Tokijo žaidynės vyks kitų metų liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis. 2018-ųjų liepą Japoniją siaubė kaitra. 24 dieną buvo pranešta, kad žuvo apie 65 žmonės.
Olimpiados organizatoriai kovai su kaitra skiria ypatingą dėmesį, tačiau jau dabar kalbama, kad tai gali turėti įtakos ir sportininkų rezultatams.
Nors Tokijas ruošiasi blogiausiam scenarijui, iki žaidynių likus šiek tiek mažiau nei metams sinoptikai pateikti tikslių prognozių negali, tačiau istorija gali padėti susidaryti įspūdį, kas gali laukti.
„Per laikotarpį, kuomet vyks žaidynės, karštis siekia 29 laipsnius. Temperatūra daugiausia krenta iki 23 laipsniių. Tačiau dar didesnis karštis nėra tokia retenybė. Karštis tikrai gali tapti faktoriumi“, – teigė „AccuWeather“ vyriausiasis meteorologas Jasonas Nichollsas.
Praranda greitį
Gresiantis karštis gali gerokai apsunkinti ilgų distancijų varžybas, tad dar balandį organizatoriai nusprendė pakeisti kai kurių rungčių laiką. Iš pradžių vidurdienį turėjusios vykti maratono varžybos dabar prasidės 6 ryto.
Dar 2012 metais paskelbtame Prancūzijos mokslininkų tyrime teigiama, kad karštis daro bene ryškiausią įtaką elitinių bėgikų laikui. Pasak 2001-2010 metais vykdyto tyrimo, ideali temperatūra bėgikėms profesionalėms – 9,9 laipsnių šilumos. Vyrams – 6 laipsniais.
Nustatyta, kad didėjant temperatūrai, prarandamas greitis ir netgi iš varžybų pasitraukiančių sportininkų skaičius.
Prieš 29 laipsnių karščio moterys praranda 13,47 proc. Greičio. Vyrai – 6 proc.
„Karštis turi didžiausią įtaką maratono bėgikų rezultatams, nepaisant to, kokio jie lygio. Nuokrypiai nuo optimalios temperatūros visada lemia greičio sumažėjimą“, – rašoma tyrime.
Tendencijos – nemalonios
J.Nichollsas įsitikinęs, kad pasikartojus 2018-ųjų scenarijui, kuomet karščio banga Japonijoje buvo paskelbta katastrofa, sportininkų pasiekimai dramatiškai sumenktų.
Praėjusių metų liepą dauguma Japonijos regionų kentėjo nuo rekordinių karščių, kurie nusinešė mažiausiai 138 gyvybes. Dėl širdies smūgių į ligoninę pateko 70 tūkstančių žmonių.
„Pastarosiomis vasaromis karščio bangos tapo įprastu reiškiniu. Tai tampa iššūkiu ištvermei ir ypač veikia maratono bėgikus. Liūtys ir pavojingas vėjas taip pat gali pridaryti nemalonumų“, – aiškino J.Nichollsas.
Kartu su mirtina karščio banga Japonija pernai fiksavo ir rekordinį tropinių ciklonų skaičių, tačiau J.Nichollsas pabrėžė, kad skirtingai nei Europoje, 2019-ųjų vasara Japonijoje buvo drėgnesnė.
„Stebint tendencijas, 2020-aisiais galime vėl pajusti karščio bangą“, – pridūrė jis.
Ruošia daug priemonių
Olimpinės žaidynės Tokijuje vyksta ne pirmą kartą – jos čia buvo surengtos ir 1964-aisiais, tačiau spalio mėnesį. Organizatoriai jau buvo sulaukę aktyvių siūlymų atsisakyti vasaros laiko ir rinktis rudenį, tačiau tokia galimybė yra praktiškai neįmanoma, nes jau sudaryti varžybų tvarkaraščiai, parduota dalis bilietų ir televizijų teisės.
Tokijo žaidynių organizatoriai jau yra paruošę ginklų prieš karštį – bus įrengiami ne tik specialūs dulksnos purkštukai ar palapinės, tačiau aistruoliams ruošiama daug informacijos, kaip apsisaugoti nuo nemalonumų.
Netgi kalbama, kad žiūrovams gali būti leista įsinešti savo vandens butelius. Žaidynių pristatymo komiteto atstovas Hidemasa Nakamura pabrėžė, kad specialiai pasiruošę bus ir budintys medikai, kurie užtikrins skubią pirmąją pagalbą ir greitą kelionę į ligonines.
Organizatoriai į kovą su karščiu pasitelkė ir pačių sportininkų bei federacijų nuomonę. Ir nors yra nuogąstavimų, kad gali būti nespėta tinkamai pasiruošti potencialiai karščiausioms žaidynėms istorijoje, organizatoriai jaučiasi užtikrintai ir jau išbando vėsinimo įrangą.
„Apie kovą su karščiu diskutuojame ir su sportininkais. Mums reikia visų geriausių idėjų“, – teigė H.Nakamura.
Parengta pagal BBC, „Japan Times“ ir accuweather.com informaciją.
