Rungtys
Lengvoji atletika neatsitiktinai vadinama sporto karaliene. Šios sporto šakos varžybose per olimpines žaidynes dalyvauja daugiausiai sportininkų ir išdalijama daugiausiai medalių. Per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 2268 sportininkai iš 200 šalių. Jie varžėsi dėl 47 medalių komplektų.
Tokijuje lengvaatlečiams parengti 48 medalių komplektai. Šiais metais olimpinę programą pirmą kartą papildė 4x400 metrų mišrios estafetės varžybos.
Programoje taip pat yra 24 vyrų ir 23 moterų rungtys. Dauguma rungčių yra vienodos abiem lytims, tačiau yra ir keletas skirtumų. Vyrai varžosi 110 metrų barjeriniame bėgime ir dešimtkovėje, moterys – 100 metrų barjeriniame bėgime ir septynkovėje. 50 km ėjimo varžybos rengiamos tik vyrams.
Pirmieji medaliai penktadienį bus įteikti 10000 metrų bėgikams.
Stadionas
Lengvosios atletikos varžybos bus rengiamos Tokijo Nacionaliniame stadione. Pirmasis Nacionalinis stadionas buvo pastatytas XX amžiaus viduryje, kai Tokijas rengėsi priimti 1964 metų olimpines žaidynes. 1958 metais atidarytame stadione tuo metu buvo 57 tūkst. vietų.
Kai Tokijas gavo teisę rengti 2020 metų olimpines žaidynes, japonai nusprendė seną stadioną nugriauti ir toje pačioje vietoje nuo pamatų pastatyti naują Nacionalinė stadioną. Šis stadionas, kainavęs 1,4 mlrd. dolerių, duris atvėrė 2019 metų gruodį. Naujame stadione stebėti futbolo arba regbio rungtynes gali 80 tūkst. žiūrovų, lengvosios atletikos varžybas – 68 tūkst. žiūrovų.
Tokijuje vyks ne visos lengvosios atletikos varžybos. Ėjikai ir maratono bėgikai varžysis Sapore. Žaidynių šeimininkų manymu, šalies šiaurėje esančio Saporo klimatas labiau tinka ištvermės rungčių sportininkams.
Žvaigždės
Žengti į Tokijo stadiono takus ir sektorius ruošiasi daug garsių lengvaatlečių. Pagal titulus šiuo metu niekas neprilygsta 400 ir 200 metrų bėgikei amerikietei Allyson Felix, kuri net 13 kartų tapo pasaulio čempione ir iškovojo devynis olimpinius medalius (6 aukso ir 3 sidabro). Nors A.Felix jau 35-eri, ji pasiryžusi papildyti gausią kolekciją ir šiose olimpinėse žaidynėse.
Per lengvosios atletikos turnyrus didžiausio susidomėjimo visuomet sulaukia 100 metrų bėgimas, kuriame užverda arši kova tarp Jamaikos ir JAV sprinterių. Tiesa, karjerą baigus jamaikiečiui Usainui Boltui, vyrų 100 metrų bėgime nėra aiškaus favorito, bet bėgdamas 200 metrų visus žavi amerikietis Noah Lylesas. O moterų sprinte žvilgsnius vėl prikaustys 34-erių jamaikietė Shelly-Ann Fraser-Pryce, kuri laimėjo 100 metrų bėgimą per Pekino bei Londono žaidynes ir kovos dėl trečio olimpinio aukso medalio.
Maratono trasoje daugiausiai dėmesio gaus Kenijos bėgikas Eliudas Kipchoge – pirmasis žmogus, nubėgęs maratoną greičiau nei per dvi valandas. Tiesa, jis šį rezultatą pasiekė ne per varžybas, bet per proginį renginį, kuriame jam padėjo kiti bėgikai.
Negalima nepažymėti sportininkų, kurie šiais metais gerino pasaulio rekordus. Tai – norvegas Karstenas Warholmas (400 metrų su barjerais), amerikietis Ryanas Crouseris (rutulio stūmimas), amerikietė Sydney McLaughlin (400 metrų su barjerais) ir etiopė Letesenbet Gidey (10000 metrų).
Medaliai
Per lengvosios atletikos varžybas pagerbiant nugalėtojus dažniausiai skamba JAV himnas. JAV lengvaatlečiai per visą olimpinių žaidynių istoriją iškovojo 797 medalius: 334 aukso, 259 sidabro ir 204 bronzos. Amerikiečiai vien aukso medalių laimėjo daugiau nei bet kuri kita šalis visų spalvų apdovanojimų.
