, bet ir Čempionų lygoje bei nacionalinėse Vokietijos ar Prancūzijos lygose, o kai kurie net ir per treniruotes.
Keturiose į pusfinalį patekusiose rinktinėse per pasaulio čempionatą buvo registruotas 71 rankininkas (kiekvienos komandos paraiškoje yra 16 žaidėjų, bet pagal turnyro nuostatus leidžiama atlikti tris ketimus). Net 38 iš jų atstovauja Vokietijos klubams, 19 – Prancūzijos klubams. Dar 6 rankininkai žaidžia Danijos klubuose, 5 – Ispanijos (visi – „Barcelona“), 2 – Vengrijos (abu – „Veszprem“) ir tik 1 – Norvegijos (jauniausias norvegų žaidėjas 18-metis Alexanderis Blonzas dar nespėjo išvykti į užsienį ir atstovauja Stavangerio „Viking“).
Įdomu, kad nė vienas Prancūzijos rinktinės žaidėjas nerungtyniauja Vokietijos lygoje. Tuo tarpu vienas Vokietijos rinktinės rankininkas žaidžia Prancūzijos pirmenybėse (Uwe Gensheimeris – Paryžiaus PSG).
Daugiau nei pusė Norvegijos (11) ir Danijos (10) rinktinių žaidėjų duonai ir sviestui užsidirba gindami Vokietijos klubų garbę.
Nesvarbu, kuri komanda taps pasaulio čempione, bent vieną savo rankininką su pergale pasveikins PSG klubas. Jis turi žaidėjų visose keturiose į pusfinalį patekusiose rinktinėse. Paryžiaus klubo rankininkų taip pat turi dėl 5-8 vietų kovosiančios Kroatijos, Ispanijos ir Švedijos rinktinės.
Įdomu, kad Vokietijos klubas „Flensburg-Handewitt“ nedelegavo nė vieno žaidėjo į Vokietijos rinktinę, bet Danijos, Norvegijos ir Švedijos rinktinėse jam atstovauja net vienuolika rankininkų. Tuo tarpu Danijos rinktinėje nėra nė vieno žaidėjo iš Danijos čempiono „Skjern“ klubo, bet du „Skjern“ žaidėjai vilki Norvegijos rinktinės aprangą.
Pasiekė žiūrovų rekordą
Šiame pasaulio čempionate jau pasiektas lankomumo rekordas. Pagal oficialią statistiką per 90 rungtynių į arenas atėjo 840766 žiūrovai (vidutiniškai 9342 žiūrovai per rungtynes). Nuo penktadienio iki sekmadienio turnyre dar bus sužaistos šešerios rungtynės.
Iki šiol geriausias lankomumo rezultatas buvo užfiksuotas per 2007 metų pasaulio čempionatą, kuris irgi vyko Vokietijoje. Tuomet į 92 mačus atėjo apie 750 tūkst. sirgalių.
Per praėjusį pasaulio čempionatą, kuris užpernai vyko Prancūzijoje, 84 rungtynes stebėjo 553833 žiūrovai (vid. 6593).
Šių metų turnyre statistiką labiausiai kelia vokiečių aistruoliai, tribūnas užpildantys net tada, kai nežaidžia šeimininkų komanda. Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį, kai Vokietijos rinktinei buvo laisvadienis, abejas Kiolno arenoje vykusias antrojo etapo rungtynes (Kroatija – Brazilija ir Prancūzija – Islandija) stebėjo daugiau nei 15 tūkstančių sirgalių.
Danijoje vaizdas buvo ne toks džiuginantis. Herningo arenoje nemažai laisvų vietų liko net per kai kurias Danijos rinktinės rungtynes, o tą patį sekmadienį, kai šeimininkų komanda ilsėjosi, tribūnose buvo vos apie 3 tūkstančius žmonių.
