Priėmęs pataisas Seimas įpareigotų vienus iš pagrindinių šalies loterijų organizatorius – bendrovę „Olifėja“ visus mokesčių bei paramos pinigus skirti į biudžetą, o jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po to sportui skirtus valstybės pinigus padalins tiek federacijoms, tiek ir sportininkams. „Jei tos pataisos bus priimtos, tai šiai dienai aišku, jog Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neteks apie 6 mln. eurų paramos, kurį galiausiai buvo skyriama tiek sportininkų finansavimui, tiek ir sporto federacijoms. Visus slegia nežinia, nes niekas negali atsakyti nė į vieną aiškų klausimą – kaip bus ateityje finansuojamas olimpinis sportas“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Pagal iki šiol galiojantį Loterijų ir lošimo mokesčio įstatymą, loterijų bendrovės 5 proc. nuo išplatintų bilietų vertės privalo pervesti į biudžetą, o dar 8 proc. skirti paramai. Bendrovė „Olifėja“, kurios steigėja yra LTOK, šią paramą skiria olimpiniam judėjimui.
Tačiau Seime siūlomos pataisos, kurios sudėtų abu procentus į vieną bendrą, o tuos 13 proc. būtų privalu bendrovėms pervesti į biudžetą ir tik tada išdalinti sportui. Dėl šių pataisų Seimo nariai turėtų balsuoti spalio 21 dieną.
„Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, Olimpiniam komitetui. Tokiu būdu išvengiama įstatymuose numatytos atskaitomybės, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų“, – aiškino vienas iš pataisų iniciatorių konservatorius Mykolas Majauskas.
2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama – 6,46 mln. eurų ir jos išmokėti dividendai – 3,59 mln. eurų.
Kitą vertus, didžioji dalis visų lėšų buvo skiriama olimpiečių stipendijoms, olimpinių sporto šakų finansavimui, medicinai bei trenerių išlaikymui.
„Jei bus toks įstatymų pakeitimas, tai galime pasakyti, kad dabar visi 109 olimpines stipendijas gaunantys sportininkai jų neteks, teks atsisakyti paramos federacijoms.
O ji yra nemenka ir svarbiausiai – ji savalaikė. Įdomiausia, kad kol kas nėra jokio mechanizmo, kuris aiškiai sudėliotų, kaip tie į biudžetą pateksiantys pinigai pasieks sportininkus“, – apie galimus pasikeitimus sporto finansavime po įstatymo pakeitimo komentavo D.Gudzinevičiūtė.
Tuo tarpu parlamentarai skaičiavo, kad visos surinktos pajamos būtų skirtos sportui ir papildomai būtų įsipareigojama LTOK finansavimą padidinti 38 procentais.
Netekus paramos LTOK žada skirti dėmesį švietėjiškai olimpinei veiklai.
„Beliks mūsų dividendai – apie 3 mln. eurų, todėl kaip ir parašyta olimpinėje Chartijoje, mes didžiausią dėmesį skirtume olimpinėms švietėjiškoms programoms“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
– Baigėsi Tokijo olimpiada. Kas turėtų prisiimti atsakomybę už visus tuos rezultatus, kuriuos pasiekė ir nepasiekė olimpiečiai?, – buvo paklausta LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
– LTOK negali sukoordinuoti ir mes negalime žinoti, kaip vyksta pats sportininkų pasirengimas, nes jau ketverius metus už tai atsakingos tik pačios federacijos.
Tai buvo pasiekta sunaikinus pagrindinę olimpiečių kalvę – Lietuvos olimpinį sporto centrą. Ne kartą esu girdėjusi frazę, kad „sportininkų rengimas – ne valstybės reikalas“.
Manau, ji nėra teisinga – valstybė turėtų tikrai skirti didelį dėmesį sportininkų rengimui.
Sunaikintas olimpinis sporto centras – tai buvo bendra LTOK, valstybės ir federacijų sistema, kuris padėjo koordinuoti ir vykdyti olimpiečių pasirengimą svarbiausiems sporto renginiams. Dabar kiekvienas yra paliktas sau.
Manau, sugrąžinus olimpinį sporto centrą, tokia maža šalis kaip Lietuva tik laimėtų. Visų pirma, sportininkų medicininio aptarnavimo srityje.
– Bet LTOK finansinis indėlis rengiant olimpiečius iki šiol nebuvo mažas.
– Bendrai olimpiniam sportui buvo skiriama apie 6 mln. eurų – tai yra sportininkų pasirengimo finansavimas, inventoriaus pirkimas, stipendijų mokėjimas.
– Didžiausias šios dienos klausimas – jei bus priimtos pataisos, kokiu būdu pasieks olimpiečius tie pinigai, kurie atimami iš LTOK ir atsidurs valstybės biudžete.
– Tai ir blogiausia, nes visi yra nežinioje ir tikrai nežino, kaip tai viskas atrodys. Niekas nežino, kaip tos lėšos bus naudojamos, kada jas galima bus naudoti, kada jos pasieks sportininkus. Esame nežinioje ir tai yra sunkiausia visiems.
– Kaip suprantame, perskirstant pinigus neliks LTOK stipendijų?
– Mes mokėjome 109 olimpines stipendijas, tai priėmus įstatymo pataisas jų tikrai nemokėsime, nes LTOK neturės tam lėšų.
– Kaip žinia, yra tie taip vadinami olimpiadų mokesčiai, kai už valstybės dalyvavimą žaidynėse reikia sumokėti tam tikrus pinigus. Iki tol juos visada mokėjo LTOK. Kas dabar juos mokės?
– Į šį klausimą atsakymo nežinau. Pekino žiemos žaidynės yra apmokėtos, o kaip bus su Paryžiumi, negaliu pasakyti.
– Jei bus priimtos įstatymų pataisus, kaip matote LTOK ateitį?
– Olimpinėje Chartijoje ir mūsų įstatuose yra aiškiai sudėliota, kad privalome vykdyti olimpinę švietėjišką veiklą.
Ne visi pasaulio olimpiniai komitetai galėjo ir gali prisidėti prie olimpiečių rengimo – dabar ir mes greičiausiai negalėsime finansiškai prisidėti prie sportininkų rengimo.
