„Po diskvalifikacijos pasaulio čempionate galvojau, kad prarasiu savo vietą. Tačiau Singapūrė pavyko pademonstruoti tokius rezultatus, kurie leido vėl sulaukti pakvietimo. Dabar sausio 12 dieną išskrendu ir ten plauksiu 200 ir 400 metrų distancijas laisvuoju stiliumi.
Buvome gavę pakvietimą startuoti ir 200 metrų kompleksiniu būdų, tačiau vakar priėjo trenerė ir pasakė, kad labai bloga programa. Niekaip neišeis plaukti visų nuotolius, tik 200 ir 400 metrų laisvuoju stiliumi. Nes pirmą dieną plaukimą kompleksiniu būdu ir mano pagrindines distancijas skiria vos 7 minutės“, – atskleidė D.Rapšys.
24-erių panevėžietis pripažino, kad 2020 metais ir vėl laukia įtemptas varžybų grafikas.
„Džiugu, kad pavyko įvykdyti visus normatyvus. Aišku, turėjome mažai atostogų, nedaug pailsėjome, tai po Čempionų lygos bus dar savaitė poilsio Tada keliausime porai savaičių į Ispaniją. Daugiau laisvų dienų iki olimpinių žaidynių neturėsime.
Daugiausiai stovyklų bus Lietuvoje. Iki olimpiados dar startuosime Europos čempionate, o prieš pat Tokijo žaidynes treniruosimės Japonijoje. Buvome ten praėjusiais metais, šiek tiek nepatiko sąlygos, bet dabar išsiprašėme geresnių.
Buvo labai šiltas vanduo, prastas maistas. Dabar,. tikėkimės, viskas pasiseks ir olimpinėse žaidynėse. Vėliau, turbūt, poilsis – nežinau dar ar toliau startuoti visose pasaulio taurėse. Po to dar bus pasaulio čempionatas trumpajame baseine“, – savo planus atskleidė D.Rapšys.
Plaukikas pasidalijo mintimis apie pokyčius asmeniniame gyvenime, išsakė nuomonę dėl dopingo ir apie treniruotes Lietuvoje.
– Kur treniruositės Lietuvoje?, – buvo paklausta D.Rapšio.
– Klaipėdoje. Bet ten sąlygos lygiai taip pat nėra įspūdingos. Trenerė kalbėjo, kad reikia gauti daugiau takelių.
Dabar rytais, kai yra mažiau žmonių, gauname porą. Tačiau vakare, kuomet baseine yra pilna vaikų, mes gauname vieną kraštinį taką.
Mūsų yra nemažai, tad bus jau sunkiau. Kiek girdėjau, gal pavyks gauti bent porą takelių.
– Ar naujuose sezono planuose yra siekis pagerinti pasaulio rekordą?
– Nėra taip, kad būtinai važiuosi pasaulio rekordo. Dirbame, stengiamės ir darysime viską, kad tą mūsų rezultatą pagerintume. O kaip atsitiks, bus matyti. Aišku, kažkur pasąmonėje minčių apie rekordą yra.
– Ar 200 ir 400 metrų distancijos laisvuoju stiliumi išlieka pagrindinės rungtys? Jos pagrindinėse varžybose seks viena po kitos?
– Net nežinau, tas pats ir olimpiadoje bus. Ar geriau koncentruotis į vieną, ar bandyti abi – nežinau.
Sužinojome, kad olimpinėse finalai vyks ryte. Dar nesu maksimaliai plaukęs varžybose ryte. Kiek žinau, taip padarė dėl televizijos žiūrovų, kad būtų patogesnis laikas, tačiau sportininkams tai nėra gerai.
Bet matome, kad kinas plaukia abi distancijas, tad negalime nusileisti.
– Ar tai keis pasiruošimą, treniruočių pobūdį?
– Šiek tiek keičia, bet čia jau trenerės darbas. Turbūt perkelsime stiprias treniruotes į rytą.
– Minėjote, kad metai buvo sunkūs. Ar spėjote pravedinti galvą?
– Grįžau po paskutinių varžybų, laukė šventės namuose, jau galvojau pailsėsiu, bet patikėkite – teko važinėti visur.
Turi atiduoti duoklę savo artimiesiems, kasdien važinėjau į Vilnių. Turi viską pasakoti, būti su jais. Tai nebuvo pats geriausias pailsėjimas, bet pavyko pravedinti galvą ir dabar jau einu su tokia jėga treniruotis.
– Asmeniniame gyvenime nutiko gražių įvykių.
– Kalbate apie sužadėtuvių žiedą? Na, kiek galima buvo laukti? (juokiasi – Red.) Visi šnekėjo ir pribrendo tas reikalas. Mums tai buvo labiau simbolinis dalykas.
– Tai jaudulio buvo mažiau nei prieš pasaulio čempionatą?
– Ne, tais dalykais aš išvis nesijaudinau. Ji kažkiek žinojo, aš žinojau. Čia toks buvo labiau oficialus gestas. Jei būtume galėję, turbūt, niekam nerodytume ir tiesiog užmovęs žiedą ir eitume sau.