Antrąją vietą visų laikų lentelėje vis dar užima Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (64 aukso, 55 sidabro, 74 bronzos). Žemesnėse eilutėse įrašytos Didžioji Britanija (55, 80, 70), Suomija (48, 36, 30), Vokietijos Demokratinė Respublika (38, 36, 35), Kenija (30, 37, 29), Lenkija (25, 18, 14) ir Jamaika (22, 35, 20).
Suomiai daugiausiai apdovanojimų iškovojo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tuo tarpu Kenijos ir Jamaikos taupyklės labai spačiai pildomos šiame amžiuje.
Iš viso olimpiniais čempionais tapo 69 šalių lengvaatlečiai, o šios sporto šakos medalius iškovojo 101 šalies atstovai.
Legendos
Gausiausią asmeninę kolekciją sukaupė Suomijos stajeris Paavo Nurmi. Jis 1920, 1924 ir 1928 metų žaidynėse iškovojo 9 aukso ir 3 sidabro medalius.
Pagal aukso medalius „suomių fantomą“ pavijo 1984-1996 metais ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs amerikietis Carlas Lewisas. Jis sprinto ir šuolių į tolį rungtyse laimėjo 9 aukso ir 1 sidabro medalį.
Šalia dviejų legendų savo pavardę buvo įrašęs ir jamaikietis sprinteris Usainas Boltas. Jis 2008-2016 metų žaidynėse irgi iškovojo 9 aukso medalius, bet vieną medalį turėjo grąžinti, kai dėl komandos draugo teigiamo dopingo testo iš Jamaikos ketveriukės buvo atimta pergalė estafetės varžybose.
Tarp moterų labiausiai pasižymėjo amerikietė sprinterė Allyson Felix. Ji 2004-2016 metais iškovojo 6 aukso bei 3 sidabro medalius ir ruošiasi startuoti Tokijo žaidynėse.
Taip pat 9 medalius laimėjo jamaikietė sprinterė Marlene Ottey, bet ji netapo olimpine čempione. 1980-2000 metais net septyneriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi ir karjeros pabaigoje Slovėnijai atstovavusi M.Ottey buvo apdovanota 3 sidabro ir 6 bronzos medaliais.
Lietuviai
Tokijo žaidynėse Lietuvai atstovaus vienuolika lengvaatlečių. Didžiausia mūsų šalies viltis yra disko metikas Andrius Gudžius, šio sezono pasaulio lyderių sąraše užimantis penktąją vietą.
Šuolio į aukštį varžybose dalyvaus Adrijus Glebauskas (15 vieta sezono lyderių lentelėje) ir Airinė Palšytė (25 vieta), ieties metimo – Edis Matusevičius (17 vieta) ir Liveta Jasiūnaitė (16 vieta), trišuolio – Diana Zagainova (85 vieta), 400 metrų bėgimo – Agnė Šerkšnienė (126 vieta), 200 metrų bėgimo – Gediminas Truskauskas (81 vieta), 20 km ėjimo – Marius Žiūkas (61 vieta) ir Brigita Virbalytė (58 vieta), 50 km ėjimo – Arturas Mastianica (16 vieta).
Praeitis
Lietuvos lengvaatlečiai iki Tokijo žaidynių iškovojo dvylika olimpinių medalių: po šešis – sovietmečiu ir atkūrus Nepriklausomybę.
Sovietmečiu olimpiniu čempionu tapo Remigijus Valiulis, per 1980 metų Maskvos žaidynes bėgęs 4x400 metrų estafetės komandoje. Sidabro medalius laimėjo Antanas Mikėnas (20 km ėjimas per 1956 m. žaidynes), Nijolė Sabaitė (800 m bėgimas per 1972 m. žaidynes), Romas Ubartas (disko metimas per 1988 m. žaidynes) ir Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas per 1988 m. žaidynes), bronzos medalį – Birutė Kalėdienė (ieties metimas per 1960 m. žaidynes).
Atkūrus Nepriklausomybę buvo iškovoti trys aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai. Olimpiniais čempionais tapo tik disko metikai. 1992 metų Barselonos žaidynėse tauriausio metalo apdovanojimas buvo įteiktas R.Ubartui, 2000 metų Sidnėjaus ir 2004 metų Atėnų žaidynėse – Virgilijui Aleknai. Be to, V.Alekna iškovojo 2008 metų Pekino žaidynių bronzos medalį.
Du medalius laimėjo septynkovininkė Austra Skujytė. Ji iškovojo Atėnų žaidynių sidabrą ir 2012 metų Londono žaidynių bronzą.
Per Londono žaidynių septynkovės varžybas A.Skujytė užėmė tik penktąją vietą, bet po kelerių metų gavo bronzos medalį, nes dėl antidopingo taisyklių pažeidimų buvo diskvalifikuotos dvi aukštesnes vietas užėmusios varžovės.
