Aukščiausios instancijos Sporto arbitražas 2020-ųjų gruodį nusprendė, kad draudimas Rusijai dalyvauti tarptautinėse rungtynėse, įvestas dėl kaltinimų dėl valstybės remiamos dopingo programos, turėtų galioti dvejus.
Tai reiškė, kad Rusija praleis ir iki kitų metų atidėtas Tokijo olimpines žaidynes.
Draudimas kaip šalies komandai pasirodyti tarptautinėse varžybose galios iki 2022 metų gruodžio 16 dienos.
Vis dėlto Rusijos sportininkams ir komandoms kaip neutraliems atletams bus leidžiama varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse ir 2022 metų žiemos olimpiadoje Pekine, taip pat pasaulio čempionatuose, įskaitant 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą Katare, jei ekipos ir atletai nebus įsitraukę į dopingo vartojimą.
Taip pat Sporto arbitražas dvejus metus uždraudė lankytis visuose svarbiausiuose turnyruose ir varžybose visiems rusų sporto funkcionieriams, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, o Rusijos antidopingo agentūra privalės tarptautinei WADA organizacijai sumokėti 1 mln. 270 tūkst. JAV dolerių kompensaciją.
Tačiau Rusija tuoj pat suskubo ieškoti tam tikrų landų, kad apeitų draudimus.
Rusijos olimpinis komitetas paskelbė, o šalies Dūma palaikė siūlymą, kad per pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes kaip nepriklausomi sportininkai startuosiantys atletai vietoj nacionalinio himno prašytų uždėti dainą „Katiuša“. Juk draudimų dainoms nėra.
„Katiuša“ – 1938-siais, prieš Antrąjį pasaulinį karą, sukurta ir jau karo metu išpopuliarėjusi daina neva kelia pasididžiavimą liaudimi ir rusų tautoje itin prigijęs kūrinys. Šios dainos pavadinimu 1943-siais pavadinta rusų sukurta ir sėkmingai naudota zenitinė-raketinė sistema.
„Tai visaliaudinė daina, kuri teikia viltį. Ją žino visas pasaulis ir ji jau beveik 80 metų asocijuojasi su Rusija. Nėra tiek daug dainų, kurias tiek jaunimas, tik senjorai dainuotų mielai kartu.
Galima sakyti, ji tapo savotišku himnu ir jau prarado savo autorius, nes ją visi laiko liaudies daina“, – kalbėjo Dūmos sporto ir fizinės kultūros komisijos vadovas Borisas Paikinas.
Jau kitą savaitę Rusijos olimpinis komitetas turėtų tvirtinti dainą kaip muziką, kuri skambėtų nugalėjus rusų atletui tarptautinėje arenoje.
Nors tokiam teikimui ir Dūmos sprendimui pritarė Rusijos olimpinis komitetas bei sportininkų komisija, viena garsiausių pasaulio šuolininkų į aukštį, už Lietuvos šaknų turinčio vyro ištekėjusi Marija Lasickienė į miltus sumalė tokį siūlymą.
„Sprendimui, vietoj himno klausytis „Katiušą“, esu visiškai negatyviai nusiteikusi. Tai labai garbinga daina apie apie herojišką tarybinę liaudį kare.
Tai visiškai nesuderinama su sportu, kuris iš esmės yra savotiškas šou.
Todėl manau, kad to daryti negalima. Daina „Katiuša“ turi savo paskirtį, mintį ir reikšmę, kurią žino visi Rusijos žmonės, todėl naudotis šia daina sporte laikyčiau neteisinga“, – kalbėjo daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė M.Lasickienė.
Ji dar labiau sugėdijo tiek valdžią, tiek ir sporto funkcionierius tikindama, kad Rusijos sporte yra kur kas daugiau bėdų nei draudimas skambėti varžybose himnui ar nacionalinės vėliavos pakėlimas olimpiadoje.
Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimas praėjusiais metais gruodį priimtas po keturias dienas slaptoje vietoje trukusių posėdžių, kuriuose dalyvavo Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA).
Tie arbitražo posėdžiai buvo surengti WADA pernai nusprendus priskirti RUSADA reikalavimų neatitinkančios institucijos statusą ir paskelbti ketverių metų draudimą rusų sportininkams rungtyniauti, šiai rusų agentūrai sulaukus kaltinimų falsifikavus Rusijos atletų dopingo tyrimų rezultatus.
Rusija manė, kad jai taikomas draudimas yra juridiškai nepateisinamas. Rusų ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas šią priemonę yra pavadinęs „lėtine antirusiška isterija“.
Kalbos apie rusų diskvalifikaciją iš tarptautinių varžybų prasidėjo 2016 metais, kai buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas atskleidė, kad per 2014-ųjų Žiemos olimpiadą Rusijos Sočio kurorte šalies sportininkai įsitraukė į valstybės finansuotą dopingo programą.
Tų metų liepą, kai buvo likusios vos dvi savaitės iki 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados, WADA paragino uždrausti Rusijai dalyvauti tose žaidynėse.
Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nusprendė neįvesti visiško draudimo ir pareiškė, kad atskiros federacijos pačios spręs, ar leisti varžytis rusų atletams.
Iš viso kaip neutraliems sportininkams buvo leista varžytis 115 rusų atletų.
2017 metais IOC uždraudė Rusijos olimpiniam komitetui dalyvauti 2018-ųjų Pjongčango žiemos žaidynėse, tačiau leido „švariems“ rusų sportininkams varžytis su neutralia vėliava. Priėmus tokį sprendimą, toje olimpiadoje iš viso sudalyvavo 168 rusai.
Vėliau, 2018 metų rugsėjį, WADA, nepaisydama daugelio šalių protesto, atšaukė Rusijai taikomą draudimą, nors taip ir nesulaukė leidimo susipažinti su į dopingo skandalą įsivėlusios Maskvos laboratorijos duomenimis.
Rusija galiausiai pateikė WADA tos laboratorijos duomenis 2019 metų sausį.
Tačiau tų metų rugsėjį įvykus dar vienam netikėtam posūkiui šioje istorijoje, WADA liepė Maskvai per tris savaites paaiškinti duomenų „neatitikimus“.
Pasaulinio sporto kontrolierė pernai gruodį nusprendė ketveriems metams uždrausti rusų sportininkams rungtyniauti dėl pateiktų suklastotų duomenų, o Rusija apskundė šį sprendimą ir diskvalifikacija sumažinta iki dviejų metų.
