T. Bachas buvo išrinktas 2013-aisiais aštuonerių metų kadencijai. Olimpinė chartija numato, kad prezidentas renkamas aštuonerių metų kadencijai su galimybe būti perrinktu dar vienai kadencijai ketveriems metams.
Antroji vokiečio kadencija prasidės po vasarą vyksiančių Tokijo olimpinių žaidynių ir baigsis 2025-aisiais.
IOC prezidento rinkimuose jis buvo vienintelis kandidatas. Už jo perrinkimą balsavo 93 iš 94 IOC narių.
Th. Bachas pažadėjo šiemet surengti „saugias ir patikimas“ Tokijo olimpines žaidynes.
Pradėdamas IOC sesiją Th. Bachas sakė, kad nebekyla klausimų, ar pernai dėl koronaviruso pandemijos atidėtos olimpinės žaidynės šiemet įvyks, tačiau lieka neaišku, kokiomis sąlygomis jos bus organizuojamos.
„Tokijas tebėra geriausiai kada nors pasiruošęs olimpinis miestas, ir šiuo metu mes neturime pagrindo abejoti, kad Atidarymo ceremonija vyks liepos 23 dieną“, – sakė Th. Bachas.
„Klausimas yra ne „ar“, bet „kaip“ šios olimpinės žaidynės vyks“, – kalbėjo jis.
„IOC visu pajėgumu dirba drauge su mūsų Japonijos partneriais ir draugais, kad užtikrintų, jog atidėtos olimpinės žaidynės taptų saugia taikos, solidarumo ir žmonijos sugebėjimo įveikti pandemiją išraiška“, – kalbėjo IOC vadovas.
Pasak Th. Bacho, jo tikslas yra sukurti „saugią, patikimą ir teisingą aplinką visiems sportininkams“.
Žaidynių organizatoriai Japonijoje turėtų iki mėnesio pabaigos pranešti, ar žiūrovams iš užsienio bus leidžiama stebėti žaidynes, nors pasirodė daug pranešimų, kad būgštaujant dėl COVID-19 atvejų protrūkio jie nebus įleisti.
Teisininko išsilavinimą turintis 67 metų Th. Bachas, kuris 1976-ųjų olimpiadoje pelnė komandinį fechtavimosi auksą Vakarų Vokietijai, IOC prezidento rinkimuose neturėjo varžovų.
Tokijo olimpinės žaidynės bus svarbiausias darbotvarkės punktas per kitą jo ketverių metų kadenciją. Per pirmąją savo kadenciją jam teko susidurti su problemų turėjusiomis 2014 metų Sočio olimpinėmis žaidynėmis, Rusijos valstybės remiamos dopingo programos skandalu ir koronaviruso pandemija.
Virtualioje IOC sesijoje, kuri vyks iki penktadienio, dalyvauja bei prezidento rinkimuose balsavo ir olimpinė čempionė, IOC narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Per pirmuosius aštuonerius T. Bacho vadovavimo metus žmonės jį pažino, kaip modernų, reformų siekiantį lyderį. Pats būdamas olimpiniu čempionu jis daug dėmesio skyrė sportininkams, skatino sportininkų komisijų veiklą, atletų įsitraukimą.
Jis iniciavo „Olimpinę darbotvarkę 2020“, o į šio strateginio plano kūrimą įtraukė praktiškai visą olimpinį judėjimą – nuo nacionalinių olimpinių komitetų vadovų iki pačių sportininkų. Be to, jo vadovavimo laikotarpiu TOK stipriai pasistūmėjo į priekį lyčių lygybės klausimu.
2017-aisiais T. Bachas lankėsi Lietuvoje vykusiame forume „Moterų lyderystės stiprinimas“, dalyvavo Barselonos olimpinių žaidynių 25-mečio minėjime, susitiko su tuometine Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Visada jautėme T. Bacho palaikymą, todėl tai, kad jis siekė antrosios kadencijos ir buvo perrinktas, mums yra džiugi žinia“, – sakė LTOK vadovė.
D. Gudzinevičiūtė – vienintelė IOC narė iš Baltijos šalių. Ji buvo išrinkta 2018 metais Buenos Airėse vykusioje IOC sesijoje. Tai – istorinis pasiekimas Lietuvai.
IOC narių pareigos ir atsakomybės – organizacijos prezidento, viceprezidentų ir Vykdomojo komiteto rinkimai, Olimpinės chartijos keitimas, olimpinių žaidynių sostinių išrinkimas, TIOC metinių ataskaitų ir biudžeto tvirtinimas, naujų nacionalinių komitetų ar kitų sporto organizacijų priėmimas į IOC, olimpinių vertybių skleidimas, priežiūra ir puoselėjimas savo šalyse.
