Kol apie pirmąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį paskelbusi Lietuva imasi priemonių, olimpiados rengėjai priversti atsimušinėti nuo klausimų, ar gali tekti atšaukti liepos 24 dieną turinčias prasidėti žaidynes.
„Tikrai netikiu, kad taip gali įvykti. Visiškai netikiu. Iki to laiko tai praeis. Tai ne pirmas olimpinėms žaidynėms grasinantis virusas, tačiau tai nereiškia, kad neturime būti atsakingi.
Mes skatiname ir raginame sportininkus sekti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas“, – apie situaciją kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė.
Pasaulyje jau užfiksuota per 90 tūkst. koronaviruso užsikrėtimo atvejų, mirė per 3 tūkst. žmonių, beveik 50 tūkst. pacientų pasveiko.
Antradienio duomenimis, Japonijoje užfiksuoti 274 koronaviruso atvejai – 6 žmonės mirė.
Antradienį ir trečiadienį Lozanoje vyksiančiame IOC vykdomojo komiteto posėdyje Tokijo olimpinių žaidynių reikalai bus svarbiausi ir teks ieškoti atsakymų į daugelį ramybės neduodančių klausimų.
Olimpinės žaidynės buvo atšauktos vos triskart – 1916, 1940 ir 1944 metais. Visais atvejais – dėl karo.
Sportininkai toliau ruošiasi
Lietuva laikosi IOC nustatytos krypties – sportininkai tęsia kelialapių į Tokijo žaidynes medžioklę.
Prėjusią savaitę prie olimpines delegacijos prisidėjo dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, toliau intensyviai ruošiasi pirmasis iš lietuvių vietą žaidynėse užsitikrinęs plaukikas Danas Rapšys, kuriam prognozuojamas medalis.
„Laiko nėra tiek mažai. Be to, Tarptautinis olimpinis komitetas nestabdo pasiruošimo žaidynėms, tad viskas vyksta“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Prieš keletą savaičių IOC vadovai net su pykčiu neigė bet kokius svarstymus apie galimybę atšaukti ar perkelti olimpines žaidynes.
Augant koronavirusu užsikrėtusių žmonių viso pasaulio valstybėse skaičiui organizacijos pozicija nesikeičia. Bet tai nereiškia, kad Tokijo žaidynės išlieka tvirtos kaip siena.
Žibalo į ugnį nepils
Tokijo žaidynių rengėjai jau paskelbė, kad praėjusią savaitę turėjusi įvykti savanorių apmokymo stovykla nukelta į balandį. Olimpinėse žaidynėse iš viso bus 80 tūkstančių savanorių, kurie bus atrinkti iš 204 tūkst. paraiškų.
Organizatoriai rimtai svarsto galimybę iš tradicinės olimpinio deglo kelionės išbraukti dalį valstybių.
Tačiau didžiausią šešėlį ant Tokijo olimpinių žaidynių ateities metė IOC narys nuo 1978 metų buvęs plaukimo čempionas Dickas Poundas.
77 metų buvęs Pasaulio antidopingo agentūros vadovas pareiškė, kad jeigu koronavirusas įsisiautės ir kels didžiulį pavojų žaidynėms, jos veikiausiai bus atšauktos, o ne nukeltos ar pakeista olimpiados vieta.
Tokie D.Poundo žodžiai naujienų agentūrai „Associated Press“ papiktino japonus, kurie įsitikinę, kad gali susitvarkyti su kilusiais iššūkiais. Jam prieštaravo ir IOC prezidentas Thomas Bachas.
„Aš nepilsiu žibalo į spėlionių ugnį“, – paklaustas apie kolegos žodžius sakė Th.Bachas ir jau ne pirmąkart pakartojo, kad pasiruošimas olimpiadai vyksta pagal planą. Kilusias aistras ramina ir Japonijos imperatorius Naruhito.
Dėl klaidų – ir kritika
Tačiau Japonijoje jau kyla aistros ir nepasitenkinimas valdžios veiksmais.
Ypač daug šurmulio kilo dėl japonų reakcijos į koronavirusą – pirmasis atvejis šalyje buvo patvirtintas dar sausio 28 dieną, pasaulyje jau buvo skelbiama apie rimtą padėtį, bet Japonijos sveikatos apsaugos ministerija tik vasario 17-ąją pranešė visuomenei, kur kreiptis ir ką daryti.
