Daugiau kaip 15 metų didžiajam sportui atidavęs ir ne vieną garsų trofėjų į Lietuvą parvežęs 33-ejų S.Maslobojevas gruodžio mėnesio pradžioje pratrūko socialiniuose tinkluose, parodęs gautą šalies valdžios padėką už dar praėjusiais metais iškovotą WAKO organizacijos pasaulio kikbokso čempiono titulą.
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis daugiau kaip metus ieškojo galimybių atsidėkoti Kuvaldos pravardę turinčiam sportininkui už sėkmingą pasirodymą ir galiausiai pradžiugino atletą: kikboksininkui atsiuntė padėką bei gertuvę su Vyriausybė logotipu.
Tai buvo jau antrasis Lietuvos atstovo auksinis titulas planetos čempionate – prieš tai S.Maslobojevas WAKO turnyre triumfavo 2013-siais.
„Pagaliau atkeliavo padėka iš ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio už tapimą vieninteliu Lietuvos atstovu, tapusiu WAKO pasaulio čempionu (net dukart). Padėka ir gertuvė už ilgus, įtemptus ir kupinus vilties metus, Tėvynės labui paaukotus. Ačiū“, – ironiškai socialiniame tinkle parašė kovotojas.
Tik kartą šiemet dėl koronaviruso pandemijos startavęs S.Maslobojevas tikino, kad vis dėlto ne tokios padėkos iš šalies valdžios jis tikėjosi – kovotojas pirštu rodė į netobulą 2000 metų Vyriausybės potvarkį, už kurį vieniems sportininkams yra skiriamos premijos, o kitiems rodoma špyga.
Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose yra numatyta keletas valstybės skatinimo būdų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.
Valstybinės premijos yra mokamos olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–8 vietų laimėtojams, pasaulio ir Europos 1–3 vietų laimėtojams olimpinėse ir neolimpinėse rungtyse.
Be to valstybinės stipendijos ir rentos skiriamos tik olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktų rungčių atstovams, parolimpiečiams ar kurčiųjų žaidynių atstovams, nenumatant jokios galimybės gauti tokio pobūdžio paramą sportininkams, kurių atstovaujamos sporto šakos nepatenka į šias kategorijas.
S.Maslobojevas po „įspūdingos“ dovanos neliko skolingas ir taip pat atsidėkojo S.Skverneliui: premjerui jis nusiuntė savo vardo pagamintą gertuvę.
Kitą vertus, po kandžių žodžių socialiniuose tinkluose kikboksininkas gavo ir Vyriausybės paaiškinimą – kodėl vietoj pinigų banko sąskaitoje kovotojas turi tenkintis menkniekiu.
Jame dar kartą patikinta, kad premijos sportininkams skiriamos tik atitikus visus Sporto įstatyme numatytus reikalavimus.
Anot Vyriausybės, S. Maslobojevui premija neskirta, nes varžybose, kuriose jis dalyvavo, rungėsi nepakankamas sportininkų skaičius.
„Kadangi pasaulio kikbokso čempionato, vykusio 2019 metų spalio 19–27 dienomis Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), 91 kg svorio kategorijos varžybose, kuriose S. Maslobojevas iškovojo pirmąją vietą, varžėsi 11 sportininkų iš 11 valstybių, valstybės premija vadovaujantis nurodytu įstatymu negali būti skiriama“, – rašoma pranešime.
Taip pat teigta, kad Sporto įstatyme numatyta, jog premija už laimėjimus skiriama tuo atveju, jeigu įstatyme nurodytų sporto varžybų rungtyje varžėsi ne mažiau nei 16 valstybių atstovai, o laimėjimas pasiektas besivaržant ir įveikiant ne mažiau nei trečdalį varžovų.
„Reikia taisyti senos valdžios kurptus senus įstatymus, kurie šiai dienai neatitinka reikalavimų: tai yra abejingumo sportui apraiška.
Manau, kad mano atveju iš Vyriausybės reprezentacinių lėšų premjeras galėjo skirti ne gertuvę, o finansinę paskatą, o vėliau ieškoti būdų tinkamai sureguliuoti valstybės skatinimą taip, kad už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus maksimaliai būtų įvertinti visi sportininkai“, – nebijodamas valdininkų rūstybės kalbėjo S.Maslobojevas.
