L. Jasiūnaitė
Pirmosiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios Livetos Jasiūnaitės talentas ieties metimo sektoriuje atsiskleidė gana anksti. Dar 2011 metais ji laimėjo Europos jaunimo olimpinio festivalio sidabro medalį, o 2015 metais rokiškėnė apdovanojimų kolekciją papildė Europos jaunimo (iki 23 m.) pirmenybių bronzos medaliu.
Didžiausią laimėjimą L.Jasiūnaitė pasiekė 2018 metais, kai bronzos medalį iškovojo ir Europos suaugusiųjų pirmenybėse. L.Jasiūnaitė yra viena iš septynių Lietuvos lengvaatlečių ir viena iš keturių lietuvių moterų laimėjusių Europos pirmenybių medalį.
L.Jasiūnaitė gali pasigirti ir 2019 metų Neapolio universiados čempionės vardu. Būtent 2019 metais L.Jasiūnaitės mesta ietis skriejo toliausiai. Ji per Uogrėje vykusias varžybas ietį numetė 63,98 metro ir pasiekė asmeninį karjeros rekordą. Tarp geriausių pasaulio sezono rezultatų šis metimas buvo 12-as.
Šio sezono pasaulio lyderių sąraše L.Jasiūnaitė užima 16-ąją vietą. Jos asmeninis sezono rekordas – 62,73 metro.
Antradienį per Tokijo žaidynių atrankos varžybas septyniskart Lietuvos čempionė L.Jasiūnaitė ietį numetė 61,96 metro, užėmė aštuntąją vietą ir iškovojo teisę penktadienį atlikti dar bent tris metimus.
Lietuvei nepavyko įvykdyti atrankos normatyvo (63 metrai), bet tą padarė vos dvi sportininkės: lenkė Maria Andrejczyk ir amerikietė Maggie Malone.
Lyderė
Šio sezono pasaulio lyderė yra 25 metų lenkė Maria Andrejczyk. Ji gegužės mėnesį per Splite vykusias varžybas ietį numetė 71,40 metro.
Netoli Lietuvos sienos esančiuose Suvalkuose užaugusi M.Andrejczyk buvo pasaulio jaunių čempionė ir netikėtai blykstelėjo per Rio de Žaneiro žaidynes, kuriose užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau šio olimpinio ciklo pradžia lenkei buvo labai sunki. 2017 metais jai buvo atlikta peties operacija, po kurios M.Andrejczyk sportinę formą susigrąžino labai lėtai. Per 2019 metų pasaulio pirmenybes ji net nepateko į finalą ir tik pernai sugebėjo vėl numesti ietį toliau nei 65 metrus.
Šį sezoną M.Andrejczyk metama ietis irgi dažniausiai sminga nuskriejusi vos truputį daugiau nei 60 metrų, bet lenkei pavyko vienas ypatingas metimas Splito stadione. Ten ji pasiekė įspūdingą Lenkijos rekordą.
Nuo tada, kai buvo pakeista ieties konstrukcija ir perkeltas svorio centras (1999 m.), toliau negu 70 metrų metė tik penkios moterys: pasaulio rekordininkė čekė Barbora Špotakova (72,28 m), kubietė Osleidys Menendez (71,70 m), M.Andrejczyk, rusė Marija Abakumova (70,53 m) ir vokietė Christina Obergfoll (70,20 m).
Favoritės
Moterys nedažnai numeta ietį net ir 65 metrus. Šį sezoną tą padarė vos penkios lengvaatletės: M.Andrejczyk, vokietė Christin Hussong (69,19 m), amerikietė Maggie Malone (67,40 m), kinė Lyu Huihui (66,55 m) ir čekė Nikola Ogrodnikova (65,13 m).
Pernai 65 metrus numetusių sportininkių sąraše irgi buvo tik penkios pavardės: kinės Lyu Huihui ir Liu Shiying, baltarusė Tacjana Chaladovič, M.Andrejczyk ir B.Špotakova.
