Baltijos lygos pertvarka
Prieš naują sezoną didelės permainos įgyvendintos Baltijos lygoje. Šis turnyras rengiamas jau tris dešimtmečius, o anksčiau jame dalyvaudavo ne vien trijų Baltijos šalių, bet ir Baltarusijos, Ukrainos, Suomijos komandos.
Šiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankinio federacijos nusprendė pertvarkyti turnyrą ir nutraukė saitus su kitų šalių klubais, tačiau žymiai padidino rungtynių skaičių.
Baltijos lygoje padidintas ir Lietuvos komandų skaičius. Jei kelis praėjusius sezonus regioniniame turnyre nuolat kovojo trys mūsų šalies komandos Klaipėdos „Dragūnas“, Vilniaus „Šviesa“ ir Kauno „Granitas“, tai šį sezoną prie senbuvių prisideda po ilgos pertraukos į Baltijos lygą grįžtanti Alytaus „Varsa“.
Kitoms dviem Baltijos valstybėms irgi atstovaus po keturias komandas: Estijai – Pylvos „Serviti“, Kehros „Horizon“, „Tapa“ ir „Viljandi“, Latvijai – Duobelės „Tenax“, Rygos „Celtnieks“, Ludzos „Latgols“ ir „Ogre“ (komandos surašytos pagal praėjusį sezoną nacionalinėse lygose iki pandemijos užimtas vietas).
Reguliariajame sezone bus žaidžiama dviem ratais. Po 22 turų vyks ketvirtfinalio serijos ir finalo ketvertas.
Praėjusiais metais Baltijos lygoje irgi varžydavosi 12 ekipų, bet jos būdavo skirstomos į dvi grupes. Anksčiau net į finalo ketvertą patekusios komandos per visą sezoną sužaisdavo tik 14 rungtynių.
Pasitraukė dvi komandos
Baltijos lygos pertvarkymas turėjo įtakos ir Lietuvos lygai. Mūsų šalies komandų tarpusavio rungtynių rezultatai bus įskaitomi abiejų lygų (Baltijos ir Lietuvos) lentelėse.
Deja, komandų skaičius Lietuvos lygoje sumažėjo. Prieš šį sezoną iš stipriausios šalies rankinio pakopos pasitraukė Kauno „Ąžuolas“ ir Panevėžio „Grifas“. Tad dėl Lietuvos pirmenybių medalių kovos tik septynios komandos. Kartu su keturiomis Baltijos lygos ekipomis turnyrą pradės „Vilnius“, Šiaulių „Dubysa“ ir „Utena“.
Čempionai nepaaiškėjo
Praėjusį sezoną Baltijos lygos varžybos nutrūko prasidėjus ketvirtfinaliui. Jame žaidė dvi Lietuvos komandos „Dragūnas“ ir „Šviesa“, o „Granitas“ į atkrintamąsias varžybas nepateko.
Reguliariajame sezone komandos pagal pajėgumą buvo sukirstytos į dvi grupes. Stipresnėje A grupėje klaipėdiečiai užėmė ketvirtąją vietą, o vilniečiai tapo silpnesniosios B grupės nugalėtojais. Kauno rankininkai B grupėje užėmė ketvirtąją vietą.
Stipresniosios A grupės nugalėtojas Minsko SKA klubas iškart užsitikrino teisę žaisti finalo ketverte. Už minskiečių A grupėje rikiavosi 2016-2019 metais keturiskart paeiliui čempionu tapęs Ryhimiakio „Cocks“ ir „Tenax“.
Lietuvos lygos varžybos sustabdytos iki reguliariojo sezono pabaigos likus pusantro turo. Pirmąją vietą jau buvo užsitikrinęs čempiono vardą gynęs „Dragūnas“ (28 taškai), antrąją – šių metų Lietuvos taurės laimėtoja „Šviesa“ (25). Dėl trečiosios vietos kovojo „Varsa“ (18), „Granitas“ (17), „Ąžuolas“ (16) ir „Vilnius“ (16).
Lietuvos rankinio lygos vadovybė nusprendė čempionų neskelbti.
Skirtinga reakcija
Pertvarkius Baltijos lygą už borto liko joje ilgai žaidę ir po kelis kartus čempionais tapę Ryhimiakio „Cocks“ ir Minsko SKA klubai. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių teko nutraukti saitus su Suomijos ir Baltarusijos klubais – keblumai sudarant tvarkaraštį. Jei Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai žaisdavo iš anksto numatytomis dienomis, tai prisitaikyti prie suomių ir baltarusių būdavo sudėtinga. O padidinus rungtynių skaičių, problemos būtų dar padidėjusios.
Trijų Baltijos šalių rankinio federacijų vadovai sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su kitų valstybių klubais priėmė vienašališkai.
Sužinoję apie permainas, užpernai Čempionų lygoje debiutavusio „Cocks“ klubo vadovai reagavo ramiai ir tvirtino, kad patys dėl didelio krūvio buvo numatę trauktis iš Baltijos lygos. „Estijos komandos susilpnėjo, o lietuvius nugalime 10-15 įvarčių skirtumu“, – aiškino „Cocks“ vadovas Jari Viita.
Tuo tarpu varžybų badą pajausiančio SKA klubo vadovybė labai nusivylė Baltijos lygos sprendimu ir neslėpė susierzinimo. „Baltijos lyga pakišo koją ne tik klubams, bet ir sau. Be mūsų klubo turnyro lygis ir žiūrovų susidomėjimas smuks, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos praras galimybę rungtyniauti su stipriais varžovais“, – pyko SKA vadovas Andrejus Krainovas.
