Škotijos Glazgo mieste vykusį Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionatą lietuvė paliko aukštai iškelta galva.
Po dvejų metų pertraukos A.Palšytė vėl užlipo ant nugalėtojų pakylos: peršokusi 197 cm aukštį, ji užėmė trečią vietą, nusileidusi rusei Marijai Lasickienei (201 cm) ir ukrainietei Julijai Levčenkai (199 cm).
Škotijoje mūsiškė gynė prieš dvejus metus iškovotą Europos uždarųjų patalpų čempionės titulą.
Varžybas ji pradėjo nuo 179 cm aukščio, kurį įveikė pirmu bandymu. Be klaidų lietuvė atakavo ir 183 cm, 187 cm, 191 cm, 194 cm bei 197 cm, o kartelė triskart nukrito bandant peršokti 199 cm.
Jai, kaip ir kitoms šuolių į aukštį finalininkėms, kortas maišė glausta varžybų programa. Finale dalyvavo ne 8, kaip kad buvo numatyta reglamente, bet 12 šuolininkių, o norint „įtilpti“ į televizijos transliacijos laiką, teisėjams reikėjo skubinti dalyves – pasirengimui ir šuoliui buvo skiriamos vos 30 sekundžių.
Praėjusių metų vasarą Europos čempionate Berlyne A.Palšytė užėmė ketvirtą vietą. Tąkart jau iškritusi iš varžybų mūsiškė rikiuotėje žengė trečia ir laukė bulgarės Mirelos Demirevos lemiamų šuolių.
Pastaroji Lietuvos lengvaatletę iš prizininkių trejeto „išmetė“ po trečio bandymo peršokti 200 m.
Dabar A.Palšytės medalio likimą galėjo nuspręsti Katerina Tabašnik. Ukrainietė, lietuvei baigus pasirodymą, turėjo vieną bandymą įveikti 199 cm, tačiau jis buvo nesėkmingas.
– Kokios emocijos po čempionato – jau ramiau ant širdies? – buvo paklausta 26-erių šuolinininkės.
– Laiko praėjo dar nedaug – atrodo, kad ta naktis po varžybų prabėgo greitai. Vienintelis dalykas, kurio labai dabar norisi – tiesiog pailsėti. Tačiau mintys mano pačios geriausios, nors kaip visada galvojant, juk galėjo būti dar geriau. Bet medalis yra medalis.
– Galėjote nušokti aukščiau?
– Na, šiaip rezultatas yra geras – tai antrasis pagal gerumą mano rezultatas šiais metais.
Turiu kuo džiaugtis, tačiau esu šokusi ir du metrus, tad morališkai tam buvau nusiteikusi, buvau nusiteikusi finalui.
Tačiau įvedus naują taisyklę, jog šuoliui skiriama pasirengti 30 sekundžių, jų buvo per mažai. Visos sportininkės skundėsi, ypač kai atėjo laikas aukštiems šuoliams.
Tad tie šuoliai pas visas buvo kažkiek skuboti – lėkimo ir skubotumo šiame čempionate šuolių į aukštį sektoriuje buvo per daug. Gal ir tai man pakišo koją, nes morališkai buvau pasirengusi šokti aukštai.
– Jau ne vienerius metus A.Palšytei atsiranda tam tikrų sveikatos problemų per startus. Ar galima sakyti, kad pagaliau jos baigėsi?
– Ne (juokiasi). Nėra tokių profesionalių sportininkų, kurios ateitų ir ramiai pasakytų, kad su ja viskas gerai. Tokių nėra. Aukšti rezultatai reikalauja kažkokio sveikatos aukojimo.
– Nepaisant trumpo pasirengimo šuoliams, pirmieji keturi bandymai buvo tiesiog idealūs.
– Taip, džiaugiuosi, kad iki 197 cm aukščio viskas ėjosi labai gerai. Nes buvo rengtasi tam ne tik su trenere, tačiau ir su psichologe.
– Tačiau džiaugsmo iškovojus bronzą veide nebuvo. Kodėl?
– Nebuvo, nes po manęs šoko dar ukrainietė ir nežinojau, ar tai yra trečia vieta, ar ne. Jei ji būtų nušokusi, likčiau ketvirtoje pozicijoje.
Taip pat sėdėjau ir Berlyne. Kaip prieš dvejus metus laimėjau auksą – tuomet buvo begalė emocijų, nes ten padariau viską, išspaudžiau iš savęs ką įmanoma. O dabar žinojau, kad gal dar geriau galėjau.
– Gynėte nugalėtojos titulą. Buvo sunki našta?
– Kiekvienam sportininkui yra sunkiau apginti nei pasiekti titulą. Galiu pasakyti, kad tie atletai, kurie apgina tuos čempionų vardus, jie yra didžiausi meistrai ir reikia prieš juos nukelti kepures.
– Kokie ateities planai?
– Dabar nesinori apie nieką galvoti – net apie sportą. Tačiau suprantu, kad sustoti negaliu, privalėsiu pajudėti. Juk svarbiausias sezono startas bus pasaulio čempionatas, o jis sąlyginai vyks labai vėlai, tad sezonas bus ilgas. Mano tikslas, žinoma, geras pasirodymas planetos pirmenybėse Dohoje, tačiau jei sėkmingai treniruosiuosi, norėsiu pasirodyti ir Deimantinės lygos etapuose.
