Paskutinę birželio dieną kvietimus vykti į Tokijo žaidynes turi 32 Lietuvos sportininkai, o du atletai atsisakė galimybių siekti svajonės – dar praėjusiais metais olimpinį normatyvą įvykdžiusi 20 km sportinio ėjimo atstovė 25-erių Živilė Vaiciukevičiūtė pareiškė baigianti sportinę karjerą, o praėjusią savaitę kvietimą gauti į Japoniją didelius šansus turėjęs tenisininkas 31-metų Ričardas Berankis nutarė skirti daugiau dėmesio finansinę naudą duodantiems komerciniams turnyrams.
Šiai dienai į žaidynes Tokijuje vyks šeši plaukikai ir lengvaatlečiai, penki irkluotojai, keturi dviratininkai, trys – šiuolaikinės penkiakovės atstovai, bus vienas šaulys, dziudo meistrė, sunkiaatletis, baidarių ir kanojų sportininkas, graikų-romėnų imtynių delegatas, gimnastas, burlentininkas bei buriuotoja.
„Individualių sporto šakų galutinis sąrašas paaiškės ketvirtadienį, kai savo kovas baigs lengvaatlečiai. Tada jau bus nubrėžta linija, tačiau žiūrint į bendrą vaizdą vis tiek liūdna – gal turėsime gal keliomis pavardėmis daugiau.
Rio de Žaneire olimpinėje rinktinėje buvo 15 lengvaatlečių – dabar, greičiausiai, perpus mažiau. Tai bendra tendencija“, – nelinksmai kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuva greičiausiai Tokijuje bus atmesta daugiau kai trimis dešimtmečiais atgal – pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo mūsų šalies olimpinė rinktinė į 1992 metų Barselonos žaidynes vežė 47 sportininkus.
Dabar delegaciją sudaro 32 atletai.
„Pridėkime ir kovas atrankoje šią savaitę pradėsiančią Lietuvos krepšinio rinktinę, tai galiausiai su 12 krepšininkų turėsime Tokijuje 44 atletus.
Labai tikiu mūsų krepšininkais, viliuosi, kad ketvirtadienį neuždarysime sąrašo ir jie taps paskutinieji mūsų delegacijoje, kurie iškovos kelialapį į Tokiją“, – aiškino D.Gudzinevičiūtė.
Pastarąsias trejas olimpiadas mūsų delegacija žaidynėse siekė mažiausiai 62 sportininkus, o Pekino olimpiadoje, kurioje buvo laimėti 5 medaliai, mūsų šalies olimpinę rinktinę sudarė net 71 atletas.
Praėjusioje olimpiadoje Rio de Žaneire startavo 67 Lietuvos atstovai, kurie iškovojo 4 medalius.
– Kol kas 32 olimpiečiai. Kaip galėtumėte įvertinti tokią kuklią delegaciją. Gal kalta koronaviruso pandemija? – lrytas.lt paklausė LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės.
– Jei norite tiesaus atsakymo, jis yra paprastas – tai yra tragedija. Ir koronaviruso pandemija čia nėra kalta. Taip, gal šiek tiek pasikeitė tam tikri varžybų kriterijai, tačiau kvotos į olimpiadas ir normatyvai liko tie patys.
Visi atletai turėjo tuos pačius šansus iškovoti kelialapius ir tai darė kiti, o ne mūsų sportininkai. Žinote, kodėl turime tokį mažą skaičių olimpiečių?
Atsakymą jau sakėme prieš ketvertą metų, kai Kūno kultūros ir sporto departamentas nutarė imtis griauti kertinius šalies sporto pamatus.
Tuomet buvo pradėti naikinti Lietuvos olimpinio rengimo sporto centrai, medicinos centrai ir tikinta, kad nuo to visiems tik bus geriau. Ar ne makabriškai skamba, kad griaunant ir naikinant visiems bus geriau?
2017-aisiais aiškiai LTOK deklaravo, kad toks griovimas atsilieps būtent Tokijo žaidynėms, nes neliks programų, neliks ir atletų parengimo taisyklių – tų, kurios per dešimtmečius pasiteisino.
Dabar turime išdavą to, ką tuometinis departamentas ir vadovas padarė – juk sportininkų ir sportuojančių nesumažėjo, tačiau parengimo kriterijai buvo naikinami.
Tai priėjome tragišką situaciją šalies elitiniame sporte ir jei nebus imtasi kuo skubesnio atstatymo kas buvo sugriauta, kuo toliau, tuo bus slogiau.
– Vis dėlto, kai kurios sporto išlaikė savo olimpiečių skaičių palyginus su buvusiomis olimpiadomis. Apie kuriuos atletus kalbėtume kaip potencialius kovotojus dėl Tokijo medalių.
– Žinote, laikausi tam tikros distancijos šiuo klausimu. Tie sportininkai, kurie žino, kad jie galėtų būti pretendentais, tegul jie ir pasisako.
