Tačiau šią vasarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankinio vadovai nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su kitų valstybių klubais, todėl rudenį naują Baltijos lygos sezoną turėtų pradėti tik trijų šalių komandos.
Visoms trims šalims atstovaus po keturias ekipas: Lietuvai – Klaipėdos „Dragūnas“, Vilniaus „Šviesa“, Kauno „Granitas“ ir Alytaus „Varsa“, Latvijai – Duobelės „Tenax“, Rygos „Celtnieks“, Ludzos „Latgols“ ir „Ogre“, Estijai – Pylvos „Serviti“, Kehros „Horizon“, „Viljandi“ ir „Tapa“.
Numatoma, kad reguliariajame sezone bus žaidžiama dviem ratais, paskui vyks ketvirtfinalio serijos ir finalo ketvertas.
Svarbiausia turnyro permaina – žymiai padidėsiantis rungtynių skaičius. Jei anksčiau net į finalą patekusios komandos per visą sezoną žaisdavo tik po 14 rungtynių, tai nuo šiol vien reguliariajame sezone visos komandos nuo rugsėjo iki kovo mėnesio žais po 22 rungtynes. Stipriausių komandų po to lauks dar ketverios atkrintamųjų varžybų rungtynės.
Susiaurėjus geografijai, didėja Lietuvos klubų skaičius. „Dragūnas“, „Šviesa“ ir „Granitas“ praėjusiais metais Baltijos lygoje žaisdavo nuolat, bet šiais metais prie jų prisidės „Varsa“.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių teko nutraukti saitus su buvusiais Baltijos lygos čempionais Ryhimiakio „Cocks“ ir Minsko SKA – keblumai sudarant tvarkaraštį. Jei Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai žaisdavo iš anksto numatytomis dienomis, tai pristaikyti prie suomių ir baltarusių būdavo gana sudėtinga, todėl tvarkaraštis buvo nereguliarus. Nusprendus padidinti rungtynių skaičių, problemų būtų dar padidėję.
Praėjusiais metais Baltijos rankinio lygoje irgi kovodavo 12 komandų, kurios būdavo skirstomos į dvi grupes. Nuo 2013 metų lygos čempionais tapo tik Baltarusijos ir Suomijos klubai: SKA (2013-2015 m.) ir „Cocks“ (2016-2019 m.).
Lietuvos komandos per praėjusius aštuonis sezonus į finalo ketvertą pateko vos du kartus: 2016 m. – „Granitas“, 2019 m. – „Dragūnas“.
Baltijos šalių rankinio vadovai sprendimą nutraukti saitus su suomiais ir baltarusiais priėmė vienašališkai. Užpernai Čempionų lygoje debiutavusio „Cocks“ vadovai tvirtino, kad jie ir patys jau buvo nutarę trauktis iš regioninio turnyro dėl per didelio krūvio ir kritusio Baltijos šalių klubų lygio. „Estijos komandos susilpnėjo, o lietuvius nugalime 10-15 įvarčių skirtumu“, – aiškino „Cocks“ vadovas Jari Viita.
Tuo tarpu varžybų badą pajausiančio SKA klubo vadovybė labai nusivylė Baltijos lygos sprendimu ir neslėpė susierzinimo. „Baltijos lyga pakišo koją ne tik klubams, bet ir sau. Be mūsų klubo turnyro lygis ir žiūrovų susidomėjimas smuks, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos praras galimybę rungtyniauti su stipriais varžovais“, – pyko SKA vadovas Andrejus Krainovas.
Beje, atsinaujinusioje Baltijos lygoje nežais iki pandemijos Estijos lygoje antrąją vietą užėmęs „Tallinn“ klubas. Tris praėjusius sezonus Baltijos lygoje kovojusio „Tallinn“ vadovai susitarė, kad šis klubas bus priimtas į Suomijos lygą.
