Nors laimėjimų įspūdingų laimėjimų šiais metais buvo kur kas mažiau nei įprastai, Lietuvoje netrūko sporto bendruomėnę palietusių skandalų ir netikėtų rezultatų.
Lrytas.lt kviečia prisiminti didžiausius 2020-ųjų Lietuvos sporto skaudulius bei fiasko aikštelėse ir už jos ribų.
Dopingo dėmės
Ne vieną kartą teismo salės slenksčius peržengęs buvęs Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidentas Bronislavas Vyšniauskas ir Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro specialistas Antanas Jakimavičius buvo pripažinti kaltais dėl uždraustų dopingo medžiagų laikymo ir gabenimo.
2020-ųjų pradžioje treneriai buvo nuteisti už tai, kad pažeidė Dopingo medžiagų kontrolės įstatymą – laikė ir gabeno uždraustus preparatus turėdami tikslą juos platinti.
Nuteistieji ir teigė, kad atrastos medžiagos skirtos asmeniniam vartojimui ir prašė juos išteisinti. Tačiau teismas atmetė visus apeliacinius skundus.
Pareigūnai slaptai užfiksavo B.Vyšniausko ir A.Jakimavičiaus telefoninius pokalbius apie artėjančias varžybas, sportininkus.
Abu treneriai už neteisėtą veiklą buvo nubausti pinigine 5000 eurų sumos bauda.
Dopingo šešėlis užslinko ir ant Lietuvos regbio rinktinės. Šalies antidopingo agentūra lapkritį pranešė, kad 4 metų diskvalifikacijos sulaukė Dainius Tamoliūnas.
Sportininko organizme buvo rasta kokaino pėdsakų.
27-erių regbininkas yra atstovavęs Lietuvos regbio-7 ir regbio-15 rinktinėms.
„Atstovavimas rinktinei man reiškia labai daug. Kaip man labai svarbu atstovauti Lietuvai kariuomenėje, taip pat svarbu ir atstovauti Lietuvai žaidžiant regbį.
Visas atvejais atstovauti ir ginti Lietuvą yra didelė garbė“, – prieš kelis metus regbio federacijos puslapiui duotame interviu pasakojo D.Tamoliūnas.
Lažybų skandalai futbole
Kaip jau tapo įprasta, Lietuvos futbolui nepavyko išvengti skandalų dėl sutartų rungtynių ir šiais metais.
Paskutinį kartą rimtesnis lažybų skandalas Lietuvos futbolo padangę buvo sudrebinęs 2019-ųjų gruodį.
Tąsyk Lietuvos futbolo federacija (LFF) priėmė ryžtingus sprendimus ir iš aukščiausių lygų pašalino du tuometinius A lygos klubus – Klaipėdos „Atlantą“ ir „Palangą“.
2020-ųjų rugsėjį Telšių apskrities policijos komisariato įvykių suvestinėje atsirado dar viena gėdą sportui daranti eilutė.
Pranešta, kad Lietuvos I futbolo lygos rungtynių eigai ir rezultatui buvo daroma įtaka, siekiant pasipelnyti iš lažybų.
Dėl vykstančio tyrimo į skandalą įsivėlęs klubas nebuvo įvardintas, tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius portalui lrytas.lt užsiminė, kad įtarimų šleifas krito net ant kelių žaidėjų.
Kiek anksčiau, vasario mėnesį, LFF priėmė sprendimą iš Lietuvos I futbolo lygos pašalinti „Kupiškio“ ekipą.
Tąsyk LFF gavo tris skirtingus sutartų rungtynių raportus, kuriuose figuruoja FC „Kupiškio“ komandos vardas.
Baudų taip pat susilaukė penki nubaustos ekipos žaidėjai. Jiems buvo uždrausta dalyvauti bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje iki šešių mėnesių bei skirtos piniginės baudos.
Pats „Kupiškio“ klubas dėl pažeidimų buvo perkeltas į Lietuvos II futbolo lygą.