Pranešama, kad Japonijoje jaučiamas didelis medicininių kaukių, dezinfekcinių skysčių trūkumas. Medikai neturi pakankamai tyrimams skirtos įrangos.
Pasak „New York Times“, Japonijoje trūksta netgi tinkamai diagnozę nustatyti galinčių profesionalių medikų. Japonams nurodyta į medikus kreiptis tik tada, kai pasireiškia sunkūs simptomai arba jie trunka ilgai.
Tačiau LTOK išplatintame IOC pranešime organizacija pareiškė pasitikėjimą Japonijos valdžia.
„Japonijos vyriausybė įsteigė Reagavimo į naująjį koronavirusą padalinį, kuriam vadovauja premjeras, ir yra pasiryžusi skirti visą dėmesį viruso poveikiui ir į jį veiksmingai reaguoti. Tokijo metropoliteno valdžia sukūrė vidines specialiosios paskirties pajėgas, o Tokijo žaidynių organizacinis komitetas įsteigė Priemonių prieš naująjį koronavirusą specialiosios paskirties pajėgas, kurioms vadovauja vykdomasis direktorius Toshiro Muto“, – rašoma pranešime.
Drebina visą sporto pasaulį
Dėl koronaviruso jau teko nukelti „Formulės 1“ pasaulio čempionato Kinijos „Grand Prix“ lenktynes, „Formulės E“ elektrinių bolidų lenktynes, pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatą Nandzinge, Europos golfo turo varžybas Malaizijoje ir Kinijoje, taip pat – futbolo čempionatų Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje rungtynes.
Koronavirusui išplitus Italijoje teko nukelti dalį „Serie A“ futbolo rungtynių, ketvirtadienio Europos lygos dvikova tarp Milano „Inter“ ir Razgrado „Ludogorec“ Italijoje vyko be žiūrovų.
Lietuvoje koronavirusas pirmiausia pakibo virš Kauno „Žalgirio“ penktadienio rungtynių Eurolygoje su Milano „Olimpia“, tačiau Lietuvos čempionų klubas nusprendė neatšaukti mačo ir žaisti laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų dėl žiūrovų saugumo.
„Jeigu nuspręstume savo valia nežaisti, tuomet veikiausiai gautume techninį pralaimėjimą ir tai pakenktų mums ne tik finansiškai, bet ir turnyro lentelėje“, – pareiškė „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Vis dėlto „Žalgiris“ sudarė galimybę žiūrovams atgauti pinigus, jei šie nutartų likti namuose, o užfiksavus pirmąjį užsikrėtimo atvejį Šiauliuose paragino gerbėjus iš šio regiono nevykti į Kauną.
Dėl ekonomikos – nežinia
IOC neslepia, kad kone kasdien bendrauja su Pasauline sveikatos organizacija (PSO), Kinijos ir Japonijos valdžia.
Be PSO ir japonų žodžio jokie drastiški sprendimai priimti nebus, tačiau kilusi suirutė kainuoja daugybę pinigų. Nuostolius jau pradėjo skaičiuoti sporto klubai ir jų rėmėjai.
Tad nenuostabu, kad žaidynių rengėjai jau sulaukė rimtų klausimų. Pasak „Financial Times“, analitikai Tokijuje buvo užversti investuotojų prašymais apskaičiuoti, kokį finansinį smūgį suduotų olimpinių žaidynių atidėjimas ir sprendimas jų atsisakyti.
Tokijo olimpinių žaidynių rengėjai oficialiai skelbia apie 11 milijardų eurų biudžetą, tačiau, neoficialiais duomenimis, tikroji kaina yra kone dvigubai didesnė – apie 22,74 milijardo.
Prie biudžeto itin svariai prisidėjo ir neįtikėtiną sėkmę Japonijai atnešę vadinamojo Auksinio penkioliktuko rėmėjai. Tokie verslo milžinai kaip „Canon“, „Mizuho“, „Nomura“ už išskirtinę galimybę turėti savo vardą olimpiadoje sumokėjo po 100 milijonų dolerių (91 mln. eurų).
Skaičiuoja galimą žalą
2016 metais po Rio de Žaneiro žaidynių olimpinę estafetę perėmusi Japonija skaičiavo, kad iki šventės pradžios šalies BVP kasmet turėtų augti.
Buvo tikimasi, kad Japonijos BVP, lyginant su 2015 metų lygiu, paaugs 20 procentų. Bet koronavirusas viską apvertė.
