Sidabras irgi spindi
Sekmadienį Stokholme paskutinėse Europos čempionato rungtynėse Kroatijos rankininkai po permainingos kovos nusileido Ispanijos rinktinei 20:22 (11:12). Tačiau šiuo metu Kroatijos rankiniui bet kurie medaliai yra didelis laimėjimas, todėl niekam nesivertė liežuvis priekaištauti komandai dėl finale patirtos nesėkmės.
„Ir sidabras spindi“, – pirmadienį pirmajame puslapyje parašė dienraštis „Jutarnji list“. „Ačiū jums už sidabrą!“ – viršelyje dėkojo kitas dienraštis „Glas Istre“. „Aukštyn galvą, turime priežastį švęsti“, – jei kam nors kilo abejonių, jas išsklaidyti pirmajame puslapyje pabandė dienraštis „Večernji list“. „Sidabras! Pavargę kariai, jūs mums esate auksiniai“, – nenukabino nosies sporto dienraštis „Sportske novosti“.
Zagrebo savivaldybė dar sekmadienį ryte, nelaukdama finalo, paskelbė, kad pirmadienį rankininkai bus pagerbti pagrindinėje miesto aikštėje, o nacionalinė televizija iškart pranešė, jog surengs rinktinės sutikimo transliaciją.
Sutiktuves Kroatijos rankininkams surengė net ir Mostaro miestas, esantis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Apie pusė šio miesto gyventojų yra kroatų kilmės, o Europos vicečempionais tapo keturi Mostare gimę žaidėjai (Igoras Karačičius, Marinas Šego, Marino Maričius ir Željko Musa).
Trūko ilgesnio suolo
„Lygioje kovoje ispanai turėjo daugiau lygiaverčių žaidėjų ir daugiau patirties, – po finalo pagrindines nesėkmės priežastis nurodė treneris L.Červaras. – Dėl traumos negalėjo žaisti Luka Cindričius, todėl mums trūko ilgesnio suolo. Kovojome, negaliu priekaištauti nė vienam žaidėjui, tačiau pabaigoje pavargome.
Nors pralaimėjome, reikia pasveikinti rankininkus. Jie visą čempionatą žaidė labai gerai“.
Kroatų sirgaliai neatsitiktinai kalbėjo apie „tris aukšto lygio žaidėjus“. Kroatijos rinktinės atsarginių suolas išties buvo labai trumpas. Jei finale ilgiausiai žaidęs Ispanijos rankininkas Raulis Entrerriosas aikštėje praleido 41 minutę, tai Kroatijos ekipoje Zlatko Horvatas ir Davidas Mandičius žaidė ilgiau nei 55 minutes, dar trys rankininkai – ilgiau nei 45 minutes.
Pėdsaką paliko ir tai, kad pusfinalyje kroatai žaidė du pratęsimus ir net penki rankininkai, neskaičiuojant vartininko, penktadienį aikštėje praleido daugiau nei 60 minučių. Ir nors prieš finalą buvo poilsio diena, susitinkant panašaus pajėgumo varžovams daug lemia net iš pirmo žvilgsnio mažareikšmės detalės.
Neilgas atsarginių suolas sutrumpėjo dar prieš Europos čempionatą, kai dėl asmeninių priežasčių žaisti rinktinėje atsisakė veteranas Manuelis Štrlekas. Jis dėl to netgi smarkiai apsipyko su L.Červaru ir Kroatijos rankinio federacijos vadovais.
„Žaidžiau rinktinėje 11 metų. Nemanau, jog dėl to, kad praleidau vieną turnyrą, atėjo pasaulio pabaiga“, – sakė 31-erių M.Štrlekas, kurio žmona užpraeitą savaitę pagimdė sūnų. Naujagimis pasaulį išvydo tą patį vakarą, kurį Kroatijos rinktinė žūtbūtinėse grupės etapo rungtynėse įveikė vokiečius ir užsitikrino kelialapį į pusfinalį.
Gavo geriausio žaidėjo prizą
Kroatijos rinktinė, kuri praėjusį dešimtmetį tapo olimpine bei pasaulio čempione, ir šiais laikais prieš didžiuosius turnyrus nuolat minima tarp favoričių. Bet pastaraisiais metais – ne tarp pagrindinių, o tarp antrosios bangos. Tarp tų, kurios kelia grėsmę pasaulio lyderiams ir gali bet kurią akimirką smogti iš pasalų.
Kad kroatai būtų minimi tarp pagrindinių favoritų, jiems trūksta tokių ryškių asmenybių, kokios dar neseniai buvo Ivano Baličius ar Mirza Džomba, Igoras Vori ar Ivanas Čupičius, vartininkai Venio Losertas ar Mirko Alilovičius.
Vis dėlto viena labai ryški asmenybė rinktinėje yra ir dabar. Tai – geriausias 2013 metų pasaulio rankininkas Domagojus Duvnjakas, kuris šiame Europos čempionate buvo išrinktas geriausiu turnyro žaidėju.
„Mes parodėme kroatišką charakterį, kuris mus puošė šiame čempionate. Nepasidavėme, o jei parkrisdavome, keldavomės ir toliau kovojome. Vienas žmogus negali laimėti rungtynių, o mes įrodėme, kad esame komanda“, – sakė 31 metų D.Duvnjakas.
„Domagojus yra tautos didvyris. Visas rungtynes žaisti gynybos priekyje ir pelnyti tiek įvarčių, kai varžovai jį dengia asmeniškai, nesugebėtų joks kitas rankininkas“, – pasibaigus pusfinalio rungtynėms, kuriose kroatai po dviejų pratęsimų 29:28 (12:10, 23:23, 26:26) nugalėjo norvegus, D.Duvnjaką gyrė komandos draugas Ž.Musa.
