„Manęs jau nestebina šis puolimas, tad naktimis miegu ramiai“, – šyptelėjo olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė, nuo 2012-ųjų stovinti prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vairo.
Taiklios šaulės, ne kartą gynusios mūsų šalies garbę olimpinėse žaidynėse, žodžiai skambėjo optimistiškai.
Nors pastaruoju metu netrūko klastingų šūvių, paleistų į jos vadovaujamą sporto tvirtovę.
Prieš pat LTOK generalinę asamblėją, kuri bus surengta vasario 6-ąją, atskriejusiame rašte D.Gudzinevičiūtei net buvo pasiūlyta atsistatydinti.
Tokiu būdu būtų paralyžiuotas šalies olimpinis judėjimas.
Tokį raštą pasirašė keturi fiziniai asmenys, einantys kelių sporto federacijų vadovų pareigas.
Tai tie patys asmenys, neseniai sukūrę naują prieštaringą organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Jos direktoriumi pasiskelbė 40 metų Vitalijus Vasiliauskas – buvęs skandalingo bankininko Vladimiro Romanovo bendražygis, prieš metus netekęs pasitikėjimo šalies Olimpiniame komitete.
Šiems veikėjams užkliuvo tai, kad D.Gudzinevičiūtė sulaukė pasaulinio pripažinimo – tapo Tarptautinio olimpinio komiteto nare.
Tačiau 53 metų olimpinei čempionei tokie bandymai ją išversti iš posto tik kelia juoką. Jokio interesų konflikto ji neįžvelgia, mat iš 95 šios tarptautinės organizacijos narių net 15 yra nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai.
Teisės pažeidimų nenustatė
Turbūt neatsitiktinai prieš pat LTOK generalinę asamblėją į kovą buvo pabandyta įtraukti ir Generalinę prokuratūrą.
Ten nuskriejo konservatorės Agnės Bilotaitės prašymas.
Seimo narė paprašė ginti viešąjį interesą dėl senų, esą galimai neteisėtų sandorių, kurių metu bendrovė „Olifėja“ perleido loterijų terminalus bei nuosavybės teisėmis valdytą turtą bendrovei „Lotelita“.
51 procentas „Olifėjos“ akcijų priklauso LTOK.
„Kalbama apie senus sandorius, sudarytus dar prieš 15 metų, kai aš buvau sportininkė. Bet niekas nemini, kad tada iš „Olifėjos“ pasitraukė amerikiečiai, kad jos veikla buvo nuostolinga.
Kai pradėjau eiti LTOK prezidento pareigas, užsakėme „Olifėjos“ veiklos auditą.
Jis nenustatė jokių pažeidimų – nei mokesčių, nei teisės. Bendrovės veikla ir toliau kasmet audituojama. O abejoti jos veikla ar tuo labiau auditu tikrai neturiu jokio pagrindo.
Lietuvoje turime retą situaciją, kai LTOK pats finansuoja olimpinį judėjimą ir tam nereikia pinigų iš šalies biudžeto. Tai daroma ir loterijų, kurias organizuoja „Olifėja“, lėšomis“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino D.Gudzinevičiūtė.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Seimo narės A.Bilotaitės prašyme nurodytas aplinkybes, nenustatė teisės aktų pažeidimų.
2019 metų sausio 23 dieną prokuratūroje priimtas nutarimas atsisakyti pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nieko nerado ir FNTT
Įdomus sutapimas, kad per politikus ir teisėsaugą jau ne pirmą kartą bandoma klibinti šalies olimpinį judėjimą.
Kreipimasis dėl senų „Olifėjos“ sandorių Seimo Antikorupcijos komisiją buvo pasiekęs ir prieš dvejus metus. Jau tada buvo kreiptasi į teisėsaugą, ji minėtuose sandoriuose nerado jokių pažeidimų.
„Mūsų komisija 2017-aisiais buvo gavusi advokato Lino Sesicko kreipimąsi. Kadangi jame buvo kalbama apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamiesi komisijos sprendimu perdavėme tą kreipimąsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
2017 metų vasario 27-ąją FNTT Vilniaus apygardos valdyba mus informavo apie priimtą procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Per Antikorupcijos komisijos posėdį, vykusį pernai gruodžio 12-ąją, aš priminiau, kad teisėsauga jau yra priėmusi nutarimą tuo klausimu. Kam vėl gaišinti?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Puolimas – suplanuotas
– Ant LTOK buvo bandyta užsiundyti prokurorus dėl senų, neva neskaidrių bendrovės „Olifėja“ sandorių. Kas už to slypi? – paklausiau D.Gudzinevičiūtės.