Beje, šiais metais žaisti Baltijos lygoje atsisakė praėjusį sezoną Estijos lygoje antrąją vietą užėmęs „Tallinn“. Talino klubas šį sezoną, sutikus Estijos ir Suomijos rankinio federacijoms, varžysis Suomijos lygoje.
Kaip pasikeitė komandos?
Stipriausiose Lietuvos vyrų rankinio komandose tarpsezoniu didelių pokyčių neįvyko. Tiesa, du ant šalies rinktinės slenksčio stovintys žaidėjai išvyko į užsienį, o iš lygos pasitraukusio „Ąžuolo“ rankininkus išgraibstė kiti klubai. Tačiau jokių skambių perėjimų tarp Lietuvos komandų nebuvo.
Vos ne kiekvieną vasarą lyderius prarandantis „Dragūnas“, kuris nuo 2010 iki 2019 metų per dešimt sezonų net devynis kartus tapo šalies čempionu, nuostolių neišvengė ir šį tarpsezonį. Klaipėdiečiai atsisveikino su 208 cm ūgio kairiuoju pusiau kraštiniu Luku Simėnu, sudariusiu sutartį su Ispanijos lygos vidutinioku „Nava“ klubu. Dar vienas svarbus praradimas – dėl sveikatos problemų baigti karjerą nusprendęs 203 cm ūgio 22 metų Lukas Vanagas.
Tuo tarpu klaipėdiečiams ne pirmus metus į nugarą alsuojančioje „Šviesoje“ esminių permainų neįvyko. Vilniaus komanda svarbių žaidėjų neprarado, bet ir pajėgių naujokų nepakvietė.
Labiausiai tituluotas Lietuvos klubas „Granitas“ į užsienį išlydėjo vieną rezultatyviausių nacionalinės lygos rankininkų Modestą Štarolį. Jis karjerą tęs praėjusį sezoną dėl išlikimo Italijos lygoje kovojusiame Epano „Löwen“ klube.
Tačiau ir „Granitą“, ir svarbių nuostolių nepatyrusią „Varsą“ sustiprino buvę „Ąžuolo“ lyderiai. „Granito“ aprangą apsivilko Arminas Stankūnas ir Aurimas Balčiūnas, „Varsos“ – Vilius Juozaitis ir Karolis Jankauskas.
Be to, Kauno komandoje pasikeitė treneris. Nuo šiol granitiečiai klausosi ilgamečio Lietuvos rinktinės gynėjo, šiais metais žaidėjo karjerą baigusio Vaidoto Groso nurodymų. Praėjusį sezoną vyriausiojo trenerio pareigas ėjęs Lukas Feoktistovas persėdo ant trenerio padėjėjo kėdės.
Supertaurę laimėjo „Šviesa“
Prieš sezoną stipriausios Lietuvos komandos pasitikrino jėgas Klaipėdoje ir Alytuje surengtuose turnyruose, į kuriuos atvyko ir svečiai iš Latvijos bei Estijos. Abiejų turnyrų nugalėtoju tapo „Dragūnas“.
Vis dėlto paskutinė repeticija klaipėdiečiams nebuvo sėkminga. Praėjusį šeštadienį Lietuvos supertaurės rungtynėse „Dragūnas“ pralaimėjo „Šviesai“ 31:34. „Šviesa“ šalies supertaurę iškovojo pirmą kartą.
Žais Europos turnyre
Trys Lietuvos klubai „Dragūnas“, „Šviesa“ ir „Granitas“ ruošiasi šį rudenį žaisti Europos taurės turnyre. Tai trečias pagal rangą Europos rankinio federacijos (EHF) klubų turnyras, kurio pavadinimas praėjusį sezoną buvo Iššūkio taurė.
Iki šių metų Lietuvos čempionai gaudavo teisę žaisti antrame pagal rangą EHF taurės turnyre. Tačiau šiais metais EHF įvykdė didelę žemyno klubų turnyrų reformą, o Lietuva dėl žemos vietos reitinge negavo teisės naujoje Europos lygoje (buvusi EHF taurė) registruoti nė vieno klubo.
Antradienį ištraukti Europos taurės burtai lėmė, kad pirmajame etape „Dragūnas“ susitiks su Ryhimiakio „Cocks“ (Suomija), „Šviesa“ – su „Ystads“ (Švedija), „Granitas“ – su Mosfelsbėrio „Afturelding“ (Islandija). Šio etapo rungtynės vyks lapkričio 14-15 ir 21-22 dienomis. Visos trys Lietuvos komandos pirmąsias rungtynes žais svečiuose.
Į „Cocks“ komandą šiais metais po sezono pertraukos grįžo vartininkas Giedrius Morkūnas. „Afturelding“ ekipoje praėjusį sezoną žaidė Karolis Stropus, bet jis vasarą perėjo į kitą Islandijos komandą „Akureyri“.
Lietuvos komandoms burtai nebuvo labai palankūs. EHF šiais metais dėl pandemijos prieš burtus suskirstė komandas ne tik į du pajėgumo krepšelius, bet ir į tris geografines zonas. Lietuvos komandos pateko į pirmąją zoną, kurioje taip pat yra trys Suomijos, dvi Estijos, po vieną Latvijos, Norvegijos, Švedijos ir Islandijos ekipą. Mūsiškiai galėjo susitikti su kaimynais iš Latvijos ir Estijos, bet burtai lėmė, kad jiems teks keliauti į toliau esančias šalis.
Iš viso paraiškas dalyvauti Europos taurės turnyre padavė 51 klubas. 13 komandų iškart pateko į antrąjį etapą, o pirmajame etape žais 38 ekipos.
