Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtinis peršoko 225 centimetrų aukštyje iškeltą kartelę, o tuomet atakavo 229 centimetrų aukštį, tačiau per pirmąjį bandymą švelniai paliesta kartelė nukrito.
Vos vienu centimetru žemesnis Lietuvos uždarųjų patalpų rekordas nuo 2015 metų priklauso Raivydui Staniui. Savo paties uždarųjų patalpų rekordą A.Glebauskas viršijo net 4 centimetrais.
„Šiandien mane tenkino bet koks rezultatas, viršijantis 220 centimetrų. Retai savo planus įvykdau, bet šįkart pavyko“, – po varžybų kalbėjo kaunietis.
Jis neslėpė šiemet žiemą norintis pagerinti šalies rekordą ir tai galės padaryti Klaipėdoje vyksiančiame šalies čempionate.
A.Glebauskas tapo 2019 metų Lietuvos čempionu, pasaulio studentų universiados 3-iosios vietos laimėtoju, taip pat dalyvavo pasaulio lengvosios atletikos čempionate Kataro sostinėje Dohoje ir jame užėmė 21-ąją vietą.
Palangoje 202 centimetrų ūgio sportininkas pasiekė asmeninį rekordą (228 cm), tačiau Dohoje vykusiame pasaulio čempionate įveikė tik 222 cm aukštį ir į finalą nepateko.
Per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją šuolininkų į aukštį sąraše oficialiose varžybose geresnių rezultatų yra pasiekę tik du sportininkai.
Rolandas Verkys 1991 metais Varšuvoje (Lenkija) įveikė 234 cm aukštį, o geriausias Europos vicečempiono R.Stanio rezultatas – 231 cm, kuris buvo pasiektas 2015 metais Helsinkyje (Suomija).
Šį sezoną visas sportininko dėmesys sutelktas į Tokijo olimpines žaidynes. Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių, tai bus pirmosios jo olimpinės žaidynės.
A.Glebauskas tikino visiškai negalvojantis apie vietą, o visas dėmesys bus sutelktas į rezultatą. Pasak jo, norint būti pastebėtam, reikia įveikti bent 230 cm ribą.
Rudenį Paryžiuje dar vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas, kuriame kaunietis taip pat ketina dalyvauti.
