Kai įsisiautėjusi koronaviruso pandemija sujaukė pasaulio sporto 2020-ųjų tvarkaraščius, 2021-ieji tapo skolų grąžinimo metais.
Į priekį pastūmėtos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės lėmė, kad Europos krepšinio čempionatas vyks net po penkerių metų pertraukos ir jame bus galima išvysti smarkiai pasikeitusias stipriausias rinktines, o tarp jų tikimasi ir Lietuvos komandos su visomis žvaigždėmis priešakyje.
Pekino žiemos olimpinės žaidynės vyks greičiau nei po dviejų mėnesių, bet jose Lietuva gali sušmėžuoti pasaulio ekranuose nebent biatlono ir dailiojo čiuožimo varžybose, o stipriai ledo šokėjų porai koją kiša negauta Lietuvos pilietybė.
Tradiciškai „Lietuvos rytas“ pristato 10 karščiausių Metų sporto intrigų ir prognozuoja jų baigtį.
1. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2022 metų Europos čempionate iškovos medalius? LR prognozė: taip (tikimybė – 51 proc.).
Jei naujajam rinktinės treneriui Kaziui Maksvyčiui pavyks prikalbinti pajėgiausius Lietuvos krepšininkus, šalies rinktinė artėjančiame Europos čempionate pagal sudėtį bus viena pajėgiausių čempionate.
Iš NBA ir Eurolygos žaidėjų sudaryta rinktinė šią vasarą nepateko į olimpines žaidynes, kai atrankos finale Kaune nusileido Slovėnijai, tačiau lietuvių potencialas yra didžiulis.
Lietuvos krepšininkai jaučia medalių, kurių negali laimėti nuo 2015-ųjų, alkį. Be to, iš pagrindų pasikeitė ekipos trenerių štabas, kuris norės įrodyti savo vertę.
Pirmajame etape Lietuvos rinktinė pateko į B grupę, kurioje žais su Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vengrijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėmis.
2022-ųjų Europos čempionatas bus surengtas keturiose šalyse – Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje ir Gruzijoje.
Šiose valstybėse vyks grupių etapai, o nuo atkrintamųjų varžybų viskas persikels į Vokietiją.
Ši šalis yra lengvai pasiekiama lietuviams, todėl rinktinė turėtų jausti ir galingą tautiečių sirgalių paramą.
2. Ar Vilniaus „Rytas“ atims iš Kauno „Žalgirio“ bent vieną titulą? LR prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.).
Šį sezoną „Žalgirį“ svečiuose ant menčių paguldęs „Rytas“ ambicingai žvelgia į ateityje laukiančius iššūkius.
Pirmąją vietą FIBA Čempionų lygos H grupėje iškovoję vilniečiai ne mažiau sėkmingai žygiuoja ir vietiniame fronte. Vos vieną pralaimėjimą savo sąskaitoje LKL čempionate turintys sostinės klubo krepšininkai nekantriai laukia vasario, kai turės galimybę stoti į kovą dėl pirmojo šių metų titulo.
Blėstantis „Žalgirio“ nenugalimumo mitas atsispindi ir pačių kauniečių žaidime – Jure Zdovco kariauna po blogiausio starto Eurolygoje per visą klubo istoriją nusėdo dugne be jokių šviesesnių perspektyvų.
Priešingai nei anksčiau, su sunkumais Lietuvos čempionai susiduria ir šalies pirmenybėse.
Nors „Žalgiris“ kol kas yra patyręs vos vieną pralaimėjimą LKL čempionate, ne kartą išsigelbėjo tik paskutinėmis sekundėmis.
Net 11 metų iš šalies krepšinio sosto nenuverstas „Žalgiris“ atrodo pažeidžiamas kaip niekada anksčiau, o kraujuojantį principinį priešininką gerai užuodžia jau vieną dūrį šiame sezone „Žalgiriui“ skyręs „Rytas“.
Krepšinio gerbėjų akys krypsta į vasario mėnesį vyksiantį Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro finalo ketvertą. Nors šiuo metu „Žalgiris“ ir „Rytas“ dar nėra iškovoję teisės žaisti baigiamajame etape, neabejojama, kad „Avia Solutions Group“ arenoje finale ietis turėtų suremti du stipriausi šalies klubai.
Pastarąjį kartą KMT titulą iš „Žalgirio“ vilniečiai buvo nugvelbę 2019-ųjų vasarį. Tąsyk Vilniuje sostinės klubas varžovus palaužė 70:67.
