Toks sprendimas netruko virsti tikra isterija – Vladimiras Putinas šaukė apie politizuotą sprendimą, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas apie antirusišką puolimą, jaunieji sportininkai apie neteisybę, tačiau pyktį liejo ir griežtesnės rankos reikalavę britai bei amerikiečiai.
Vieningu atsakymu virsti turėjęs WADA kirtis tapo ištisu klausimynu: kiek Rusijos sportininkų bus Tokijuje? Kaip jie bus priimami? Kaip juos vadinsime? Kiek galimybių turi Rusija laimėti apeliaciją? Ar tikrai tai turės didelę įtaką Rusijai? Ką visa tai sako apie antidopingo sistemą?
Iki Tokijo olimpinių žaidynių likus 222 dienoms atsakymų nėra – tik tvyro dar nebaigto karo nuotaikos.
Sprendimas suskaldė Rusiją
Kai 12 vykdančiojo WADA komiteto narių pirmadienį vieningai priėmė sprendimą skirti Rusijai ketverių metų diskvalifikaciją, V.Putinas buvo Paryžiuje, kur baigėsi „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas.
Į konfliktą Rytų Ukrainoje savo dėmesį nukreipęs Rusijos prezidentas netruko jau tradiciškai bausmę dėl dopingo pažeidimų pavadinti politizuota. Po akimirkos Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas prakalbo apie „chronišką antirusišką isteriją“ ir sėjo konspiracijos teorijas.
Karjerą baigusi dabar Rusijos parlamento narė Svetlana Žurova per valstybinę televiziją kaltino Vakarus.
„Tai mane įskaudino, kaip sportininkę. Kodėl kolektyvinė bausmė turi gulti ir ant 15 metų mergaičių pečių? Kodėl kaltos ir mūsų fantastiškos šokėjos ant ledo, plaukikės ar kitos sportininkės, kurių šakos net nebuvo minėtos dopingo skandale?“, – sakė buvusi sportininkė dabartinė Rusijos parlamento narė Svetlana Žurova.
Bet dalis Rusijos sportininkų WADA sprendimą priėmė kaip neišvengiamybę. Viena jų – šuolininkė į aukšti Marija Lasickienė.
„Neabejojau dėl tokios įvykių baigties. Netikėjau, kad viskas bus gerai. Nesuprantu , kodėl sportininkai buvo palikti vieni šioje kovoje, o sporto valdininkai gynė mus tik žodžiais. Tai, kas įvyko – gėda“, – tiesiai šviesiai rėžė 26-erių sportininkė.
Pyktį liejo ir Vakarų šalys
Po WADA sprendimo kitos pasaulio dalies džiaugsmas truko labai trumpai. Greitai buvo susivokta, kad po skambiu žodžiu „diskvalifikacija“ slėpėsi gerokai švelnesni veiksmai nei dauguma tikėjosi. Dieną po sprendimo „The New York Times“ publikavo straipsnį: „Diskvalifikacija Rusijai, kuri nėra diskvalifikacija.“
JAV antidopingo agentūros vadovas Travisas Tygartas pareiškė: „2018 metais WADA pažadėjo, kad jeigu Rusija dar kartą nusižengs susitarimui, jai bus skirta pati griežčiausia bausmė. Bet štai ir vėl – jie sako viena, o padaro kitą. Tai milžiniškas smūgis „švariems sportininkams.“
Jungtinės Karalystės antidopingo agentūros komisijos narys Ali Jawadas bausmę pavadino „minkšta.“
„Kokią tai žinią siunčia jaunajai kartai? Mes išvydome valstybės remiamą dopingo sistemą ir ją traktuojame labai minkštai“, – sakė buvęs paralimpietis.
Bausmė galios ne visada
Vakarų pasaulis iš WADA tikėjosi jokių kompromisų nepaisančios diskvalifikacijos. Daugybę metų Rusijos valdžios vystyta dopingo sistema tapo tikru spjūviu kitoms šalims, tačiau net sučiupti už rankos rusai sugebėjo pasityčioti iš sporto pasaulio, kai savo duomenų bazėse lengva ranka pakeitė daugiau nei 100 sportininkų duomenis, taip neleisdami išsiaiškinti, ar ir jie yra vartoję dopingą.
Po WADA diskvalifikacijos rusų sportininkai turės gauti leidimus dalyvauti 2022 metų Tokijo olimpiadoje– tokia taisyklė buvo pritaikyta per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes rusų lengvaatlečiams ir 2018 metų Pjongčango žiemos žaidynių visai Rusijos rinktinei, kuri susirinko 17 aukso medalių.
Įrodę, kad nevartoja dopingo ir niekada jo nevartojo Rusijos sportininkai varžysis po neutralia vėliava, neišgirs savo šalies himno.
Bausmė pritaikyta ir 2022 metų Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, bet negalios 2022 metų pasaulio futbolo čempionato atrankai bei 2020 metų Europos futbolo čempionatui. Tiek atranką, tiek „Euro 2020“ organizuoja UEFA, kuri nėra tiesiogiai pavaldi WADA.
Kitų metų rugsėjo 27 dieną Sočyje įvyks „Formulės 1“ etapas, kurio WADA diskvalifikacija taip pat nepalies.
Pati „Formulė 1“ nėra pavaldi WADA organizacijai, tačiau antidopingo agentūra turi sutartį su Tarptautine automobilių federacija. Tai gali sukelti teisinių sunkumų, tačiau „Formulės 1“ organizatoriai jau viešai pareiškė, kad nerimo nejaučia ir toliau ruošiasi Rusijos „Grand Prix“.
Didžiausia klaida laiko akreditaciją Maskvos laboratorijai
WADA dėl minkšto sprendimo kritikos sulaukė ir iš vidaus. Nusivylimo neslėpė kadenciją baigianti organizacijos viceprezidentė Linda Hellend, kuri pasisakė už kompromisų neturintį draudimą. JAV antidopingo agentūra prakalbo apie Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) įtaką sprendimui. Thomas Bacho vadovaujama organizacija jau ne vieną kartą buvo kaltinam nuolaidžiavimu Rusijai.
Daugelis prisiminė rugsėjį priimtą sprendimą grąžinti licenciją Rusijos antidopingo agentūrai (RUSADA). WADA tikino, kad Maskvos laboratorijoje reikėjo savų inspektorių, kurie galėtų patikrinti kompiuteriuose esančius duomenis.
„Didžiausia klaida buvo padaryta pernai. Mes grąžinome leidimą rusams dar patys neturėdami priėjimo prie visų duomenų. Ir ką jie padarė? Jie vėl manipuliavo – ištrynė informaciją, nors WADA ir parodė pasitikėjimą. Dabar mes mokame už tai, ką padarėme pernai. Man gėda ir esu tikra, kad dėl to kenčia švarūs sportininkai“, – pyktį liejo L.Hellend.
Bet kritikai pabrėžia, kad toks sprendimas atsisuko kitu galu – palankumą pajutę rusai nusprendė ir vėl imtis savo metodų, tad sufalsifikavo kompiuteriuose esančius duomenis.
Įpėdinį jau turintis WADA prezidentas Craig Reedie buvo priverstas vėl ginti savo organizaciją dėl įtarimų paklusus IOC norams. Išgirdęs klausimą, ar gailisi dėl kokių nors veiksmų, jis atsakė: „Vienintelis dalykas, dėl kurio gailiuosi – kad mes iš viso susidūrėme su tokia situacija.“
Parengta pagal „The Guardian“, BBC, „Deutsche Welle“ informaciją.
