Per pasaulio vyrų rankinio pirmenybes, kurios nuo sausio vidurio vyko Egipte, skambėjo įvairūs atsiliepimai. Tačiau per beveik tris savaites turnyre neįsiplieskė nė vienas COVID-19 židinys, todėl dauguma svečių atsisveikindami pripažino: egiptiečiams pavyko sėkmingai surengti didžiausias ir sudėtingiausias istorijoje rankinio varžybas.
Greitai taisė trūkumus
Šių metų pasaulio rankinio pirmenybės buvo didžiausias sporto renginys nuo pandemijos pradžios. Rankininkų turnyre pirmą kartą dalyvavo 32 rinktinės, o kiekviena komanda galėjo registruoti ir į Egiptą atsivežti 20 rankininkų. Ne visos šalys pasinaudojo visa kvota, bet į turnyrą atvyko daugiau nei 600 žaidėjų. O kur dar treneriai, gydytojai, masažuotojai, delegacijų vadovai.
Rengėjai paskaičiavo, kad pasaulio pirmenybių burbule, pridėjus visą aptarnaujantį personalą, buvo apie tris tūkstančius žmonių. Tiesa, pernai per JAV ir Prancūzijos atvirąsias teniso pirmenybes ar „Tour de France“ dviračių lenktynes uždari burbulai buvo didesni, bet šiose varžybose dalyvavo mažiau sportininkų: JAV teniso čempionate – apie 350, „Tour de France“ lenktynėse – 176.
Pasaulio rankinio pirmenybių šeimininkams sunkiausios buvo pirmosios dienos. Tuomet jie išgirdo daugiausiai priekaištų, o garsiausiai nuskambėjo vienos ryškiausių pasaulio rankinio žvaigždžių Sanderio Sagoseno pareiškimas.
„Tai – parodija. To negalima vadinti burbulu. Visur vaikšto žmonės be kaukių, į mūsų aukštą gali ateiti kas tik nori, mes valgome kartu su kitomis komandomis. Galime tik sukryžiavę pirštus tikėtis, kad niekas neužsikrės koronavirusu“, – piktinosi norvegas S.Sagosenas, duodamas interviu Norvegijos leidiniui „VG“.
Vis dėlto S.Sagosenas seniai garsėja ne tik galingais metimais, bet ir polinkiu perdėti, o atgarsiai iš kitų komandų stovyklų buvo kur kas santūresni.
„Turėjome keletą pastabų, bet šeimininkai labai greitai reaguodavo ir ištaisydavo visus trūkumus. Esame patenkinti sveikatos saugumo priemonėmis, sąlygomis ir pro langą atsiveriančiu piramidžių vaizdu“, – pirmosiomis turnyro dienomis sakė Vokietijos rankinio sąjungos (DBB) viceprezidentas Bobas Hanningas.
„Niekas iš mūsų niekada nebuvome panašioje padėtyje, todėl neįsivaizduojame, kaip viskas turėtų būti, – svarstė Vengrijos rinktinės vartininkas ir kapitonas Rolandas Mikleris. – Mane stebina, kad visos komandos treniruojasi toje pačioje salėje, tačiau stengiamės atsiriboti nuo likusio pasaulio. Iš patirties žinau, kad pradėjęs pernelyg domėtis naujienomis, užkemši galvą nereikalingomis mintimis. Dabar svarbiausia sutelkti dėmesį mūsų pačių žaidimui ir ruoštis rungtynėms“.
O Vokietijos rinktinę treniruojantis islandas Alfredas Gislasonas atkirto, kad jį jau erzina klausimai apie koronavirusą: „Norėčiau kalbėti tik apie rankinį“.
Problemos – prieš turnyrą
Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) vadovams dėl COVID-19 daugiausia keblumų kilo prieš turnyrą. Likus vos porai dienų iki atidarymo rungtynių Čekijos ir JAV rankinio federacijos pranešė, kad jų rinktinės neatvyks į Egiptą dėl masinio žaidėjų užsikrėtimo koronavirusu. Čekijos ir JAV komandas pakeitė skubiai pakviestos Šiaurės Makedonijos ir Šveicarijos rinktinės.