Savi žiūrovai gali tapti dar vienu svariu argumentu Giedriaus Žibėno kariaunai siekiant pirmojo šio sezono titulo.
Kiek saugiau „Žalgiris“ turėtų jaustis LKL čempionate – Kauno ekipa vis dar išlieka neabejotina favorite apginti savo titulą 2022-ųjų vasarą.
3. Ar Kauno „Žalgirį“ kitą sezoną treniruos lietuvis? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
„Žalgirio“ vadovui Pauliui Motiejūnui artėjančią vasarą teks priimti ne vieną sunkų sprendimą, o vienas pagrindinių galvos skausmų bus nuspręsti, kam patikėti ekipos vairą.
Šį sezoną austrą Martiną Schillerį atleidęs, o vietoj jo slovėną J.Zdovcą įdarbinęs ekipos vadovas, panašu, negavo to, ko tikėjosi.
Kauniečiai toliau buksuoja tiek Eurolygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygoje.
Po Šarūno Jasikevičiaus eros „Žalgiryje“ pagrindiniu kandidatu jį pakeisti buvo tapęs K.Maksvytis, bet tuomet nepavyko sutarti su Rusijos klubu. Permės „Parma“ vadovai paprašė išpirkos, kuri kauniečiams buvo per didelė. Vis dėlto šią vasarą K.Maksvytis persirašė sutartį, kuri leistų be didesnių kliūčių persikelti į kitą klubą.
Tiesa, vienintele kliūtimi dabar galėtų tapti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kurią treniruoja tas pats K.Maksvytis. Nepaisant to, tikėtina, kad P.Motiejūnas vasarą į „Žalgirį“ pabandys vilioti iš Darbėnų kilusį strategą.
4. Ar Š.Jasikevičius su „Barcelona“ laimės Eurolygos trofėjų? LR prognozė: ne (tikimybė – 55 proc.)
Kelnas, 2021-ųjų gegužės 30-oji. Aidi Eurolygos finalo sirena ir Š.Jasikevičiui bei jo treniruojamai „Barcelona“ ekipai lieka tik atsidusti – Katalonijos klubas krito prieš Stambulo „Anadolu Efes“.
Krepšinio specialistui iš Lietuvos nepavyko įgyvendinti dar vienos savo svajonės – iškovoti Eurolygos titulą kaip vyriausiajam komandos treneriui.
Skaudų antausį praėjusį sezoną sugėrusi „Barcelona“ yra pasiruošusi nedaryti tų pačių klaidų, tačiau kaip niekad konkurencingas Eurolygos turnyras tituluotiesiems katalonams gali pamėtėti nemažai staigmenų.
Pirmąjį turnyro ratą pirmoje pozicijoje užbaigusi „Barcelona“ toli gražu negali atsipalaiduoti.
Praėjęs sezonas puikiai parodė, kad net ir iškovotas reguliariojo sezono laimėtojų statusas nieko negali garantuoti.
Lygiavertis Eurolygos stipriausiųjų aštuntukas dovanoja ne tik įspūdingo grožio spektaklį, bet ir pameta staigmenų. Praėjusį sezoną net trims iš keturių ketvirtfinalio porų serijų prireikė visų penkerių rungtynių. Ne išimtis tapo ir Š.Jasikevičiaus treniruojamos „Barcelona“ komandos vargai su aštuntąją vietą reguliariajame sezone užėmusia Sankt Peterburgo „Zenit“.
Po sunkios atkrintamųjų varžybų serijos laukia dar rimtesnis iššūkis – finalo ketverto varžybos. Keturios stipriausios Eurolygos komandos lieja tiek prakaitą, tiek kraują, kad prasibrautų į finalo turnyro rungtynes. Praėjusį sezoną abu pusfinalio mačai baigėsi tik vieno metimo skirtumu.
Kaip ir pernai, „Barcelona“ krepšininkai kol kas žygiuoja pirma turnyrinės lentelės pozicijoje, tačiau ilgas kelias laukiamo titulo link pareikalaus, kad Katalonijos klubas sezono pabaigoje sužaistų labai sklandžiai.
Papildomų rūpesčių Š.Jasikevičiaus kariaunai turėtų kelti daug jėgų atimantis Ispanijos krepšinio čempionatas.
Įtakos „Barcelona“ nesėkmei gali turėti ir Eurolygos finalo ketverto formatas. Įprastai Šarui palankesnės yra serijos, o čia lemia vienos rungtynės, kurios suteikia daugiau vilčių improvizacinį krepšinį mėgstančioms komandoms.
