Olimpiados organizatoriai turi sportininkus ir svečius apsaugoti ne tik nuo atsipalaiduoti neleidžiančio cunamio pavojaus – į sąrašą jie priversti įtraukti ir žemės drebėjimus, ir alinantį karštį.
Nenuostabu, kad visa tai daro įtaką ne tik varžybų laikui, bet net ir žiūrovų skaičiui.
Buriavimą stebės mažiau žiūrovų
Naujausias Tokijo žaidynių organizatorių žingsnis – sumažinti buriavimo varžybų žiūrovų skaičių. Sprendimas buvo priimtas dėl cunamio pavojaus, kad būtų užtikrintas sklandus aistruolių perkėlimas į aukštesnę vietą.
Buriavimo varžybos vyks nedidelėje – 41 hektaro – Enošimos saloje, kuri dar 1964 metais buvo supažintinta su olimpiada. Organizatoriai planavo, kad varžybas galės stebėti iki 5 tūkstančių žiūrovų, tačiau dėl saugumo skaičius buvo sumažintas iki 3 tūkst. 300.
Skaičius nurėžtas pasitarus su saugumo specialistais, kurie pateikė konkretų skaičių žmonių, kurie galėtų traukinių linijomis pasiekti saugią vietą.
Su sportininkais, personalu ir žurnalistais Enošimos saloje per varžybas bus 5700 žmonių.
Japonija yra viena seismiškai aktyviausių šalių pasaulyje. Kovo mėnesį Japonija minės jau aštuntąsias trigubos tragedijos metines. 2011 metais dėl milžiniško cunamio žuvo daugiau nei 18 tūkstančių žmonių. Specialistai mano, kad per artimiausių 30 metų periodą Tokijo metropoliteno zonoje įvyks didelis žemės drebėjimas, kuris gali sukelti ir cunamį.
Bijo ir karščio
Ir nors žemės drebėjimų ir cunamių grėsmė kelia didžiausią susirūpinimą, Tokijos žaidynių organizatoriai priversti įvertinti ir dar vieną gamtos stichiją – karštį. Jau nuspręsta paankstinti vyrų ir moterų maratono varžybas, kurios vietos laiku prasidės 6 ryto. Tai – valanda su puse anksčiau nei buvo planuota.
Taip tikimasi išvengti bėgikų ir žiūrovų sveikatos sutrikimų. Dieną Tokijuje numatomas didžiulis karštis.
Pasak „Yomiuri Shimbun“ laikraščio, anksčiau prasidės ir 50 kilometrų vyrų sportinio ėjimo varžybos. Jos nukeltos dvejomis valandomis anksčiau – 5 val. 30 min.
Pernai liepą Japoniją siaubė didelis karštis – žuvo rekordinis 133 žmonių skaičius. Ligoninėse atsidūrė tūkstančiai žmonių. Liepos 23 dieną buvo užfiksuota didžiausia temperatūra Japonijos istorijoje – Kumagajos mieste termometrų stulpeliai rodė 41,1 laipsnio Celcijaus.
Dar keltas miestų pranešė apie 40 laipsnių karštį.
Olimpinių arenų konstrukcijose – neaiškios kokybės įranga
Tokijo vasaros olimpinės žaidynės vyks 2020 metų liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis, tad neatmetama, kad dėl ypatingų gamtinių sąlygų pokyčių bus ir daugiau, tačiau rūpindamiesi žiūrovų ir sportininkų sveikata organizatoriai spėjo patirti ir didelį smūgį.
Japonijos hidraulinių sistemų įmonė KYB prisipažino, kad suklastojo itin svarbios įrangos duomenis – jos paskirtis sutvirtinti ir apsaugoti pastatus nuo žemės drebėjimų. Įranga naudojama beveik tūkstantyje pastatų visoje Japonijoje, o tarp jų – ir Tokijo olimpinių žaidynių arenos.
Specialūs hidrauliniai įrenginiai skirti vibracijos sumažinimui.
Tai – vienas paskutinių kokybės įvertinimų klastojimų skandalų Japonijoje. Tiesa, KYB tvirtina, kad jų įranga tinkama ir saugumui grėsmės nekelia.
Žemės ūkio ministerija taip pat bandė sumažinti kilusį pyktį ir tvirtino, kad pastatai, kuriuose įmontuota KYB įranga, gali atlaikyti ir 7-ojo pagal Japonijos skaičiavimo skalę lygio žemės drebėjimą. Tokio lygio žemės drebėjimai taip stipriai įsiūbiuoja pastatus, kad žmonėms sunku stovėti ant kojų.
Pažadėjo keisti konstrukcijas
KYB įmonė atsisakė atskleisti pastatus, kuriuose įmontuotos įrangos duomenys suklastoti, tačiau vietos žiniasklaida paskelbė, kad produktai naudoti „Ariake“ arenoje bei Olimpiniame vandens sporto centre.
Abi arenos bus naudojamos ir per 2020 metų olimpines žaidynes.
KYB vadovai tikina, kad aštuoni buvę jų darbuotojai informaciją klastojo, kad sutaupytų laiko ir išvengtų įrangos pristatymo vėlavimo. Įmonės prezidentas Yasusuke Nakajima per specialią spaudos konferenciją atsiprašė ir paskelbė, kad visi to paliesti produktai bus pakeisti.
Valdžia nurodė pastatų savininkams išsiaiškinti, ar jų pastatuose naudojama KYB įranga.
Jau krito ir vadovų galvos
Sukrėtimą sugeriantys įtaisai – dalis naujos Japonijoje pritaikytos sistemos, leidžiančios pastatams siūbuoti ir sugerti dalį seisminių bangų, užtikrinant žmonių saugumą.
Apie naują statybų sistemą Japonijoje pradėta aktyviai kalbėti po 1995 metų Kobės tragedijos, kuomet per žemės drebėjimą žuvo 6400 žmonių.
KYB nėra pirmoji Japonijos įmonė, prisipažinusi, kad pateikdama duomenis pasirinko „kirsti kampą.“ Liepą „Nissan“ paskelbė, kad tyčia klastojo išmetamųjų dujų duomenis.
Kovo mėnesį atsistatydinti buvo priverstas „Kobe Steel“ vadovas. Tuomet paaiškėjo, kad įmonė klastojo savo produktų, kurie buvo naudojami automobiliuose, greituosiuose traukiniuose ir lėktuvuose, tvirtumo ir kokybės duomenis.
Parengta pagal „The Guardian“, BBC, ir wsls.com informaciją.