– Vestuvės nusimato po olimpinių žaidynių?
– Nežinau, žiūrėsime kaip seksis. Sakiau, kad jei gerai bus – darysime, jei ne – nedarysime išvis. Bus matyti.
– Vadinasi turėsite didelį palaikymą Tokijuje?
– Galbūt net keliaus kartu, lauks kaip bus (juokiasi – Red.). Manau, kad neskris į Japoniją ir per televizoriaus ekraną žiūrės.
– Po tokio intensyvaus sezono ar nebuvo taip, kad nesinorėjo į baseino pusę ir žiūrėti?
– Buvo iš pat pradžių labai sunku ir iki tų paskutinių varžybų. Po jų dar toliau reikėjo palaikyti formą dėl Čempionų lygos iki švenčių, tai jau plaukiau, kad tik plaukti.
Trenerė irgi matė, kad man jau sunku, nors stiprių treniruočių jau nedarėme. Tiesiog maudžiausi, trenerė pamatė ir paleido dar vienai dienai. Tų dienų užteko pailsėti, dabar jau su jėga einu treniruotis.
– Ne visi varžovai tiek daug startuoja. Ar pačiam tinka toks didelis kiekis varžybų?
– Niekada nesu turėjęs tiek ir man buvo naujovė. Aš pats nustebau, kad tiek daug startų buvau aukštame lygyje.
Daug kas sako, kad tose varžybose nebūdavo stipriausių mano konkurentų, todėl man taip gerai sekasi. Tačiau reikia suprasti, kad jeigu jie tiek plauktų, rezultatai irgi keliomis sekundėmis būtų prastesni.
Jie labiau ruošiasi keliems svarbiems startas. Aš skaičiavau, kad per visus pasaulio taurės etapus praplaukiau su šešiais skirtingais pasaulio čempionato finalo dalyviais.
– Vienas pagrindinių konkurentų kinas Sun Yangas turi problemų dėl dopingo istorijos ir teisybės ieško Sporto arbitražo teisme. Ar sekite šiuos įvykius?
– Iš pat pradžių galvojau, kad jeigu jis sudaužė savo mėginį – pažeidė taisykles. Bet vėliau skaičiau, kad atvažiavo mėginio paimti žmonės be leidimų, jis stebėjo, tualete netgi filmavo.
Aš net nustebau, kaip taip gali būti. Manau, kad čia išpūstas burbulas. Tokių dalykų sporte jau negali nutikti, kad priduodi mėginį, o tave filmuoja. Nemanau, kad tokią Kinijos žvaigždę nubaus.
– Pačiam yra nutikę panašių situacijų?
– Ne, pas mane viskas tvarkingai būdavo. Čia pasigirdo daug nuomonių, kad Danas kažką vartoja, kad tiek varžybų tokiame lygyje startuoja.
Aš iškarto galiu pasakyti, kad visi žinotų: pas mus po kiekvieno starto imamas dopingo mėginys, pildome deklaracijas, kur esame, kontrolieriai bet kada gali atvažiuoti. Vien 2019 metais esu tikrintas 28 kartus ir tai yra labai daug. Belgijos atstovas sakė, kad buvo tikrintas tik du kartus.
Mane turbūt dėl rezultatų ir didelių piniginių prizų daug kartų tikrino. Bet aš net neįsivaizduoju, kaip šiais laikais įmanoma vartoti dopingą – juk bet kada gali patikrinti.
– Koks patikrinimas buvo keisčiausias?
– Pildome ir skrydžių datas bei laikus, tad būna, kad ir tarp jų ateina patikrinti. Bet man kažkaip visada gerai pasitaiko, nuosekliai rodau savo buvimo vietą. Neteko prasilenkti su kontrolieriais, nes neturime ko slėpti. Mane gali tikrinti kiekvieną dieną.
Aš dažniausiai skiriu laiką vakare. Nėra labai paprasta, tenka pasėdėti kelias valandas, kol priduodame kraują, šlapimą.
– Minėjote apie prastas sąlygas Japonijoje. Ko prašėte, kas būtų pagerinta?
– Buvo labai kraštas vanduo. Bandėme dvi savaites prašyti, niekas nesutiko, kažkas neveikė. Baseine negalėdavome švilpti su švilpuku ir imituoti starto, nes ten švilpti gali tik gelbėtojai. Trenerei teko rėkti.
Dar daug visokių niuansų būdavo. Tarkime, kad ir su tatuiruotėmis. Ten jeigu jas turi, turi paslėpti, nes atrodo, kad esi kažkoks banditas. Simonas Bilis daug tatuiruočių turi, tai buvo tragedija. Vėliau nusprendė, kad keliems sportininkams leis.
Kambariai irgi maži, į tualetą reikėdavo eiti susilenkus. Niekur netelpi: lagaminą pasidėjus ir norint pereiti į kitą pusę, reikėdavo lipti per lovą.
Su maistu irgi būdavo tragedija. Dabar japonai pusryčiams gal kokių blynų ar kiaušinienės pakeps, nes patiekdavo tik ryžių.
Tikėkimės, kad dabar viskas pasikeis į gerą.