– Seime gruodžio 12-ąją vyko Antikorupcijos komisijos posėdis, po kurio viena parlamentarė kreipėsi į prokuratūrą. Tada prokurorai mūsų paprašė pateikti dokumentus. Mes viską pateikėme.
Radome ir prokurorams atidavėme net ir tuos dokumentus, kurie dėl senaties jau turėjo būti sunaikinti, nebelaikomi archyve.
Tai jau ne pirmas toks tyrimas. Dar 2017 metais po Seimą buvo nešiojamas didelės apimties – net keliasdešimties puslapių – skundas. Jis tada buvo pristatytas Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.
Siekdama išsklaidyti abejones dėl mūsų veiklos skaidrumo aš pati tada paprašiau Antikorupcijos komisijos pirmininko V.Gailiaus, kad tas didelis skundas būtų ištirtas.
Iš Seimo skundas buvo persiųstas FNTT. Ši tarnyba jokių pažeidimų nenustatė.
Tačiau neseniai dar kartą buvo surengtas puolimas galimai suklaidinus ne tik vieną iš naujienų portalų, bet ir Seimo narius. Kaip paaiškėjo, už šio puolimo stovi keli asmenys, einantys vadovaujamas pareigas sporto federacijose. Jų motyvų aš nesuprantu.
– Ar tie sporto federacijų vadovai kreipėsi į jus ir prašė paaiškinti minėtus „Olifėjos“ sandorius?
– Jie galėjo kreiptis ir būtų gavę visą informaciją, kurią mes turime.
Tačiau į mus dėl to nė vienas jų nė karto nesikreipė. Galiu tik spėti, kodėl. Neoficialiame pokalbyje vienas jų man patvirtino, kad tai – suplanuoto puolimo prieš olimpinį judėjimą dalis.
– Generalinė prokuratūra nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų „Olifėjos“ sandoriuose. Vadinasi, įtarimai buvo pasėti be pagrindo?
– Taip. Ir tai dar vienas svarus įrodymas, kad puolimas turi pagaliau liautis, o šiai temai apie senus sandorius ne tik nėra, bet ir niekuomet nebuvo jokio pagrindo.
– Tačiau, matyt, ji skambės ir LTOK generalinėje asamblėjoje? Nes kelių sporto federacijų prezidentai paprašė, kad jos metu jūs pateiktumėte paaiškinimus dėl neva dangstomos „Olifėjos“ veiklos.
– Mes esame atviri ir atsakysime į bet kokius klausimus visiems, besidomintiems LTOK veikla. Tad tikrai bandysiu visa tai paaiškinti ir per generalinę asamblėją.
Juk mums adresuotame prašyme pateikti teiginiai visiškai nepagrįsti. Tai patvirtino ir Generalinės prokuratūros pateiktos išvados.
Pavyzdžiui, bus prašoma keisti LTOK įstatus.
Juk jie buvo keisti 2016 metais ir tada priimti vienbalsiai! Įstatų parengimas užtruko net pusantrų metų.
Todėl tikrai sunku rasti priežastį, kodėl turėtume juos dar kartą keisti.
Šalia yra siūlomas alternatyvus biudžetas. Jame prirašyti du milijonai eurų, kurie neaišku iš kur turėtų būti gauti.
Visus pinigus ten numatyta paskirti tik sporto federacijoms, o kitoms veikloms – nieko. Tačiau toks biudžeto paskirstymas neatitiktų olimpinio judėjimo principų. Juk prioritetai turėtų būti visuomenės įtraukimas, sportinės veiklos plėtra ir olimpinis švietimas, apie kurį iš viso nekalbama.
Vyksta kova dėl įtakos
– Ar tik kelių, ar ir daugiau sporto federacijų atstovai siekia kelti sumaištį?
– Tai daroma net ne sporto bendruomenės rankomis, o tik viso labo kelių fizinių asmenų, einančių federacijų vadovų pareigas.
Pasiūlymus pasirašė ir dar vienos federacijos atstovas, tačiau jos narystė yra sustabdyta.