Kovotojas teigė, kad pavargo nuo atsainaus valdžios požiūrio ne tik į savo darbą, bet ir kitų sportininkų pasiekimus.
„Visiškai nusivyliau. Kiek belaimi, kiek apdovanojimų beveži, vis tiek esi lyg atstumtasis – prieš tai kuklias padėkas ant lapo gavau iš prezidentės Dalios Grybauskaitės kanceliarijos, o dabar už antrą pasaulio auksą buvau paskatintas padėka ir dar gertuve... Be to tuščia. Belieka tik prunkšti iš juoko.
Kitose šalyse už tokius pasiekimus skiriamos nemenkos premijos – nenoriu kalbėti apie Azerbaidžaną, kuris gali sumokėti ir 30 tūkst. dolerių premiją, tačiau ta pati Baltarusija savo kovotojams už sėkmes WAKA kovose atsidėkoja bent 5 tūkst. dolerių“, – pasakojo žinomas pasaulyje kikboksininkas.
Gruodį sportininkas stojo į kovą su su pasenusiais valdžios įstatymais, įrašęs kreipimąsi į visus Lietuvos atletus.
„Nesu tas, kuriam norisi, kad valstybė iš gailesčio skirtų pašalpą, bet taip pat negaliu tylėti, kai dėl diskriminuojančių teisės aktų nuostatų pasaulio čempionai būna apdovanojami tik padėkomis ir gertuvėmis, kurios nepadeda išlaikyti geros sportinės formos, gerinti rezultatų, išlaikyti save ir artimuosius.
Ar dėl tokio požiūrio Lietuvos sportininkai verti mažesnio paskatinimo, pagerbimo, pastūmimo judėti pirmyn ir kelti mūsų vėliavą virš galvos? Atsakykite“, – viešai kalbėjo S. Maslobojevas.
Metų pradžioje kovoti prestižinėje „Glory“ organizacijoje pradėjęs S.Maslobojevas savo sąskaitoje jau turi dvi pergales: pernai spalį įveikė Azerbaidžano atstovą Bahramą Rajabzadehą, o šių metų vasarį nokautavo olandą Roelį Mannaartą.
Kuvalda per savo karjerą kikbokso ringe iš viso yra pasiekęs 32 pergalės ir patyręs 5 pralaimėjimus.
– Įsivaizduokime, kad Vyriausybės sportininkų skatinimo premijomis nutarimas jums pritaikomas. Už neolimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempiono vardą gautumėte apie 4 tūkst. eurų. Šie pinigai jus gelbėtų?, – lrytas.lt paklausė S.Maslobojevo.
– Šiai dienai, kai yra karantinas ir viskas uždaryta, šiai dienai, kai esu trijų vaikų tėvas, namo atsakymas vienareikšmiškas – taip.
Tie pinigai būtų labai reikalingi. Juk niekas neklausia, kaip reikia išgyventi, kai sporto salė, kurią tu turėjai, po visų tų dviejų karantinų bankrutavo, kai tu važinėjai į varžybas už savo pinigus ir dabar net negali ir jų atgauti, nes išlaidos įvertintos gertuve.
– Kovojote WAKO turnyre, dabar „Glory“ varžybose. Ten neužsidirbote?
– WAKO turnyras yra pasaulio čempionatas mėgėjams ir ten neduodamos jokios premijos. Tačiau įdomiausia, kad tose varžybose gali varžytis ir profesionalai. Taip ir buvo – aš finale kovojau su 2017 metais čempionu tapusiu ir į profesionalus nuėjusiu ukrainiečiu Romanu Ščerbatiuku.
Buvo galimybių kabintis į „Glory“ organizacija ir man jau siūlė trečią kovą, bet pandemija viską sujaukė. O dar ir prisidėjo kojos lūžis.
Tad kaip sakoma, mes su žmona dabar per karantiną leidžiame tuos pinigus, kuriuos sutaupėme man treniruojant kitus sportininkus ar Airinei verslaujant.
– Nesigailite, kad neperėjote į kokią UFC organizaciją, kuri yra dosni savo kovotojams.
– Gailėtis gali tuomet, kai buvo šansas, o tu juo nepasinaudojai. Dar iki šio karantino buvo atėjęs pasiūlymas iš ACA organizacijos pakovoti – iš jos daugelis sėkmingų kovotojų žengia ir į UFC. Buvau pasirengęs susitarti, bet dėl koronaviruso viskas sustojo.
