Vokiečiai žiūrovų neįleidžia
Šventiniu laikotarpiu rengiama nedaug didelių tarptautinių sporto varžybų. Gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje pasilepinti gali tik kelių žiemos sporto šakų mėgėjai. Savotišką tiltą iš senųjų į naujuosius metus nutiesia šuolių su slidėmis „Keturių tramplinų“ turnyras, „Tour de Ski“ daugiadienės slidinėjimo lenktynės ir pasaulio jaunių ledo ritulio pirmenybės. Šios varžybos kasmet pradedamos iškart po Kalėdų ir baigiamos pirmosiomis sausio dienomis.
Šuolininkai su slidėmis ir slidininkai varžosi atvirame ore, kur COVID-19 pavojus yra gerokai mažesnis. Net prasidėjus omikrono bangai reali grėsmė varžyboms neiškilo, bet Vokietijoje ir Austrijoje vykstančio „Keturių tramplinų“ turnyro rengėjai antrą sezoną iš eilės nusprendė sirgalių į tribūnas neįleisti.
Dviejų Bavarijos etapų – Oberstdorfo ir Garmišo-Partenkircheno – organizatoriai žiūrovus nuliūdinusį sprendimą paskelbė dar gruodžio 6 dieną. „Deja, naujas Bavarijos vyriausybės potvarkis nepaliko mums jokios galimybės. Gaila, nes parengėme detalų planą, kaip užtikrinti visų dalyvių ir žiūrovų sveikatos saugumą“, – apgailestavo Oberstdorfo etapo organizacinio komiteto vadovas Florianas Sternas.
Gruodžio 23-iąją nemalonią kalėdinę dovaną šuolių mėgėjams įteikė ir Austrijos etapų rengėjai. Nors gruodžio viduryje Austrijos slidinėjimo sąjunga (OBV) žadėjo, kad Insbruko ir Bišofshofeno stadionų vartai bus atverti 4 tūkstančiams žiūrovų, epideminė padėtis pasikeitė į blogąją pusę ir neliko nieko kito, kaip priimti nepopuliarų sprendimą.
Bavarijos mieste Oberstdorfe taip pat vyko du iš šešių „Tour de Ski“ etapų. Per slidininkų varžybas sirgaliai taip pat nebuvo įleidžiami.
Kitaip pasielgė Lencerhaidėje (Šveicarija) ir Fjemės slėnyje (Trentinas, Italija) vykusių etapų rengėjai. Du Lencerhaidėje surengtus etapus gyvai galėjo pamatyti 6 tūkstančiai žiūrovų. Sirgaliai įleisti ir į Fjemės slėnio slidinėjimo stadioną.
„Patekti į stadioną galės tik turintys „super žaliąjį pasą“, ir mes neabejojame, kad elgdamiesi protingai visi galėsime greitai grįžti į normalų gyvenimą ir mėgautis didžiaisiais sporto renginiais, kaip tą darydavome anksčiau“, – oficialiame pranešime rašė Fjemės etapo rengėjai, į tribūnas įleidę tik pasiskiepijusius žmones.
Į pagalbą ateina televizorius
Tuščios tribūnos reiškia negautas pajamas. Finansiškai nukenčia ir svečių nesulaukiantys miestai, ir varžybų rengėjai. Per aštuonias dienas, kurias vyksta „Keturių tramplinų“ atrankos ir pagrindinės varžybos, į keturias arenas ateidavo daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų, kurie vien už bilietus sumokėdavo kelis milijonus eurų.
Nepaisant to, „Keturių tramplinų“ turnyras šį sezoną žymiai padidino prizinį fondą. Pokytį lėmė pelningesnės sutartys su televizijomis, kurių auditorija per pandemiją padidėjo. Pernai, kai į keturis tramplinus sirgaliai taip pat nebuvo įleidžiami, televizijos transliacijų rodikliai mušė visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus rekordus.
Šiais metais „Keturių tramplinų“ turnyro prizinis fondas yra beveik 400 tūkst. Šveicarijos frankų, o galutinės įskaitos nugalėtojas gaus 100 tūkst. frankų (apie 96 tūkst. eurų). Piniginis prizas čempionui padidintas net penkis kartus – pernai jis buvo tik 20 tūkst. frankų.
Jei vienas šuolininkas visuose keturiuose etapuose laimėtų ir atrankos, ir pagrindines varžybas, jis uždirbtų apie 150 tūkst. Šveicarijos frankų.