Vilniaus „Rytas“ ir „avinų banda“
Skambiais pirkiniais prieš sezoną daugelį maloniai stebinęs Vilniaus „Ryto“ klubas 2020-ais taip pat neišvengė nemalonumų.
Dar balandžio mėnesį netikėtai ėmė svyruoti vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio kėdė, kai Rusijos spaudoje pasirodė pranešimai, jog prie sostinės ekipos vairo stos Donaldas Kairys.
„Tai visiškas gandas, toks pats, kaip sakyti, kad „Rytas“ domisi Greggu Popovichiumi“, – tąsyk apie pasirodžiusias kalbas portalui lrytas.lt paneigė tuometinis komandos direktorius Rolandas Jarutis
Tačiau visai netrukus permainingai vėjai ėmė pūsti itin stipriai.
Lietuvos vicečempionai iš Europos taurės perėjo į FIBA Čempionų lygos turnyrą, o vėliau buvo atsisveikinta su dvejus metus klube dirbusiu D.Adomaičiu, o galiausiai į jo vietą buvo paskirtas naujas treneris.
Šis stratego pakeitimo sprendimas labai priminė 2018-ius metus, tačiau tąsyk netikėtai buvo atsisakyta Rimo Kurtinaičio paslaugų.
Tuomet vykusios LKL pusfinalio serijos metu buvo neoficialiai paskelbta, kad nuo kito sezono komandą treniruos D.Adomaitis.
Pasibaigus sezonui R.Kurtinaitis negailėjo kritikos sostinės ekipos vadovybei.
„Aišku, noriu padėkoti ir klubo vadovybei, kuri LKL pusfinalio ir finalo serijų metu susikaupė ir padarė viską, kad mums pasisektų. Ačiū visiems“, – per LKL apdovanojimų ceremoniją ironiškai šypsodamasis rėžė dabartinis Maskvos srities „Chimki“ strategas.
Vos tik prasidėjus 2020-ųjų sezonui Vilniaus ekipą supurtė dar viena skandalinga žinia – „Ryto“ vadovo postą paliko daugiau kaip metus jam vadovavęs R.Jarutis.
Sostinės ekipa teigė, kad jo paslaugų buvo atsisakyta po dalininkų susirinkime pristatytų išvadų.
Tuo tarpu pas R.Jarutis turėjo savo versiją.
Buvęs „Ryto“ vadovas nusprendė nebetylėti ir spalio pabaigoje surengė specialią spaudos konferenciją, kurios metu svaidėsi žaibais ir dėl visko kaltino pagrindinį „Ryto“ dalininką Darių Gudelį.
„Aš, žiniasklaida, fanai – visi yra avinų banda, kuria manipuliuoja D.Gudelis“, – tąsyk viešai prakalbo R.Jarutis.
Jis taip pat atviravo apie vykstantį vidinį darbuotojų kiršinimą bei buvusio kolegos aroganciją.
„Daugiau niekada gyvenime nenorėčiau turėti jokių reikalų su D.Gudeliu, – paklaustas, dėl ko labiausiai gailisi, atsakė R.Jarutis. – Norėčiau perspėti visus: jis (D.Gudelis) pasinaudos ir paliks jus. Būsite apgauti.“
LFF prezidento rinkimai ir Arūnas Pukelis
2020-ųjų rugpjūtį vykusi LFF metinė konferencija bei prezidento rinkimai susilaukė iki tol dar neregėto ažiotažo.
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius per LFF konferenciją įmušė ne vieną įvartį į priešininkų vartus, o dar daugiau jam padėjo ištikimi šalininkai.
LFF prezidento rinkimuose 42-ejų klaipėdietis surinko 71 balsą, o jam iššūkį metęs Vilniaus regiono futbolo sąjungos vadovas 50-metis Paulius Malžinskas gavo vos 6 balsus.
Daugelio dėmesį atkreipė konferencijos metu vykę kandidatų prisistatymai, per kuriuos nebuvo vengta įžeidimų tuometinę LFF valdžią ir federacijos viceprezidentą Arūną Pukelį kritikavusiam P.Malžinskui.