Jei įvardinčiau vieną ar kitą olimpietį kaip galimą medalininką, užkraučiau jam atsakomybės naštą, kurios jis gal ir visiškai nenori. Todėl apie Tokijo medalius turi kalbėti patys atletai, o ne federacijų vadovai ar LTOK atstovai.
– Į Japoniją vyks ir vienas šaulys. Tiesa, tai kulkinio šaudymo atstovas Karolis Girulis. Šįkart nebus jūsų sporto rungties – stendinio šaudymo sportininko?
– Yra bendra tarptautinė šaudymo federacija ir mes jau turime normatyvą įvykdžiusi kulkinio šaudymo atstovą K.Girulį. Jei neturėtume jo, tuomet gal ir būtume gavę vardinį kvietimą į žaidynes iš tarptautinės organizacijos.
Tiesą pasakius, Karolis jau turėjo pasirodyti ir Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Tačiau tada vardinis kvietimas kažkodėl buvo atiduotas ne perspektyviam trisdešimtmečiui K.Giruliui, o dviem dešimtmečiais vyresniam stendinio šaudymo atstovui Ronaldui Račinskui.
– Tokijo olimpiadoje bus penkios naujos sporto šakos, kurias pasirinko žaidynių rengėjai: beisbolą ir softbolą (moterų beisbolas), karatė, riedlenčių sportą, sportinį laipiojimą ir banglenčių sportą. Kodėl lietuviai nepasinaudojo šansu – neturime nė vieno šių sporto šakų sportininko?
– Situacija paprasta: vienų olimpinių naujokių sporto federacijos vangiai dirbo, kitos – negalėjo prasimušti.
Sakysime, dabar Tokijuje vėl bus beisbolas. Tai sena olimpinė sporto šaka, kurios prieš kurį laiką buvo atsisakyta.
Jau žinome, kad 2024-ųjų žaidynių sostinė Paryžius jo nepasirinko, bet nežinia, kaip bus su 2028 metų vasaros žaidynėmis Los Andžele.
Gali būti, kad Amerikoje populiarus beisbolas ir vėl bus ten, o mūsų šalies beisbolo federacija tikrai daro viską, kad prasibrautų į olimpiadą. Gal tada ten ir pamatysime? Dėl kitų naujų sporto šakų, reikia kalbėtis su jų vadovais, kas lėmė, jog jie neturi olimpiečių.
– Šįkart turime net du sportininkus, kurie pareiškė, kad nedalyvaus žaidynėse. Kaip vertintumėte tokį atletų sprendimą?
– Tai du visiškai skirtingi atvejai. Lengvaatletė Živlė Vaiciukeviciūtė prieš metus pasakė, kad tikrai nedalyvaus olimpiadoje ir tai buvo labai garbingas poelgis – netempė, nemelavo, paaiškino, kad turi kitų planų.
Šiuo atveju, kalbant apie tenisininką Ričardą Berankį, tai jo sprendimas buvo skaudus ir apmaudus. Jis apmaudus, nes visą laiką jis kalbėjo apie žaidynes, o likus mėnesiui iki Tokijo paskelbė, kad olimpiadą keičia į komercinius turnyrus.
Dar galėtum dvejoti dėl jo sprendimo, tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas turėjo informaciją iš tarptautinės organizacijos, kad Ričardas turi beveik idealius šansus gauti kvietimą žaisti Tokijuje.
Tai kalbos, kad „neaišku ar gautų“, visiškai neįtikino. Dar blogiau tai, kad tokį sportininko sprendimą palaikė ir Lietuvos teniso sąjungos prezidentas – jam, kaip olimpinės sporto šakos vadovui, atrodė normalu, jog atsisakoma olimpiados dėl komercijos.
Juk tuos pinigus, kurie buvo skirti R.Berankio pasirengimui žaidynėms buvo galima skirti kitiems atletams, kurie svajoja ir neapsimestinai nori varžytis svarbiausiame pasaulio sporto renginyje. Labai apmaudu, kai tokie dalykai įvyksta.
Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse:
Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
Lietuvos vyrų komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) – plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė
Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
Gintarė Venčkauskaitė – šiuolaikinė penkiakovė
Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis
Saulius Ritter ir Dovydas Nemeravičius – irklavimas, porinė dvivietė valtis (po vidinės atrankos paaiškėjo, kad kartu su Sauliumi Lietuvai žaidynėse atstovaus Aurimas Adomavičius)
Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė – irklavimas, porinė dvivietė valtis (I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Ją valtyje pakeis Donata Karalienė)
Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė
Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika
Vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės
Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine
Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas
Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg
Mindaugas Maldonis – baidarių ir kanojų irklavimas, vienviečių baidarių 200 m rungtis
Karolis Girulis – šaudymas, kulkinio šautuvo iš 50 m atstumo (3×40) ir orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtys
Kotryna Teterevkova – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Arnas Šidiškis – sunkioji atletika, svorio kategorija iki 109 kg
Sandra Jablonskytė – dziudo, svorio kategorija virš 78 kg
Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