Tokijo miesto ekonomikos vadovas Kiichi Murashima atskleidė, kad atšaukus olimpines žaidynes Japonijos metinis BVP kristų apie 0,8 proc. K.Murashima savo skaičiavimus pagrindė faktu, kad į Tokiją neatvyktų bent 2 milijonai turistų.
Ši teorinė galimybė Japoniją šiemet priverstų skelbti techninę recesiją. Vien pagalvoti apie tokį scenarijų Japonijai – itin sudėtinga, tačiau, pasak „Financial Times“, už uždarų IOC durų jau aptariami juodieji scenarijai, kurių IOC nepatvirtino.
Tarp jų – galimybė žaidynes perkelti į kitą miestą, nors D.Poundas tai laiko mažiausiai įmanomu scenarijumi.
„Negalima tiesiog perkelti tokio dydžio renginio kaip olimpinės žaidynės.
Yra pernelyg daug judančių detalių – valstybių, sportininkų, čempionatų, televizijų tinklelių, – kalbėjo D.Poundas. – Dėl kito miesto: yra nedaug vietų pasaulyje, kurios galėtų per tokį trumpą laiką pasirūpinti tokiu skaičiumi arenų ir viešbučių.“
Atšaukus Tokijo olimpiadą gelbėtų draudimas
IOC per pastarųjų ketverių metų olimpinį ciklą uždirbo 5,19 milijardo eurų. 18 proc. pajamų atkeliavo iš didžiausių rėmėjų, 73 proc. – transliacijų teisių pardavimo.
Būtent dėl sutarčių su televizijomis galėtų kilti didžiausių bėdų. Didžiosios televizijos jau ne tik sumokėjo už teises – sudaryti sudėtingi transliacijų blokai, jau kurį laiką galima matyti brangias reklamas. JAV transliuotojai iš tiesų gali stoti piestu, nes rudenį televizijų tinkleliuose jau karaliauja kitos sporto šakos, kurios taip pat atsieina milijonus. Skaičiuojama, kad dalį nuostolių galėtų padengti draudimas.
Pasak tarptautinės investicijų įmonės „Jefferies“ skaičiavimų, Tokijo olimpiados draudimas galėtų padengti 1,82 milijardo eurų nuostolių, dar 550 milijonų atitektų nakvynės paslaugų sektoriui. „Koronavirusas suduos milžinišką smūgį nekilnojamojo turto ir draudimo sektoriams“, – sakė „Jefferies“ analitikas Philipas Kettas, kuris pabrėžė, kad draudimo išmokos priklausys ir nuo sutarčių, kuriose gali būti ir išimčių dėl tokių nelaimių kaip infekcinės ligos.
Pasak „Financial Times“, IOC draudimo polisai skirti žaidynėms apsaugoti nuo nenugalimos jėgos (force majeure) įvykių. Bet sudėtinga pasakyti, kaip tai realybėje suveiks, nes iki šiol tuo pasinaudoti nėra tekę – juk modernios žaidynės buvo atšauktos tik dėl karų.
Per olimpinį ciklą didžioji dalis IOC pinigų atitenka pasiruošimui žaidynėms, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms, kurios paskirsto pinigus savo sportininkų pasiruošimui.
Prieš Rio de Žaneiro olimpiadą IOC paskirstė 491 mln. eurų tarptautinėms federacijoms, tokią pat sumą skyrė ir šalių olimpiniams komitetams. IOC taip pat padeda sudaryti rezervinį žaidynių fondą. Skelbiama, kad Tokijo žaidynių rezervas – 820 milijonų.
Pasak „Bloomberg“, rezervas – tik viena dalis apsaugos, skirtos kovoti su netikėtais įvykiais. IOC atidėjo 589 mln. eurų iš pajamų už sutartis su televizijomis. Šie pinigai skirti tiems atvejams, jeigu prireiktų padengti dalį sutarčių. 238 mln. skirti galimam rėmimo deficitui padengti, o 406 mln. – olimpiniams komitetams skirstomoms sumoms padengti.
„Tai reikšminga suma. Jeigu turėsime atsisakyti žaidynių, ji padės išlaikyti kamuolius ore“, – apie situaciją aiškino IOC narys Dickas Poundas.
Parengta pagal „Financial Times“, BBC, „The Guardian“, „Washington Post“ informaciją.