„P.Malžinskas su tokia retorika niekada netaps LFF prezidentu. Kada jis dergia Vykdomąjį komitetą, konferencijos dalyvius, o vėliau tikisi, kad už jį bus balsuojama.
Sakiau ir sakysiu, kad jo siekis tapti LFF prezidentu, tai yra priedanga prieš būsimus Seimo rinkimus“, – mintimis prieš balsavimą dalinosi tuometinis LFF viceprezidentas A.Pukelis.
Skandalinga praeitimi ir prasta reputacija garsėjantis A.Pukelis spalį susikirto ir su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rinkimuose trečią kartą nugalėtojos vardą išgirdusia Daina Gudzinevičiūte.
Lietuvos futbolui LTOK prezidento rinkimuose atstovavęs tuometinis LFF viceprezicentas pareiškė, kad netobuli organizacijos įstatai verčia ne tik dviprasmiškai jaustis visiems galimiems kandidatams į įvairius postus, dar blogiau, prezidento kadencijų skaičiaus nebuvimas žlugdo pasitikėjimą LTOK kaip demokratiška organizacija.
Tąsyk apie skaidrumą prabilęs A.Pukelis pats sulaukė kandžios D.Gudzenevičiūtės replikos.
Pasak jos, futbolo federacija, kuri iškėlė A.Pukelį į Vykdomojo komiteto narius, taip pat turi problemų su įstatais: jų nėra internetiniame puslapyje bei jie netobuli. Todėl LFF nėra gavusi valstybės paramos.
„Gal ne visi moka naudotis kompiuteriu“, – net ir be mikrofono garsiai kandžiai atšovė tuometinis federacijos viceprezientas.
Spalio pabaigoje A.Pukelis atsisakė kelti savo kandidatūrą naujai LFF viceprezidento kadencijai.
„Aš pasielgiau protingai ir tikrai nepižoniškai. Matau, kad dabartiniai politikai be jokių skrupulų mina Konstituciją ir siekia lįsti į visuomeninių organizacijų veiklą“, – savo sprendimą lrytas.lt komentavo A.Pukelis.
Visgi buvęs LFF viceprezidentas liko vykdomajame komitete ir vadovaus Ekonomikos ir finansų komitetui.
Krepšininkų pralaimėjimas Danijai ir „Pamakaluojam kažką“
Lapkričio 27-ąją Dariaus Maskoliūno vadovaujama Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė vieną iš labiausiai netikėtų pralaimėjimų per visą nepriklausomos šalies istoriją.
Lietuviai 2022 metų Europos čempionato atrankos rungtynėse Vilniuje nesugebėjo palaužti autsaidere vadintos Danijos ekipos ir nusileido 76:80.
Vienos iš minutės pertraukėlių metu Lietuvos rinktinės treneris D.Maskoliūnas ištarė skambiai krepšinio pasaulyje pasklidusią frazę.
„Pamakaluojam kažką“, – krepšininkams tąsyk kalbėjo krepšinio specialistas.
Ši frazė pro ausis nepraskrido ir žinomam sporto komentatoriui Nerijui Kesminui, kuris socialiname tinkle „Facebook“ teigė, kad nuo šiol futbolas nebėra didžiausia Lietuvos sporto gėda.
„Pamakaluojam kažką. Čia – citata: Lietuvos krepšinio rinktinės treneris D.Maskoliūnas. Nesusimakalavo. Gavom nuo danų. Krepšinį.
Karalius, kurio pamakaluoklis – nuogas ir, tiesą sakant, ne toks jau labai ir pamakaluoklis.
Lietuvos futbolo rinktinė, kurią iki tol nuosekliai bei nuolat makalavau su viena organine medžiaga, šiemet nepralaimėjo šešis kartus. Todėl sakau, kad jie nebėra didžiausia Lietuvos sporto gėda“, – rašė N.Kesminas.
Pats D.Maskoliūnas kiek vėliau paaiškino, ką norėjo pasakyti, ištardamas šią frazę.
