Mūsų šalies rankininkai paskutiniosiose 2022-ųjų Europos čempionato atrankos varžybų rungtynėse krito nuo portugalų 25:30, tačiau įspūdinga pergalė prieš islandus Vilniuje ir kitų grupių dėkingi rezultatai Lietuvai atvėrė duris į pirmenybes.
„Įvyko tai, ko laukėme 24 metus. Nepabijokime pasakyti – tai istorinis įvykis Lietuvos sportui“, – tikino mūsų šalies rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas.
Dalis dabartinės Lietuvos rankinio rinktinės žaidėjų dar nebuvo gimę, kai Lietuvos ekipa Italijoje kovojo 1998-ųjų Europos pirmenybėse, sėkmingai sužaidė su Prancūzija, nugalėjo šeimininkus, tačiau po to turėjo pripažinti galingesnių varžovų jėgą, o galiausiai kovoje dėl 9 vietos nurungė Čekiją.
Kelias į 2022 metų Europos pirmenybes Vengrijoje ir Slovakijoje Lietuvos rankininkams buvo ne rožėmis grįstas: lemiamame etape mūsų šalies atstovai pradžioje patyrė tris pralaimėjimus iš eilės, tačiau reikiamu momentu įveikė Izraelį ir parklupdė namie balandžio 29-ąją galingai žaidžiančią Islandiją 29:27.
Ši pergalė tapo lemiama – nors ir pralaimėję paskutinį mačą portugalams, lietuviai sulaukė džiugių žinių iš kitų arenų, kurios lėmė, jog mūsiškiai tapo viena iš keturių geriausiai visose 8 grupėse pasirodžiusių trečiąsias vietas užėmusių komandų.
Be lietuvių trečiąsias vietas, kurios suteikė kelialapį į Europos čempionatą, iškovojo lenkai, austrai ir ukrainiečiai.
„Žinote, kai žiūri į visą tą situaciją, kuri yra aplink mūsų rankinį, tai tik belieka pasakyti – įvyko stebuklas. Su tokiomis lėšomis, kurias mes turime ir kurios kasmet vis labiau traukiasi, laimėti kelialapį į Europos čempionatą yra nerealu.
Gal ir skambiai pasakysiu, bet Lietuva bus šiose pirmenybėse išskirtinė – niekas su 118 tūkst. eurų metiniu federacijos biudžetu ten nepateko ir vargu ar pateks ateityje.
Kalba eina apie 5-7 mln. federacijų biudžetus, o Prancūzijos rankinis turi 25 mln. eurų biudžetą“, – kalbėjo 41-erių D.Pasvenskas.
Rankinio federacijos vadovo postą 2016-siais perėmęs kadaise krepšinio padangėje – Kauno „Žalgirio“ klube dirbęs D.Pasvenskas dantimis kabinosi į skiriamus rankinio pinigus, tačiau valdžios kuluaruose biudžetai šiai sporto šakai vis lyso.
Jei 2018-siais Lietuvos rankinis galėjo disponuoti 173 tūkst. eurų, skirtų aukštam meistriškumui, tai po metų šiam sportui buvo atrėžta 39 tūkst. mažiau, praėjusiais metais biudžetą sudarė 127 tūkst., o šiemet – 118 tūkst. 619 eurų.
„Ką gali padaryti, kai tas taip vadinamas sporto pinigų pyragas yra dalinamas tiesiog labai neteisinga formule. Yra pergalės, gausi, nėra – negausi pinigų. Ir juk komandinės sporto šakos kovoje su individualiais atstovais visada pralaimi.
Sakysime, ar galima lyginti 8-ąją irkluotojų vietą Europoje ir aštuntąją vietą Europos rankinio čempionate? Visiškai neteisinga ir žlugdanti komandines sporto šakas pinigų skyrimo tvarka“, – kalbėjo Lietuvos rankinio federacijos prezidentas, 2020-aisiais perrinktas naujai ketverių metų kadencijai.
– Federacija finansiškai turi rūpintis ne tik šalies čempionatu, tačiau ir devyniomis įvairaus amžiaus grupės rinktinėmis. Lietuvos rankininkai dabar turės rengtis Europos čempionatui – užteks turimų pinigų pasiruošimui? – lrytas.lt paklausė D.Pasvensko.
– Tų pinigų ir iki tol neužteko. Vos ne su dideliu džiaugsmu galima pasidžiaugti ir tuo, kad balandį sumokėjome paskutinius skolos pinigus, kurių šleifas tempėsi nuo 1998 metų.
Atrodo simboliška – prieš 24 metus Europos čempionatui ir Federacijos veiklai buvęs prezidentas paėmė paskolą ir rankininkus įklampino į daugiau kaip 200 tūkst. eurų skolų liūną.
O dabar patekome vėl į Europos čempionatą ir išmokėjome tų laikų skolą. Tačiau istorijos nekartosime ir vėl paskolų tikrai neimsime (juokiasi).
Būtų netiesa sakyti, kad turime tik 118 tūkst. eurų biudžetą. Labai ženkliai ir gyvybiškai svarbiai mus, kaip olimpinę sporto šaką, remia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, turime rėmėjų.
Iš viso Lietuvos rankinis šiai dienai disponuoja 300 tūkst. eurų biudžetu. Bet tai tikrai labai maži pinigai. Tikiuosi, kad po šio istorinio patekimo į čempionatą, į mus atsuks ir Vyriausybė – viliamės, jog padės rinktinei pasirengti pirmenybėms finansiškai.
