Tai reiškė, kad Rusija praleis ir iki kitų metų atidėtas Tokijo olimpines žaidynes. Draudimas kaip šalies komandai pasirodyti tarptautinėse varžybose galios iki 2022 metų gruodžio 16 dienos.
Vis dėlto Rusijos sportininkams ir komandoms kaip neutraliems atletams leidžiama varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse ir 2022 metų žiemos olimpiadoje Pekine, taip pat pasaulio čempionatuose, įskaitant 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą Katare, jei ekipos ir atletai nebus įsitraukę į dopingo vartojimą.
Šalies žiniasklaida sirgaliams parodė, kaip atrodo šios uždėtos sankcijos. Šiaurės Nyderlandų mieste Herenvene vyksta pasaulio greitojo čiuožimo čempionatas ir pirmą kartą per pastaruosius 25 metųs 500 metrų nuotolyje pirmąją vietą iškovojo rusė Angelina Golovkina.
29-erių sportininkė apskritai iškovojo pirmąjį pasaulio čempionato medalį pasaulio pirmenybėse. Antrąją vietą laimėjo Nyderlandų sportininkė, o trečiąją – taip pat rusė Olga Fatkulina.
Tad čempionato rengėjams teko užduotis kuo pakeisti Rusijos himną ir vėliavą, pagerbiant čempionę.
Skubiai buvo ieškoma išeities ir rusų delegacija sutiko su siūlymu vietoj esamo Rusijos himno per pagerbimą groti kompozitoriaus Piotro Čaikovskio simfonijos fragmentą – Nr.1 fortepijono kūrinį su orkestru.
Tačiau vietoj vėliavos buvo keliamas neaiškus medžiagos gabalas su visiškai nesuprantamais ženklais. Tiesa, jis turėjo Rusijos vėliavos spalvų fragmentus. Rusų žiniasklaida šią „vėliava“ įvardijo „nesuprantamu skuduru“.
Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimas dėl Rusijos diskvalifikacijų praėjusiais metais gruodį priimtas po keturias dienas slaptoje vietoje trukusių posėdžių, kuriuose dalyvavo Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA).
Tie arbitražo posėdžiai buvo surengti WADA pernai nusprendus priskirti RUSADA reikalavimų neatitinkančios institucijos statusą ir paskelbti ketverių metų draudimą rusų sportininkams rungtyniauti, šiai rusų agentūrai sulaukus kaltinimų falsifikavus Rusijos atletų dopingo tyrimų rezultatus.
Rusija manė, kad jai taikomas draudimas yra juridiškai nepateisinamas. Rusų ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas šią priemonę yra pavadinęs „lėtine antirusiška isterija“.
Kalbos apie rusų diskvalifikaciją iš tarptautinių varžybų prasidėjo 2016 metais, kai buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas atskleidė, kad per 2014-ųjų Žiemos olimpiadą Rusijos Sočio kurorte šalies sportininkai įsitraukė į valstybės finansuotą dopingo programą.
Tų metų liepą, kai buvo likusios vos dvi savaitės iki 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados, WADA paragino uždrausti Rusijai dalyvauti tose žaidynėse.
Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nusprendė neįvesti visiško draudimo ir pareiškė, kad atskiros federacijos pačios spręs, ar leisti varžytis rusų atletams.
Iš viso kaip neutraliems sportininkams buvo leista varžytis 115 rusų atletų.
2017 metais IOC uždraudė Rusijos olimpiniam komitetui dalyvauti 2018-ųjų Pjongčango žiemos žaidynėse, tačiau leido „švariems“ rusų sportininkams varžytis su neutralia vėliava. Priėmus tokį sprendimą, toje olimpiadoje iš viso sudalyvavo 168 rusai.
Vėliau, 2018 metų rugsėjį, WADA, nepaisydama daugelio šalių protesto, atšaukė Rusijai taikomą draudimą, nors taip ir nesulaukė leidimo susipažinti su į dopingo skandalą įsivėlusios Maskvos laboratorijos duomenimis.
Rusija galiausiai pateikė WADA tos laboratorijos duomenis 2019 metų sausį.
Tačiau tų metų rugsėjį įvykus dar vienam netikėtam posūkiui šioje istorijoje, WADA liepė Maskvai per tris savaites paaiškinti duomenų „neatitikimus“.
Pasaulinio sporto kontrolierė pernai gruodį nusprendė ketveriems metams uždrausti rusų sportininkams rungtyniauti dėl pateiktų suklastotų duomenų, o Rusija apskundė šį sprendimą ir diskvalifikacija sumažinta iki dviejų metų.
