Jėgas bandė 101 sportininkas iš 8 šalių: Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, JAV, Estijos, Austrijos ir Lietuvos.
Kartu tai buvo ir vienas Pasaulio taurės etapų. Ankstesnieji keli dėl pandemijos buvo atšaukti arba nukelti vėlesniam laikotarpiui.
Ypač pajėgią komandą atsiuntė latviai, kurių sportininkui Arniui Romaniui pavyko nugalėti absoliučioje įskaitoje (191 pataikymas iš 200).
Ant nugalėtojų pakylos šalia jo stovėjo du Lietuvos šauliai: antras buvo mūsų šalies sportingo lyderis Virgilijus Grybė (189), o trečias – Lietuvos sportingo federacijos (LSF) prezidentas Giedrius Malakauskas (188).
Federacijos laukė nemaži iššūkiai
Pagrindinės renginio organizatorės – Lietuvos sportingo federacijos – laukė nemaži iššūkiai.
Dėl karantino suvaržymų iškilo COVID-19 testavimo rūpesčių, ne visos komandos, kurios norėjo dalyvauti, atvyko.
Varžybos vyko dvi dienas. Pirmąją sportininkams siekti gerų rezultatų ypač trukdė nepalankus oras: užeidavo šlapdriba, talžė vėjas. Tačiau varžybos nebuvo nutrauktos.
Susirinko didelio meistriškumo šauliai, dalyvaujantys pasaulio ir Europos čempionatuose, Pasaulio taurės etapuose.
Dalyvio starto mokestis suaugusiems buvo 150, o jauniams – 100 eurų. Pirmą dieną po varžybų šaudykloje buvo surengta loterija, kur buvo galima laimėti daug rėmėjų įsteigtų prizų.
Pasak LSF prezidento G. Malakausko, pagal užsienyje taikomą praktiką loterija buvo organizuota tam, kad šauliams būtų nuimta didelė įtampa, visi galėtų pabendrauti, pasidalinti savo patirtimi, kovų įspūdžiais, užmegzti naujas pažintis.
Absoliučioje įskaitoje – atkakli kova
Vienas pagrindinių favoritų laimėti pagrindinį prizą buvo 2019 m. pasaulio čempionato Vengrijoje bronzinis prizininkas ir „Compak Sporting“ pasaulio taurės etapo Kipre laimėtojas vilnietis V. Grybė.
Tačiau jis iš anksto nebuvo linkęs kabinti sau medalio. „Niekada to nedarau ir apie tai stengiuosi negalvoti. Jeigu tik pradėsi galvoti, – gali kažkur paslysti, tavo mintys nuves ne ten, kur reikia.
Susirinko daug aukšto lygio šaulių, kurių kiekvienas gali nugalėti. Yra daug sudedamųjų dalių, kurios lemia bendrą rezultatą. Laimi tas, kuris yra geriausiai pasirengęs.
Mūsų sportas toks, kad netgi pirmaudamas negali atsipalaiduoti per paskutinę seriją.
Turi būti susikoncentravęs ir susikaupęs, kovoti iki pabaigos“, – kalbėjo V. Grybė, rimtai šaudymą pradėjęs kultivuoti prieš 17 metų, kai jau buvo baigęs Kūno kultūros institutą.
Mūsų šaudymo lyderis „Lietuvos Grand Prix“ varžybose dalyvavo visus tris kartus: 2014-aisiais užėmė antrą vietą, 2019-aisiais buvo ketvirtas, o šiemet – vėl antras.
Jam labiau prie širdies – visame pasaulyje populiarus didysis sportingas, kur lėkšteles paleidžiantys aparatai yra išdėstyti ypač didelėje teritorijoje ir reikalaujantis didelio mąstymo bei supratimo.
Per varžybas Vilniuje V. Grybei teko didelis krūvis: reikėjo koncentruotis ne tik į savo pasirodymą, bet ir rūpintis, kad jos vyktų sklandžiai, šauliai jomis liktų patenkinti.
„Fiziškai nepavargsti, bet pavargsti psichologiškai. Visą dieną būti susikoncentravusiam į taikinius yra ganėtinai sunku. Rungtyniaujant namie, tikrai teko didelė atsakomybė“, – kalbėjo V. Grybė.
Lietuvos olimpinio sporto centro šaudykloje jis turėjo puikią palaikymo komandą, kurioje buvo ir jo keturkojė augintinė Marlė, savo šeimininkui padedanti kartu bėgioti ir gerai pasirengti varžyboms.
Kai „Lietuvos Grand Prix“ antrosios vietos laimėtojo paklausiau, ar šaudymas yra labai brangi sporto šaka, jis atsakė: „Tikrai nebrangesnė nei kitos – tik reikia protingai treniruotis, o ne šaudyti bent kiek ir bet kaip. Sportiniai šoviniai yra pigesni, tik reikia pasirinkti optimalų variantą, kiek jų reikia per treniruotes. Užsibrėžk tikslus ir nuo to priklausys, kiek tau reikia šaudyti“.