Šiai dienai esame pateikę Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai pareiškimą, kuriame prašome pakeisti komandinių sporto šakų finansavimo taisykles.
Visi puikiai supranta, kad komandinės sporto šakos kuria itin didelę pridėtinę vertę – kalbame ir apie ekonominę naudą, kai į turnyrus ir varžybas suvažiuoja kitų šalių ekipos.
– Kiek kainuos Lietuvos rankinio rinktinės pasirengimas Europos čempionatui?
– Šiai dienai kol kas nieko negalima pasakyti, nes iš esmės dar nėra aiškios pozicijos: tik žinome, kad turėtume rengtis turnyrui 2-3 savaites, tačiau dar neaišku kur, reikia kalbėti su rinktinėmis, su kuriomis sužaistume kontrolinius mačus, spręsti, kuriame mieste stovyklausime.
Europos rankinio federacija skirs tam tikrą sumą pinigų čempionato pasirengimui, apmokės visos delegacijos būvimą pirmenybėse.
Jei nebūtų tų pinigų, tai tuomet apskritai tas stebuklingas patekimas į Europos čempionatą taptų didele bėda – tektų atiminėti iš kitų mūsų rinktinių pinigus.
Bet kad nelabai galėtum tą daryti – rugpjūtį Klaipėdoje vyks Europos septyniolikmečių merginų Europos B diviziono čempionatas, žais ne tik moterų, bet ir jaunimo nacionalinės komandos įvairiose atrankose ir pirmenybėse.
– Ar galima teigti, kad iš esmės į Europos čempionatą rinktinę vedė jos lyderis 35-erių Aidenas Malašinskas, kuris itin svarbiose rungtynėse islandams atseikėjo 12 įvarčių?
– Nesutikčiau su šia mintimi. Teko būti šalia nacionalinės komandos ir galiu pasakyti, kad vienam žaidėjui patempti visą šitą vėžimą būtų sunku. Jis ir pats ne kartą sakė, kad labai svarbu, kas yra šalia jo, su kuo jis žaidžia.
Lietuvos rinktinės pagrindinis pergalių garantas buvo ir yra komandinis žaidimas. Buvo juk ir pas Aideną ne tokių gerų mačų kaip su islandais. Pasižiūrėkime, ar atsimenate, kad per 20 minučių tokie galingieji islandai būtų pelnę vos 4 įvarčius?
Ir tai juk ne įžaidėjo A.Malašinko nuopelnas – tai visos komandos, gynėjų Gerdo Babarsko, Jono Truchanovičiaus, Tado Stankevičiaus ir kitų pastangų vaisius.
Vienas žaidėjas to padaryti nesugebėtų. Žinau, kad yra tokių rinktinių, kurių rezultatai priklauso nuo vieno ar dviejų ekipos žvaigždžių, tačiau mes kalbame vis dėlto apie komandinį žaidimą.
– Praėjusiais metais viename iš interviu sakėte, kad Lietuvos rankinio laukia liūdna ateitis. Jūsų prognozės nepasitvirtino.
– Gal buvo ne taip pasakyta, ar ne taip suprasta. Žinote, stebint situaciją rankinyje kelis kartus vis atsirasdavo toks savotiškas vakuumas – tuomet iš akiračio dingdavo besitraukiantis jaunimas, blėso komandos.
Tik tie, kurie kabinosi į sportą, jie sugebėdavo išnirti – taip rinktinėje pasirodė ir Arminas Stankūnas. Aš labiau kalbėjau ne apie liūdną rankinio ateitį, o miglotą ateitį, nes kai nematai tos kartos, kurį turi belstis į rinktines, nėra gerai.
Šis iškovotas kelialapis į Europos pirmenybes gali tapti puikiu tramplinu mūsų sporto šakai žengti žingsnį į priekį – kas ką besakytų, tačiau tai labai didelė reklama Lietuvos rankiniui.
– Kokie keliami bus tikslai rinktinei 2022-ųjų Europos rankinio čempionate?
– Pradžioje turime sulaukti burtų, kurie įvyks gegužės 6 dieną. Tuomet sužinosime varžovus turnyre, kuris vyks sausio 13-30 dienomis.
Kitą vertus, ta varžybų formulė čempionatuose yra labai nedėkinga. 24 rinktinės bus padalintos į šešias grupes po keturias komandas.
Tu ruošiesi, bandai pasiekti geriausią sportinę formą, rankininkai rengiasi tai šventei, o turi vos 3 mačus, kad galėtų kažką įrodyti.
Ir tai ne pasaulio čempionatas, kuriame yra nemažai silpnų rinktinių: reikia pripažinti, kad iš Afrikos ar Pietų Amerikos po atrankų į planetos pirmenybes prasimušusios ekipos nėra jau tokios galingos.
Europoje viskas kitaip – na, tiesiog į čempionatą patenka tik superkomandos ir mums triskart teks žaisti taip, kaip žaidėme su islandais.
Bet įrodėme, kad galime grumtis ir norime laimėti. Man galva, bus keliama užduotis užimti grupėje vieną iš dviejų pirmųjų vietų.
Juk ne tam mes laukėme 24 metus čempionato, kad jo metu kristume veidu į salotas. Šitas variantas nėra mums tinkamas, mes norėsime dar vieno stebuklo.
