EUROLYGA

Jei pinigus ryjantis K. Smirnovo graplingas atsidurtų olimpiadoje, Lietuvai aimanuoti nereikėtų

Likus mažiau nei metams iki Tokijo vasaros olimpinių žaidynių Lietuvos sporte nemažai blogų ženklų.

 Daina Gudzinevičiūtė, Kęstutis Smirnovas, Andrius Gudžius, olimpiniai Tokijo medaliai<br> lrytas.lt koliažas
 Daina Gudzinevičiūtė, Kęstutis Smirnovas, Andrius Gudžius, olimpiniai Tokijo medaliai<br> lrytas.lt koliažas
 Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Seimo narys Kęstutis Smirnovas<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Seimo narys Kęstutis Smirnovas<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Tokijo žaidynių medaliai<br> AFP/Scanpix. com nuotr.
 Tokijo žaidynių medaliai<br> AFP/Scanpix. com nuotr.
 LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė<br> D.Umbraso nuotr.
 LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 3, 2019, 9:13 AM, atnaujinta Oct 3, 2019, 2:22 PM

Optimizmo nesužadino ir žinios iš Dohoje vykstančio pasaulio lengvosios atletikos čempionato, kur nesėmingai rungtyniavo tituluoti mūsiškiai A.Palšytė, L.Jasiūnaitė, A.Gudžius.

Žinoma, reikėtų atsižvelgti, jog šiems sportininkams geriau pasirodyti sutrukdė ir nelemtos priežastys, todėl reikia tikėtis, kad per svarbiausias kitų metų varžybas jie bus kupini jėgų ir pasistengs įrodyti, ką gali iš tiesų.

Kad ir kaip būtų, šiuo metu teisę dalyvauti Tokijo žaidynėse turi vos 18 mūsų šalies sportininkų, o prieš ketverius metus rengiantis Rio de Žaneiro žaidynėms garantuotų olimpiečių buvo dvigubai daugiau.

„Kalbant atvirai, netikiu, kad Lietuvos olimpinė komanda Tokijuje bus tokia gausi kaip Rio de Žaneire.

Laiko ir progų olimpiniams kelialapiams iškovoti dar turime, bet sunki pradžia tiksliai iliustruoja esamą situaciją. Ar jaučiu nerimą? Taip. Keletą metų trukusi nežinomybė dėl centralizuoto sportininkų rengimo ir medicininio aptarnavimo savo padarė“, – taip kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Simboliška, kad šiame nerimo fone spalio 1-ąją oficialiai nutraukta Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) veikla.

Sportas tarsi ir pakylėtas į aukštesnį institucinį lygį, kai atsirado Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Bet pirmieji jos veiklos metai sportui buvo skausmingi.

Kai 2016 metų rudenį po Seimo rinkimų į valdžią atėjo valstiečiai su sveikuoliu D.Kepeniu priešakyje, didelė dalis sporto bendruomenės tikėjosi svarbių sprendimų, bet kol vežimas pajudėjo iš vietos, prireikė daugiau nei pusės kadencijos.

Valstiečiai nedarė nieko, kad stabdytų buvusio KKSD vadovo E.Urbanavičiaus sukurptą sporto reformą, kuri naikino pasiteisinusį aukšto meistriškumo sportininkų rengimo modelį su Lietuvos olimpiniu sporto centru priešakyje.

Seime prie Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vairo buvo pasodintas garsus bušido kovotojas iš Šakių K.Smirnovas, o jam prireikė nemažai laiko politinių žaidimų taisyklėms perprasti.

Visos pastangos buvo nukreiptos į naujo Sporto įstatymo priėmimą, kuris įteisino ŠMSM perkrikštijimą, o šis sprendimas dabar nuolat pateikiamas kaip svarbiausias visos kadencijos darbas.

Bet juk Seimo darbo, kaip ir ketverių metų olimpinio ciklo rezultatus, pamatysime kitų metų rudenį, o prognozės ir valstiečiams, ir olimpiečiams yra liūdnos.

Valdantieji metė sporto bendruomenei svarų argumentą teigdami, kad reformuotas Sporto rėmimo fondas (SRF) šiemet išdalijo 13,2 mln. eurų, o vėliau ši suma tik augs. Ankstesnis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas išdalydavo apie 6 mln. eurų.

Tačiau vykstant reformai sprendimai dėl SRF lėšų dalybų buvo priimti tik rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o kai kurios į paramą pretendavusios organizacijos veiklą vykdė anksčiau ir tikėjosi, kad turės iš ko susimokėti skolas.

Bet pagal naująją pinigų skirstymo sistemą akcentai buvo sudėlioti kitaip, o samdyti ekspertai lengva ranka pažėrė daugybę eurų su sportu nelabai susijusioms įstaigoms.

„Tokio pinigų taškymo per visą savo gyvenimą nebuvau matęs“, – kalbėjo vienas ŠMSM sudarytos komisijos narių. Jis pabandė stabdyti labiausiai nepagrįstus projektus, kuriems dažnai skirta beveik visa prašyta suma.

Tokių buvo kelios dešimtys, bet daugeliui jų vis tiek buvo skirta parama, nes ekspertai nekeitė įvertinimų.

Daugelis abejotinų projektų būtų ir likę nepastebėti, jei ne atkišta špyga legendinių „Snaigės“ žygių rengėjams ir jų prilyginimas vakarykštei dienai. Tik kilus šurmuliui ŠMSM buvo priversta reaguoti ir žadėti „tobulinimą“.

K.Smirnovas savo karjeros metais buvo vienas garsiausių šalyje išpopuliarėjusio bušido kovotojų, bet šiemet dar labiau išgarsėjo dėl dosnaus finansavimo su jo žmona susijusioms organizacijoms ir kitiems projektams iš Suvalkijos regiono, kuriame jis išrinktas į Seimą.

Patyręs ringo vilkas iš lapelio skaitydamas parengtą tekstą atmetinėjo kaltinimus, bet atidžiau žvelgiant matyti, kad didžiausias K.Smirnovo rūpestis yra ne šalies sportas, o jo paties garbinamo graplingo plėtra.

Graplingu vadinamas įvairių kovos menų mišinys, kuriame svarbiausi yra griebimo veiksmai. Beje, K.Smirnovas oficialiai pristatomas kaip Tarptautinės graplingo federacijos įkūrėjas, o jo žmona – Europos graplingo federacijos prezidentė.

Lietuvoje vienas po kito rengiami pasaulio ir Europos čempionatai, kuriuose dalyvauja vos po 5 šalių atstovus, o beveik visus medalius iškovoja lietuviai ir latviai. Tiesa, kai kuriose kategorijose būna tik po du dalyvius.

Turint tokį galingą užnugarį kelias graplingui tampa atviras ir į mokyklas – rengiamas net Lietuvos mokinių čempionatas, nors apie panašias varžybas gali tik pasvajoti daugelio tradicinių sporto šakų atstovai.

Jei graplingas dar būtų įtrauktas ir į olimpines žaidynes, D.Gudzinevičiūtei nereikėtų jaudintis dėl iškovotų medalių stygiaus. Bet kol kas tokias dangiškas svajones stelbia žemiškos problemos.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.