Taiklūs prezidento šūviai
„Lietuvos Grand Prix“ šaudymo varžybose jėgas bandė ir 2020-aisiais LSF prezidentu išrinktas Giedrius Malakauskas.
Jaunystėje jis buvo pajėgus kanojininkas, per Lietuvos čempionatus laimėjo daug medalių, atstovavo šalies rinktinei, o nuo 2014-ųjų susižavėjo šaudymu.
„Noras varžytis yra, bet atėjo toks amžius, kai galiu padėti ir kitiems. Mūsų pagrindinis tikslas – išpopuliarinti mėgstamą sportą, kuris pasaulyje yra ypač populiarus, į planetos čempionatus suvažiuoja tūkstančiai šaulių.
Tai – nuostabi šaulių bendruomenė, kuri keliauja per pasaulį ir bendrauja. Tas tikrąsias europines vertybes norisi atvežti ir į Lietuvą, nes mes ne vien tik šaudome į taikinius, bet ir bendraujame“, – kalbėjo LSF vadovas.
Per šias varžybas federacijos prezidentas sau didesnių tikslų nekėlė, jam svarbiausia buvo pataikyti į kuo daugiau taikinių.
Pirmą dieną, įpusėjus varžyboms, G. Malakauskas iš 75 taikinių nepataikė keturių.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau šį Europos čempionatų dalyvį pagavo kovos azartas, sekė viena už kitą sėkmingesnės serijos ir to galutinis rezultatas – trečioji vieta absoliučioje įskaitoje.
„Mes esame viena draugiška šeima“
Vieniems pavyko nugalėti, o kiti buvo toli nuo prizininkų trejeto. Marijampolės bendrovės „Mikludava“ direktorius Valdas Kundrotas absoliučioje įskaitoje buvo 62-as, savo grupėje – 13-as ir savo pasirodymą įvertino teigiamai.
Jis jau 15 metų draugauja su stendiniu šaudymu, priklauso Marijampolės šios sporto šakos klubui ir „Lietuvos Grand Prix“ tarptautiniame renginyje dalyvavo su savo kraštiečiu Roku Siaurusaičiu.
„Varžytis su tokiais pajėgiais šauliais buvo didelis savęs išbandymas. Kaip ir olimpinėse žaidynėse, man svarbu buvo sudalyvauti, pajusti kovos dvasią, įgyti patirties.
Marijampolėje turime puikią šaudyklą, užimančią 4 ha teritoriją, su gera įranga ir gegužės 1-ąją rengsime Mero taurės pirmojo etapo varžybas.
Šios varžybos mūsų kalendoriuje atsirado praėjusiais metais. Suvažiavo rungtyniauti ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Latvijos šauliai.
Mūsų klubui priklauso 15 narių, visi draugiškai be jokių ginčų ir pykčių užsiimame šia veikla.
Pratybas lanko ir vyresnio amžiaus šauliai, ir jaunimas“, – dalijosi įspūdžiais V. Kundrotas.
„Lietuvos Grand Prix“ šaudymo varžybas jis pavadino ypatingomis: „Viskas pagrįsta draugiškumu, nuoširdumu, pagalba vienas kitam, nėra intrigų.
Mes esame viena draugiška šeima, kurioje smagu būti, patiriame daug teigiamų emocijų“.
Nugalėtojų pakyla
A grupė
1. Arnis ROMANIS (Latvija) – 191 taškai iš 200
2. Virgilijus GRYBĖ – 189
3. Giedrius Malakauskas – 188
B grupė
1. Tomas MOMKUS – 181
2. Dainius NEDZINSKAS – 172
3. Dainius VYČAS – 170
C grupė
1. Kęstutis MIKOLOJŪNAS – 165
2.Ramūnas PETRULIS – 164
3. Tomas KOVĖRA – 153 (po persišaudymo su Tauru VITU)
D grupė
1. Simas PETRAITIS – 163
2. Nojus KRUČKAUSKAS – 155
3. Linas TAPARAUSKAS – 154 (po persišaudymo su Ramūnu Žuku
Jaunimas
1. Intaras ZABUNOVAS (Latvija) – 162 (po persišaudymo su Avaldu Galeckiu)
2. Avaldas GALECKIS (Latvija) – 162
3. Naglis BALAŠAITIS – 157
Senjorų grupė (g. 1956-1965 m.)
1. Antanas ALEKSIŪNAS – 171
2. Dmitrijus VACHRUŠEVAS (Rusija) – 168
3. Andres KÕIVA (Estija) – 163
Senjorai (g. 1949-1955 m.)
1. Rūtenis PAUKŠTĖ – 165
2. Vidūnas MEKŠRŪNAS – 163
„Masters“ (nuo 1949 gim. m. ir vyresni) dalyvavo tik vienas šaulys – amerikietis Jeanas-Noelis PRADE‘AS – 114
Moterys
1. Agnese CAUNE (Latvija) – 160
2. Maira SPRUKULE (Latv.) – 144
3. Modesta UKANYTĖ – 129