Visos praėjusių ir šių metų lyderės atvyko į Tokijo olimpines žaidynes, bet trims iš jų antradienį nepavyko numesti ietį tiek, kad patektų į finalą. Per atrankos varžybas iš kovos dėl olimpinių medalių pasitraukė labiausiai tituluota šio amžiaus ieties metikė B.Špotakova, 2016 metų Europos čempionė T.Chaladovič ir 2018 metų Europos vicečempionė N.Ogrodnikova.
Pagrindinės M.Andrejczyk varžovės finale ir pretendentės laimėti medalius turėtų būti Ch.Hussong, M.Malone, Lyu Huihui bei Liu Shiying.
Čempionės
Į Tokijo žaidynių ieties metimo finalą nepateko ne tik Pekino bei Londono žaidynių čempionė B.Špotakova, bet ir Rio de Žaneiro žaidynių čempionė kroatė Sara Kolak.
40-metė B.Špotakova atrankoje užėmė 14-ąją vietą, o 26-erių S.Kolak neatliko nė vieno sėkmingo metimo.
S.Kolak per šį olimpinį ciklą sustabdė daugelio ieties metikų didžiausias siaubas – alkūnės trauma. Kroatė dėl alkūnės traumos praleido visą 2018 metų sezoną ir neatsigavo iki šiol. Šiais metais olimpinės čempionės geriausias rezultatas yra tik 60,04 metro.
B.Špotakovos rezultatų kreivė irgi leidžiasi, bet čekė šio sezono lyderių lentelėje užėmė gana aukštą 15-ąją vietą, tai yra vienu laipteliu lenkė į olimpinį finalą patekusią L.Jasiūnaitę.
Beje, per visą olimpinių žaidynių istoriją be B.Špotakovos du aukso medalius moterų ieties metimo varžybose iškovojo tik Ruth Fuchs iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Ji nugalėjo 1972 ir 1976 metų žaidynėse.
Praeitis
Lietuvos moterų ieties metimas turi senas olimpines tradicijas. Jas kurti pradėjo Birutė Kalėdienė, dalyvavusi 1960 metų Romos ir 1964 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Tokijuje lietuvės ietis skriejo toliau, bet tuo metu sparčiai kilo visų ieties metikių lygis, o B.Kalėdienė aukštesnę vietą užėmė Romos žaidynėse, kuriose iškovojo bronzos medalį. 1960 metų žaidynėse B.Kalėdienės rezultatas buvo 53,45 metro ir ji gana daug atsiliko nuo olimpinį rekordą pasiekusios ir olimpine čempione tapusios latvės Elviros Ozolinios (55,98 m.).
Per Tokijo žaidynių atrankos etapą rusė Jelena Gorčakova pagerino ne tik olimpinį, bet ir pasaulio rekordą (62,40 m). Vis dėlto aukso medalį iškovojo finale geriausią rezultatą pasiekusi rumunė Mihaela Peneš (60,54 m). B.Kalėdienė ietį numetė 56,31 metro ir užėmė ketvirtąją vietą.
Atstovaudama SSRS olimpinėse žaidynėse taip pat dalyvavo Jadvyga Putinienė. Ji keliavo į 1980 metų Maskvos žaidynes, jose pateko į finalą ir užėmė 11-ąją vietą.
Sovietmečio pabaigoje ant SSRS rinktinės slenksčio buvo Teresė Nekrošaitė. Vis dėlto jos svajonė patekti į olimpinės žaidynes išsipildė tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Dabartinė L.Jasiūnaitės trenerė dalyvavo 1992 metų Barselonos žaidynėse, atrankoje užėmė 18-ąją vietą ir į finalą nepateko.
Patekti į finalą nepavyko ir kitoms XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje olimpinėse žaidynėse dalyvavusioms Lietuvos ieties metikėms Ritai Ramanauskaitei (1996, 2000 ir 2004 m.), Ingai Stasiulionytei (2008 m.) ir Indrei Jakubaitytei (2012 m.).