Popieriuje Katalonijos ekipa vis dar išlieka pagrindinė favoritė iškovoti Eurolygos titulą, bet matematiniai ir žmogiškieji veiksniai leidžia spėti, kad Šarui savo pirmojo Eurolygos titulo dar teks palaukti.
5. Ar biatlonininkas Vytautas Strolia pagerins Tomo Kaukėno rezultatus? LR prognozė: taip (tikimybė – 51 proc.).
V.Strolia šį sezoną demonstruoja puikią formą. Biatlonininkas gruodį pagerino nepriklausomos Lietuvos geriausią rezultatą 10 km sprinto rungtyje, kai pasaulio taurės etape Austrijoje užėmė 12-ąją vietą.
Tiesa, geriausi pasiekimai olimpiadoje priklauso kitam biatlonininkui T.Kaukėnui. Lietuvos biatlonininkas 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse 10 km sprinte užėmė 17-ąją vietą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse – 13-ąją. Pastarasis pasiekimas yra geriausias nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje.
T.Kaukėnui šis sezonas kol kas nesiklosto taip, kaip norėtų pats atletas, tačiau jo tautietis V.Strolia džiugina žiemos sporto aistruolius. Jei biatlonininkas išlaikys sportinę formą, Pekino olimpiadoje, kuri prasidės vasario 4-ąją, galime sulaukti malonių rezultatų.
6. Ar Dakaro ralyje nors vienas iš 10 Lietuvos ekipažų pateks į dešimtuką? LR prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.)
Metų pradžia neatsiejama nuo Lietuvoje itin mėgstamo Dakaro ralio, kuris šiemet vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šį kartą Lietuvai dykumų lenktynėse atstovaus rekordinis ekipažų skaičius – net dešimt.
Automobilių klasėje prie starto linijos stos septyni ekipažai: Benediktas Vanagas ir jo šturmanas iš Portugalijos Filipe Palmeiro, Vaidotas Žala ir portugalas Paulo Fiuza, Antanas Juknevičius ir latvis Didzis Zarinis, Gintas Petrus ir Šarūnas Paliokas, Rokas Baciuška ir ispanas Oriolas Mena, Tomas Jančys ir Irmantas Bražiūnas bei Valdas Valiukevičius ir Paulius Kavaliauskas.
Motociklų klasėje savo praėjusių metų sėkmę mėgins pakartoti Arūnas Gelažninkas, keturračių įskaitoje Dakaro pragarą dar kartą šturmuos ir Laisvydas Kancius.
Pirmą kartą per visą šalies istoriją Dakare savo laimę mėgins sunkvežimių klasės brigada iš Lietuvos. Pirmosiomis kregždutėmis šalies istorijoje tapo Vaidotas Paškevičius bei jo kolegos Tomas Gužauskas ir Slavomiras Volkovas.
Nuo 1995-ųjų, kai Dakaro ralyje debiutavo Romualdas Beresnevičius, sėkmingiausiu Lietuvos pasirodymu šiame maratone tapo 2019 metais B.Vanago ir jo šturmano Sebastiano Rozwadowskio pasiekta 11-oji pozicija.
Pernai L.Kancius keturračių įskaitoje finišavo septintas, tačiau šioje įskaitoje dalyvavo tiktai 16 lenktynininkų.
Nors naująjį Dakaro ralio sezoną pasitinka rekordinis lietuvių skaičius, prasibrauti į išsvajotąjį dešimtuką automobilių klasėje bus labai sunku.
Praėjusiais metais 12-as likęs B.Vanagas į Dakarą išvyko turėdamas ambicingų tikslų, tačiau į pragaro lenktynes šoks vis dar neišbandęs savo naujo „Toyota Gazoo Racing Hilux“ automobilio.
Pernai ambicingai lenktynes pradėjęs, tačiau su gedimais susidūręs ir lenktynių nebaigęs V.Žala šiemet žada reabilituotis, bet lietuviui koją pakišti gali per didelis noras viską nuspręsti savo greičiu. Pats V.Žala ne sykį yra kalbėjęs, kad rizikuodamas yra nudegęs labai daug kartų.
Pernai motociklų klasėje A.Gelažninkas liko 21-oje pozicijoje, bet „vienišių“ grupėje neturėjo sau lygių. Šį kartą lietuvis vėl savo laimę mėgins būdamas „vienišius“, todėl sunku tikėtis, kad jam pasiseks prasibrauti į stipriausiųjų dešimtuką bendrojoje įskaitoje. Pagrindinis A.Gelažninko tikslas – apginti savo įskaitos čempiono titulą.