Būtent Ž.Musa prieš pat sireną į norvegų vartus įmetė pergalingą įvartį. Šis rankininkas yra kroatų gynybos ramstis ir per kai kurias rungtynes net nepereina vidurio linijos, tačiau lemiamą pusfinalio mūšio akimirką nesutriko atsidūręs neįprastoje aikštės vietoje. Per visą čempionatą vos tris įvarčius įmetęs Ž.Musa daug juokavo, tačiau surimtėjęs prisipažino: „Tą akimirką buvo nejuokinga. Meldžiau dievą, kad pagaučiau kamuolį, bet kai pagavau, iškart palengvėjo – apsisukau ir įmečiau įvartį“.
Varžovus pranoko taktika
Per čempionato puošmena tapusias grupės etapo rungtynes su Vokietijos rinktine kroatams teko vytis varžovus. Sunkią akimirką minutės pertraukėlės paprašęs L.Červaras pasiūlė pakeisti vartininką septintu aikštės žaidėju, bet paklausė, ką apie tai galvoja rankininkai. Truputį pasvarstę kroatai nusprendė, kad žais šešiese. Ir iškovojo pergalę 25:24 (11:14).
Tačiau tiek pusfinalio rungtynių antrojo kėlinio pabaigoje, tiek finalo rungtynių antrojo kėlinio pradžioje, kuomet irgi reikėjo vytis varžovus, Kroatijos komanda surizikavo. Rizika abu kartus pasiteisino.
Septintas aikštės žaidėjas padėjo pavyti ir norvegus, ir ispanus. Kroatai apskritai nustebino tuo, kad beveik nedarė klaidų ir neleido varžovams rengti greitų atakų. L.Červaro auklėtiniai visose rungtynėse primesdavo savo braižą, o jei prarasdavo iniciatyvą, tai tik kelioms minutėms.
Norvegijos ir Ispanijos rinktinės buvo rezultatyviausios Europos čempionato komandos. Greitos atakos yra norvegų ir ispanų stichija. Tačiau šios dvi komandos per rungtynes su kroatais buvo lyg paukštis pakirptais sparnais.
„Nė viena komanda per pagrindinį rungtynių laiką neįmetė mums daugiau nei 24 įvarčių. Mūsų gynyba buvo teisinga, originali, – dar vieną Kroatijos rinktinės stiprią vietą pažymėjo treneris L.Červaras. – Vis dėlto finalo pabaigoje nebuvome pakankamai švieži. Matėsi, kiek daug mums kainavo pergalė pusfinalyje prieš norvegus“.
Treneris ketina trauktis
Kroatijos rinktinė laimėjo šeštuosius Europos pirmenybių medalius. Kroatai trečią kartą tapo vicečempionais ir taip pat tris kartus iškovojo bronzą. Tačiau Europos čempione Kroatijos rinktinė dar netapo nė karto.
Kroatai gali pasiguosti, kad tokiu pat ilgu keliu ėjo ir Ispanijos rinktinė. Ispanai irgi laimėjo net šešis žemesnės vertės medalius (keturis sidabro ir du bronzos) ir tik po to – 2018 metais – pirmą kartą tapo Europos čempionais. Šiais metais titulą apgynę „Los Hispanos“ auksu pasipuošė antrą kartą.
Daugelis sirgalių labiausiai pergyveno dėl trenerio L.Červaro, kuriam nepavyko pakartoti ruso Vladimiro Maksimovo ir prancūzo Claude‘o Onestos pasiekimo. Tik šiedu rankinio specialistai yra nuvedę savo komandas į viršūnę visuose trijuose didžiuosiuose turnyruose: olimpinėse žaidynėse, pasaulio pirmenybėse ir Europos pirmenybėse.
„Magas iš Umago“ („Mago di Umago“, kaip Umago miesto apylinkėse užaugusį L.Červarą vadina tautiečiai) vadovavo Kroatijos rinktinei, kai ji laimėjo 2003 metų pasaulio čempionato ir 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių aukso medalius. Bet Europos pirmenybėse L.Červaras pralaimėjo visus tris finalus.
Gali būti, kad L.Červaras dar vienos progos nebeturės. Iškart po Europos čempionato finalo jis prabilo, kad nepratęs sutarties, kuri baigsis šių metų vasarą, po olimpinių žaidynių. 69 metų vyras sako norintis pailsėti ir daugiau laiko praleisti su šeima.
„Daugiau netreniruosiu rinktinės nei Europos, nei pasaulio čempionate, – tvirtino L.Červaras. – Neįmanoma laimėti visko. Reikia džiaugtis tuo, ką turi. Aš dėl nieko nesigailiu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo karjera“.
Pusfinalis: Kroatija – Norvegija 29:28 (po 2 pratęsimų), Ispanija – Slovėnija 34:32.
Finalas: Ispanija – Kroatija 22:20. Dėl 3 vietos: Norvegija – Slovėnija 28:20.
Kitas vietas užėmė: 5. Vokietija, 6. Portugalija, 7. Švedija, 8. Austrija, 9. Vengrija, 10. Baltarusija, 11. Islandija, 12. Čekija, 13. Danija, 14. Prancūzija, 15. Šiaurės Makedonija, 16. Šveicarija, 17. Nyderlandai, 18. Juodkalnija, 19. Ukraina, 20. Serbija, 21. Lenkija, 22. Rusija, 23. Bosnija ir Hercegovina, 24. Latvija.