Prieš pat pirmenybes per Portugalijoje surengtą treniruočių stovyklą didelis koronaviruso židinys įsiplieskė Žaliojo Kyšulio rinktinėje. Ši komanda atvyko į Egiptą, bet turnyrui jau prasidėjus teigiami buvo dar bent šešių rankininkų koronaviruso testai. Nebelikus pakankamai žaidėjų, Žaliojo Kyšulio rinktinė prieš antrąjį turą pasitraukė iš varžybų.
Visi pasaulio pirmenybių dalyviai – rankininkai, treneriai, kiti komandų nariai, aptarnaujantis personalas, teisėjai – buvo tikrinami kas dvi arba tris dienas. Pasak rengėjų, per tris savaites jie paėmė apie 30 tūkstančių mėginių.
Teigiami buvo vos apie 20 testų, bet dauguma, o gal ir visi užsikrėtusieji koronavirusą atsivežė iš namų. Didesnė problema buvo pernelyg jautrūs testai, nes COVID-19 buvo nustatytas keliems asmenims, kurie šia liga sirgo prieš kelias savaites ar kelis mėnesius. Jiems vis tiek reikėjo kelias dienas praleisti karantine ir laukti, kol du iš eilės testai bus neigiami.
„Užsikrėtusių skaičius mažesnis, negu mes prognozavome pagal optimistinį scenarijų. Atrodo, egiptiečiai darbą atliko gerai“, – nusistebėjo Vokietijos bundeslygos prezidentas Uwe Schwenkeris, kuris prieš pasaulio pirmenybes būgštavo, kad Afrikoje kilę nauji epidemijos židiniai gali dar labiau sujaukti ir jo vadovaujamą turnyrą.
Tribūnos nebuvo tuščios
Pasaulio pirmenybės vyko keturiuose miestuose. Trijuose iš jų – Aleksandrijoje, Gizoje ir Naujojoje sostinėje – pernai buvo atidarytos naujos 4,5-7,5 tūkstančių vietų arenos. Egiptiečiai tikėjosi sulaukti daug svečių iš visos Europos, tačiau per pandemiją tribūnose stebėti rankininkų kovas negalėjo net ir vietos gyventojai.
Iš pradžių turnyro rengėjai planavo į arenas leisti iki 3400 žiūrovų. Tačiau sprendimas žaisti su sirgaliais sukėlė didelį Europos rankinio bendruomenės nepasitenkinimą. Galiausiai, likus kelioms dienoms iki turnyro, IHF paskelbė, kad žiūrovai nebus įleidžiami.
Vis dėlto per Egipto rinktinės rungtynes 16,5 tūkstančių vietų turinčios Kairo arenos tribūnos nebūdavo tuščios. Jose nuolat sėdėdavo keli šimtai žmonių. Šeimininkai pasiteisino, kad į tribūnas įleido savanorius, taip atsidėkodami už pirmenybių metu atliktą darbą. Tačiau šis paaiškinimas neįtikino net IHF vadovų, kurių manymu, žmonių salėje būdavo per daug.
„Tiesą sakant, manęs tai visai nestebina. Netgi nenustebčiau, jei per ketvirtfinalio rungtynes tribūnose staiga atsirastų penki tūkstančiai žmonių“, – sakė Danijos rinktinės lyderis Mikkelis Hansenas, kurio komanda ketvirtfinalyje žaidė su šeimininkais.
„Apnuodijimo“ istorija
Pirmenybes labiausiai aptemdė Danijos ir Slovėnijos rinktinių „apnuodijimo“ istorija. Antrojo etapo pabaigoje keli šių dviejų komandų rankininkai negalėjo žaisti dėl stiprių skrandžio skausmų. Rinktinių gydytojų manymu, skausmus galėjo sukelti apsinuodijimas maistu.