Tad realiausių galimybių prasibrauti į stipriausiųjų dešimtuką turi keturratininkas L.Kancius, kurio laukia kiek didesnė konkurencija. Prie starto linijos kartu su lietuviu stos dar 20 keturračių vairuotojų.
Jei lenktynininkui pavyks išvengti nelauktų gedimų, jis turėtų dar kartą prasibrauti tarp dešimties geriausiųjų.
Sunkvežimių klasėje lietuviai savo sėkmę išmėgins „Tatra“ sunkvežimiu. Nors šiemet Dakare nesivaržys dėl aukštų vietų nuolat kovojantys Baltarusijos lenktynininkai, sumažėjusi konkurencija neturėtų palengvinti debiutanto kelio į stipriausiųjų dešimtuką.
7. Ar Lietuvos futbolo rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse iškovos bent vieną pergalę? LR prognozė: taip (tikimybė – 75 proc.)
Iš Valdo Urbono Lietuvos futbolo rinktinės vairą perėmęs Valdas Ivanauskas gavo dar metus galiojantį avansą – trimis pralaimėjimais savo karjerą nacionalinės rinktinės stratego poste pradėjęs buvęs garsus futbolininkas vis dėlto sugebėjo 2022-ųjų planetos čempionato atranką su ekipa užbaigti pelnę taškų.
Lietuviai namie nugalėjo Bulgariją 3:1 ir tai lėmė, kad Lietuvos futbolo federacija pratęsė sutartį su V.Ivanausku dar metams.
Dabar bus laukiama daugiau nei vienos pergalės: prieš pat Naujuosius paaiškėjo Lietuvos komandos varžovai Tautų lygos C pakopoje.
Pašlijusią reputaciją Lietuvos futbolininkai sieks gerinti dvikovose su Turkijos, Liuksemburgo ir Farerų Salų komandomis.
Nors turkai turbūt bus neįkandamas riešutas lietuviams atšipusiais dantimis, kiti du varžovai – potencialus grobis. Bent jau namuose.
Su Liuksemburgu lietuviai žaidė dusyk 2020-ųjų Europos čempionato atrankoje – išvykoje nusileido 1:2, o namuose sužaidė lygiosiomis 1:1. Dar anksčiau Lietuva su Liuksemburgu du kartus grūmėsi draugiškose rungtynėse ir pasidalijo po pergalę.
Su Farerų Salų futbolininkais lietuviai per devynias oficialias dvikovas septynis kartus šventė pergales, vieną kartą išsiskyrė taikiai ir tik kartą pralaimėjo.
Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinė pernai Vilniuje laimėjo draugišką mačą prieš salų atstovus 2:1.
Tad bent vieną laimėjimą Tautų lygoje Lietuva turėtų iškovoti, tačiau ar viena pergalė taps tuo veiksniu, kuris leistų V.Ivanauskui tęsti darbą nacionalinėje ekipoje, dar nežinia.
8. Ar Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionate grupėje liks paskutinė? LR prognozė: ne (tikimybė – 55 proc.)
24 metus – tiek laiko Lietuvos rankininkai bandė prasibrauti į Europos čempionatą po 1998 metų pasirodymo Senojo žemyno pirmenybėse Italijoje, kur tarp 12 ekipų buvo užimta devintoji vieta.
Net ir padidinus komandų skaičių iki 24 lietuviai tik sulaukę palankių rezultatų atrankoje užėmė trečiąją vietą, kuri netikėtai suteikė kelialapį į pirmenybes Slovakijoje ir Vengrijoje. Jei lietuviai nebūtų įveikę galingųjų islandų namie, 2022-ųjų čempionatas ir toliau būtų likęs tik svajonė.
Maža to, net ir pirmenybių burtai tapo gera dovana lietuviams. Sausio viduryje Košicės mieste F grupėje lietuviai pirmajame ture susitiks su Rusija, antrajame – su Slovakija, trečiajame – su Norvegija.
Šešiose grupėse kovosiančios komandos bandys užimti pirmąsias dvi vietas, o tada jos sudarys naują grupę su D ir E grupių geriausiomis ekipomis.
Aiški F grupės favoritė bus Norvegijos rinktinė, kuri per praėjusius penkis Europos ir pasaulio čempionatus iškovojo tris medalius. Norvegai kovojo ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 7-ąją vietą.