Reikės ir vėl siekti sugrįžti į reikiamą sportinę formą ir jau tada laukti naujų siūlymų. Kaip suprantate, dabar pas mus apskritai nėra jokių galimybių rimtai pasirengti kovoms.
Tad turiu siūlymą vykti treniruotėms į Rusijos Osetijos regioną, ten tobulinti graplingo įgūdžius. Manau, kad vasarį, galbūt, pasinaudosiu šia galimybe.
– Rimtai stojote į kovą su buvusiu premjeru ir apskritai su valdžios aparatu. Viskas dėl pinigų?
– Tai labai sunkus klausimas ir dar sunkesnis atsakymas. Aš 15 metų rimtai sportuoju, atiduodu viską tiek kikboksui, tiek ir Lietuvai.
Tačiau, deja, grįžta tik visiškai simbolinė padėka. Na, kaip sakoma, aš gaunu tų dangaus karmos taškų, tačiau dabar yra ir mano vaikai, kurių tikrai diplomais ir gertuvėmis nemaitinsi.
Tai, kas yra pastaruosius dvidešimt metų, nėra teisinga – dalis sportininkų lyg ir eliminuojami iš šalies sporto rato, iš tos bendruomenės, kuriai jie bando save prisiskirti.
Tokie atletai prisimenami tik tada, kai valdžiai reikia pasireklamuoti. Ir dar pigiai – diplomais ir gertuvėmis bei skambiomis frazėmis.
Ir kuo mano čempiono vardas yra blogesnis už tų titulus, kurie patenka į Vyriausybės potvarkio ratą. Sudėliokime viską į teisingas lentynėles, kad nebūtų tokių nemalonių situacijų kaip dabar ir gyvenkime toliau. Visos pusės bus motyvuotos. Dabar to nėra.
Antra – mano dabartinis pavyzdys tik demotyvuoja jaunąją kartą, kuri eina į sportą. Aš siekiu visu savo gyvenimu ir sportine veikla griauti nusistovėjusius visuomenėje stereotipus apie kovotojus kaip apie „blogus vyrukus“.
Laužau tuos stereotipus, bet dabar valdžia jaunimui tiesiogiai siunčia žinutę, kad siekis garsinti šalį, tobulėti, sportuoti visiškai nevertas darbas, nes tu nesi tame sąraše, kuris yra teisingas, o tavo sportas ir pastangos neteisingos.
Tad premijos ir valdžios pozicijos nebūvimas yra tik postūmis siekiant apginti tą sportą Lietuvoje, kuris yra nustumtas į užribį.
– Kiek teko matyti, jūs visur atstovaujate lyg ir kikboksingo bendruomenę, tačiau pačios Lietuvos kikboksingo federacijos balso apskritai negirdėti. Jos lyg nėra, ji neužstoja jūsų, ji nekomentuoja jokių situacijų su jumis ar apskritai su kikboksingo raida šalyje. Kodėl taip yra?
– Gal jau pavargo. Aš nežinau... Kažkada man federacijos atstovai aiškino, kad iš tarptautinių varžybų triskart sugrįžus su apdovanojimais, bus teikiamas prašymas valstybiniam apdovanojimui ir tikrai turėčiau jį gauti. Kaip kiti sportininkai. Žadėjo man ordiną.
Trejus metus iš eilės laimėjau tiek Europoje, tiek ir pasaulyje. Paklausite, kur ordinas ar medalis? Jo nėra. Jokio ordino nėra.
Mano pasaulis negriūna ir be valstybinių apdovanojimų – gyvenu ir gyvensiu be jų. Bet pozicija aiški jaunai kartai – būk nors ir geriausias sporto šakoje, tačiau ruoškis nusivylimams.
– Ką šiuo metu veikia S.Maslobojevas?
– Su šeima siekiu šiuo sunku metu išgyventi. Be sporto salės turėjome ir kelis grožio salonus, bet jie uždaryti. Tad padedu žmonai su internetine prekyba ir dėlioju savo veiklos planus – stiprinu savo socialinius tinklus, kuriuos buvau lyg ir užmetęs. Dabar filmuoju vaizdo įrašus, kaip reikia taisyklingai treniruotis, turi jau ir patreonų.