„Reiktų parodyti, kas buvo piešiama su rašikliu ant lentos, tada daugeliui būtų daugiau aiškumo, – BasketNews.lt tinklalaidėje kalbėjo rinktinės treneris. – Ten buvo parodyta, kad vyksta dviejų žmonių susikeitimas, kad būtų nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinio veiksmo.“
Treneris taip pat pabrėžė, kad paruoštoji ataka baigėsi sėkmingai.
Pats strategas po nesėkmės prieš Daniją prisiėmė visą atsakomybę.
„Blogai paruošiau komandą rungtynėms, planas nesuveikė, tai mano kaltė“, – sunkiai rinkdamas žodžius tąsyk po pralaimėjimo kalbėjo D.Maskoliūnas.
Bedantis „Žalgiris“ Tel Avive
Eurolygos sezoną itin sėkimingai pradėjęs Kauno „Žalgiris“ į Tel Avivą atvyko iki tol laimėjęs penkerias rungtynes per septynias sužaistas dvikovas.
Tarsi šveicariškas laikrodis veikęs Lietuvos čempionų žaidimas sugriuvo lapkričio 12-ąją akistatoje su „Maccabi“ ekipa.
Martino Schillerio auklėtiniai nusileido varžovams 57:85 ir patyrė skaudžiausią nesėkmę šiame sezone.
Kauno klubas turėjo rimtų problemų atakuojant krepšį iš tolimos distancijos.
„Žalgiris“ iš 14 išmestų tritaškių pataikė vos vieną kartą. Nė 60 taškų nesukrapštę svečiai Izraelį paliko nuleistomis galvomis.
„Mes taip ir nesugebėjome perskaityti „Maccabi“ gynybos. Net jei ir šįkart neįmetėme 60 taškų, viską reikėjo pradėti nuo gynybos“, – „Žalgirio“ pralaimėjimo priežastis įvardijo Marius Grigonis.
Kauno ekipos lyderiui antrino ir M.Schileris.
„Varžovai susikūrė geras progas metimams ir juos pataikė. Mums patiems puolime trūko agresyvumo.
Pradžioje pavyko susikurti metimus patiems, bet jie nesukrito – taip vienas dalykas prisidėjo prie kito“ – kalbėjo krepšinio specialistas iš Austrijos.
Tai buvo viena iš didžiausių Lietuvos čempionų nesėkmių per visą Eurolygos istorija.
Didžiausiu skirtumu „Žalgiris“ stipriausiame Europos klubinio krepšinio turnyre pralaimėjo 2001 metų sezone.
Tąsyk kauniečiai išvykoje 54:90 buvo pažeminti Bolonijos „Kinder“ krepšininkų.
Dziudo kovotojų maištas
Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti Lietuvos dziudo federacija (LDF) lapkričio pradžioje supurtė neeilinis skandalas.
Dalis šalies sportininkų nusprendė atiduoti pelnytai užsitarnautus juoduosius diržus.
Pasak kovotojai, jie atsisakė savo įvertinimų dėl LDF valdžios tam tikrų asmenų principų, iškreipto rinktinių sudarymo, sportininkų diskriminacijos bei atsisakymo registruoti kai kuriuos kovotojus į aukščiausio rango varžybas.
„Man yra beprotiškai liūdna matyti, kaip mano mylima sporto šaka tiesiog žlunga dėl vieno asmens ar kelių žmonių grupės principų ir asmeninių interesų.
Aš nenoriu būti to dalimi“, – teigė daugkrtinė Lietuvos dziudo čempionė Miglė Julija Dudėnaitė.
Pati LDF portalui lrytas.lt atsakė, kad federacija nėra gavusi nė vieno oficialaus nusiskundimo nei iš klubų vadovų, nei iš trenerių.
„Šitaip besielgdami sportininkai žemina dziudo sporto vardą, sumenkina dziudo moralės kodeksą, vaikydamiesi vienadienio populiarumo.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad dauguma atsisakančiųjų jau seniai dziudo karjerą baigę sportininkai“, – savo poziciją išsakė LDF.