Kur kas silpnesnė yra Rusija, kuriai geri laikai buvo 2004 metais, kai Atėnų žaidynėse pasidabino bronza.
Po to šią rinktinę persekiojo vien nusivylimai – 2018-aisiais rusai apskritai nepateko į čempionatą, o po dvejų metų Europos pirmenybėse pralaimėjo visus tris mačus.
Dar blankiau atrodo Slovakijos rinktinė – ji įvardijama kaip viena silpniausių Europos pirmenybėse. Silpnesnė net ir už lietuvius.
2020 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre Slovakijos rinktinė pralaimėjo visas šešerias rungtynes ir net turėjo žaisti atkrintamąjį mačą dėl išlikimo pagrindinėje atrankos pakopoje. Nuo nuopuolio gelbėjo tik tai, kad Slovakijai kartu su Vengrija buvo suteikta teisė priimti 2022 metų Europos pirmenybes.
Tad pakiliai kovojantys lietuviai turi šansą aplenkti grupėje ne tik Slovakiją, bet ir pasivaržyti dėl sėkmės tarpusavio mače su rusais ir taip prasibrauti į kitą turnyro etapą.
9. Ar plaukikė Rūta Meilutytė pratęs savo karjerą ir dalyvaus pagrindiniuose čempionatuose? LR prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.)
R.Meilutytės šuolis po beveik trejų metų pertraukos į baseiną Klaipėdoje pažadino naujas viltis. 24-erių plaukikė net ir nesitreniruodama profesionaliai Lietuvos čempionate 25 m baseine gerino rekordus, iškovojo 3 aukso medalius ir iškėlė vieną didžiausių klausimų šalies sporte – ar Auksinė Žuvelė sugrįžo?
R.Meilutytė į šį klausimą atsakyti neskuba.
Daug pasako ir sportininkės sprendimas: čempionate dalyvauti ji nutarė tuo metu, kai plaukimo pasaulio akys buvo nukrypusios į Abu Dabį, kur vyko pasaulio čempionatas.
„Man visada buvo ir yra smagu plaukti, labiau norėjau pasižiūrėti, ar noriu dalyvauti, ar smagu būti varžybose.
Apie tai, kad tęsiu, dar negalvoju“, – Klaipėdoje kalbėjo R.Meilutytė, kuri savo karjerą sustabdė 2019 metais, kai garsiai prakalbo apie psichologinius trukdžius.
Tuomet sportininkei buvo skirta ir dvejų metų diskvalifikacija dėl laiku į antidopingo kontrolės sistemą neįvestų duomenų ir dėl to praleistų testų.
Dabar viskas yra pačios R.Meilutytės rankose, tačiau aišku viena: žvalgyba buvo labai nusisekusi, o koją pakišti gali tik psichologinis spaudimas ir baimė bristi į tą patį vandenį.
10. Ar Lietuvos lengvaatlečiai iškovos nors vieną medalį pasaulio čempionate? LR prognozė: ne (tikimybė – 75 proc.).
Tvarkaraštyje užsiliko dar vienos dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais neįvykusios varžybos – liepą JAV vyksiantis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
Čia vieni lietuviai bandys gerinti savo asmeninius rezultatus, o Andrius Gudžius – atsitiesti po Tokijo olimpiados, kur save graužė, kai liko šeštas.
Disko metikas lieka lengvosios atletikos rinktinės lyderiu, tačiau pasaulio čempionate turėtų susirinkti visi geriausi varžovai, o A.Gudžiui kol kas nepavyksta siekti aukščiausių rezultatų.
Sektoriuje daug vilčių teikia ir Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas Alekna, tačiau jam dar reikia laiko įžengti į suaugusiųjų pasaulį.
Didelis klaustukas ir virš dėmesio nuolat sulaukiančios šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės, kuri olimpinėse žaidynėse nepateko į finalą.
Sportininkė tada daug kalbėjo apie gydomas traumas, o gerus jos rezultatus sirgaliai matė jau senokai.
Lietuvių žvilgsniai kryps į ieties metikę Livetą Jasiūnaitę – sportininkė nustebino Tokijo žaidynėse, kai užėmė 7-ąją vietą. Geresnių rezultatų reikėtų tikėtis ir iš ieties metiko Edžio Matusevičiaus, tačiau panašu, kad Lietuvos lengvaatlečiai pasaulio čempionate daugiau varžysis su savimi.
Galbūt išvysime bent sezono geriausių asmeninių rezultatų, bet medalis taptų visišku stebuklu.