Mano vadovaujamam LTOK iš viso priklauso 65 nariai, iš jų 39 – sporto federacijos.
Todėl tokia kelių federacijų vadovų veikla – tai ne siekimas dirbti konstruktyviai ar ką nors išsiaiškinti. Jų tikslas – kelti sumaištį.
Tai vyksta nuo tada, kai įsikūrė Lietuvos olimpinių federacijų asociacija (LOFA), kuri net neturi teisės taip vadintis. Tarptautinio olimpinio komiteto atstovų nuomone, žodis „olimpinis“ negali būti naudojamas šios naujos organizacijos pavadinime.
– Ar taip kovojama dėl įtakos sporto pasaulyje?
– Iš pradžių tai lyg ir buvo vieno pasitikėjimą praradusio ir labai ambicingo žmogaus, sutelkusio dar keletą panašiai mąstančių, kerštas.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jų tikslas galimai kitas – sporto lėšos ir infrastruktūros projektų užvaldymas.
– Dauguma kovų vyksta dėl pinigų. „Lietuvos ryto“ žiniomis, jūsų pirmtakas buvo sulaukęs net grasinimų. Ar nebijote?
– Nesu lengvai išgąsdinama, tad kol kas tikrai nieko nebijau.
Sporto veikėjų užmojai sukėlė abejonių
Pernai rudenį keturių fizinių asmenų įkurta sporto organizacija LOFA, kurios vienas vadovų yra buvęs bankininko V.Romanovo bendražygis V.Vasiliauskas (nuotr.), atkakliai siekia įtakos. Ji ėmė į savo gretas kviesti narius, išsiuntinėjo kvietimus bendradarbiauti Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Nepaisant tokių veiksmų, asociaciją vis dar sudaro tik keturi fiziniai asmenys. Tarp jų – LTOK prezidento rinkimuose D.Gudzinevičiūtei pralaimėjusio kito kandidato rėmėjas E.Skrabulis.
Naujos asociacijos veikla buvo pristatyta pernai gruodžio 5-ąją Seime, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje. V.Vasiliauskas dėstė: „Svarbiausia – skaidrumo fono trūkumas. Reikia aiškiai pasakyti, kad būtina kasmet didinti sporto finansavimą. Velniškai daug yra galimybių į sportą pritraukti privačių rėmėjų lėšų. Mes pasirengę bazes valdyti, vystyti jas, būti operatoriais. Mes, kaip asociacija, norime kalbėtis su visais.“
Tokios V.Vasiliausko kalbos sukėlė rimtų abejonių politikams.
„Dabar trys ar keturi žmonės nutarė įkurti kažkokią asociaciją. Kiek yra olimpinių sporto šakų Lietuvoje? 38? Tai tuomet dar galima dešimt tokių prikurti. Ir visi bus už skaidrumą, norės vadovauti, būti svarbūs“, – stebėjosi Seimo narys A.Salamakinas.
„Konstitucija leidžia kurti organizacijas. Tačiau kas bus, jei rytoj kas nors nutars įkurti kokį nors aljansą, sąjungą? Tai, ką mes dabar turime LOFA asmenyje, labiau yra ne vienijimas, tai panašiau į skaldymą“, – teigė parlamentaras, Jaunimo ir sporto komisijos vadovas K.Smirnovas.
Prieš generalinę asamblėją – sujudimas
Prieš pat LTOK generalinę asamblėją Lietuvos laipiojimo sporto federacija, kurios narystė LTOK sustabdyta, išplatino viešą laišką. Jame pažėrė priekaištų LTOK. Neva priešprieša su LTOK kilo todėl, kad prie federacijos prisijungė V.Vasiliauskas, kuris esą kelia sudėtingus klausimus, kritikuoja LTOK vadovybę.
Tuo metu Lietuvos irklavimo federacija (LIF) vasario 5-ąją nusiuntė pareiškimą į LOFA. Jame pabrėžiama, kad federacija nėra naujos asociacijos narė, o prezidentas Dainius Pavilionis jos veikloje dalyvauja tik kaip fizinis asmuo.
Naujai asociacijai adresuotame pareiškime pabrėžiama: be sutikimo naudojant LIF vardą ir nederinant viešos nuomonės su vykdomuoju komitetu, neteisinga teigti, kad veikiama skaidriai ir etiškai.