Lyg tyčia, paslaptinga infekcija Slovėnijos rinktinę išguldė prieš pat lemiamas antrojo etapo rungtynes, kuriose slovėnai dėl kelialapio į ketvirtfinalį kovojo su egiptiečiais. Du Slovėnijos rankininkai Draganas Gajičius ir Stašas Skube tą dieną net neatvyko į areną, o Blažą Blagotinšeką skausmai surietė per apšilimą ir jis dar prieš rungtynes išėjo į rūbinę.
„Esame įsitikinę, kad tai – ne atsitiktinumas, – tvirtino Slovėnijos rinktinės direktorius Urošas Mohoričius. – Dvylika dienų visos komandos laikosi tų pačių taisyklių ir maitinasi vienodai. Ir staiga, rungtynių su Egipto rinktine išvakarėse, dvylika mūsų žaidėjų pradeda karščiuoti ir vemti“.
Įprastomis sąlygomis sunegalavę rankininkai būtų galėję nuvykti į ligoninę. Tačiau dėl pandeminių sveikatos saugumo taisyklių Slovėnijos rinktinės vadovai tą daryti atsisakė. Jei jie būtų palikę turnyro burbulą, žaidėjams po sąlyčio su išoriniu pasauliu būtų reikėję izoliuotis ir jie vėl prisidėti prie komandos būtų galėję tik po dviejų neigiamų koronaviruso testų, kurių būtų reikėję laukti bent dvi paras.
Vis dėlto „apnuodijimo“ istorija pasisuko netikėta kryptimi. Slovėnams pažėrus įtarimus šeimininkų adresu, Danijos rinktinės direktorius Mortenas Henriksenas pareiškė, kad kaltinimai gali būti visiškai nepagrįsti, nes slovėnai į viešbutį užsisakinėjo maistą iš miesto. O Egipto rinktinę treniruojantis ispanas Roberto Garcia Parrondo pridėjo turintis įrodymų, kad slovėnai iš miesto užsisakė ne tik picas, bet ir alų.
„Nematau nieko blogo, kad Slovėnijos komanda užsisakė picų ir alaus, bet po to nederėtų švaistytis kaltinimais“, – sakė R.Garcia Parrondo.
Padėka savanoriams
„Mane erzina vokiečių pasipūtimas, kai jie visuomet sako, kad galėtų padaryti geriau. Aš sakau, kad nei Vokietija, nei kitos Europos šalys per pandemiją nebūtų surengusios pasaulio pirmenybių taip gerai, kaip tą padarė Egiptas, – atsisveikindamas su Egiptu pareiškė Vokietijos rankinio sąjungos viceprezidentas Bobas Hanningas. – Manau, kad Europos futbolo pirmenybių ir net Tokijo olimpinių žaidynių rengėjai turi ko pasimokyti iš pasaulio rankinio pirmenybių šeimininkų“.
Esminių priekaištų egiptiečiams neturėjo ir daugumos kitų delegacijų vadovai.
Vis dėlto labiausiai svečius sužavėjo jiems visą turnyrą talkinę ir gidų pareigas ėję savanoriai. „Atrodo, nėra nieko, ko jie negalėtų padaryti. Jie yra labai paslaugūs, malonūs ir visada būna geros nuotaikos. Puiku, kai šalia yra žmonės, visada pasiruošę padėti“, – pasaulio čempionės vardą apgynusiai Danijos rinktinei padėjusius savanorius gyrė Magnusas Saugstrupas.
„Didžiausią įspūdį padarė tai, kad po ketvirtfinalio rungtynių, kuriose nugalėjome Egipto komandą, prie viešbučio mus plodami pasitiko didelis būrys viešbučio darbuotojų. Šis jų poelgis buvo labai malonus, ypač mums nugalėjus jų šalies komandą. Mūsų gidai yra labai paslaugūs. Net per treniruotes jie bėgioja ir padavinėja mums kamuolius, – pasakojo kitas Danijos rinktinės žaidėjas Mortenas Olsenas. – Tiesą sakant, manau, kad turnyras buvo puikus. Visi žmonės stengėsi, kad rankininkams nieko netrūktų“.