Nutraukė pasaulio pirmenybes
Rengiant varžybas uždarose patalpose užtikrinti sveikatos saugumą sudėtingiau, o pasaulio jaunių ledo ritulio pirmenybių organizatoriai gruodžio pabaigoje buvo priversti pripažinti COVID-19 pergalę.
Jaunių pirmenybės turėjo vykti nuo gruodžio 26 iki sausio 5 dienos dviejuose Kanados miestuose Edmontone ir Red Dyre. Tačiau turnyras truko tik keturias dienas.
Pagal Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) nustatytas sveikatos saugumo taisykles visa komanda privalėjo izoliuotis joje nustačius bent vieną COVID-19 atvejį. Jau trečiąją turnyro dieną dėl šios priežasties iškrito JAV rinktinė, o ketvirtąją dieną žaisti nebegalėjo Rusijos ir Čekijos ledo ritulininkai.
Komandoms krentant kaip lapams, IIHF nusprendė visai sustabdyti turnyrą. „Stengėmės sudaryti visas sąlygas, kad turnyras vyktų sklandžiai. Deja, to neužteko, – pripažino IIHF prezidentas Lucas Tardifas. – Buvome įsitikinę, kad mūsų patvirtintos sveikatos saugumo taisyklės yra pakankamos, bet omikrono atmaina viską pakeitė.“
Pradėjus plisti naujai koronaviruso atmainai, organizatoriai turėjo keisti sąlygas dar prieš pirmenybes. Buvo apkarpytas pasirengimo rungtynių tvarkaraštis ir sugriežtintos sąlygos sirgaliams. Nors likus savaitei iki turnyro kanadiečiai tikėjosi, kad abiejų arenų tribūnos bus pilnos, gruodžio 24 dieną Albertos valstijos vyriausybė nurodė įleisti tik 50 proc. žiūrovų ir apribojo prekybą maistu ir gėrimais.
Trikdžiai krepšinio turnyruose
Nauja pandemijos banga prieš Naujuosius metus stipriai smogė Europoje rengiamiems krepšinio turnyrams – tiek tarptautiniams, tiek nacionaliniams.
Eurolygos varžybos nuo rudens iki gruodžio vidurio vyko sklandžiai. Per 16 turų nebuvo nukeltos nė vienerios rungtynės, o sirgaliai galėjo krepšininkų kovas stebėti atėję į arenas. Per kai kuriuos mačus tribūnose būdavo daugiau nei dešimt tūkstančių sirgalių ir tik gruodžio mėnesį dėl Bavarijoje priimtų ribojimų Miuncheno „Bayern“ komanda žaidė be žiūrovų.
Tačiau prieš pat Kalėdas dėl COVID-19 protrūkio Milano „Olimpia“ komandoje buvo nukeltos jos rungtynės su Kauno „Žalgiriu“, o prieš Naujuosius metus 18-ajame ture pavyko surengti vos ketverias iš devynerių numatytų rungtynių.
Pirmadienį Eurolyga surengė pasitarimą, kuriame sprendė, kaip elgtis toliau.
Italijos, Graikijos ir Ispanijos nacionalinių lygų vadovai drastiškus sprendimus priėmė praėjusią savaitę. Pirma į vėl plintantį koronavirusą sureagavo Italijos lyga, ketvirtadienį (gruodžio 30 d.) paskelbusi, kad nukėlė visą 14-ąjį turą, kurio rungtynės turėjo vykti sausio 2 dieną. Taip pat nukeltas ir Italijos antrosios lygos turas.
Kitą dieną italų pavyzdžiu paskelbė graikai. Graikijos lygos vadovai penktadienį nukėlė dviejų turų rungtynes. Paskutinėmis gruodžio dienomis COVID-19 atvejai buvo nustatyti 12 iš 13 lygos komandų, o užsikrėtusių skaičius pasiekė 70.
Ispanijos lygos vadovai formaliai viso turo nenukėlė. Tačiau skriejant pranešimams apie užsikrėtusius krepšininkus vienos po kitų buvo nukeltos visos pirmajame 2022 metų ture numatytos rungtynės. Sekmadienį paskelbus apie protrūkį „Valencia“ komandoje galinčių žaisti nebeliko visai.
Tribūnos gali būti pilnos
Pirmąją sausio savaitę prasideda naujas teniso sezonas. Pirmieji turnyrai tradiciškai rengiami ten, kur dabar vasara – Australijoje. Sausio antroje pusėje Melburne vyks pirmasis sezono Didžiojo kirčio turnyras – Australijos atvirasis čempionatas, o prieš tai tenisininkai apšyla Sidnėjuje, Adelaidėje, Perte ir kituose miestuose rengiamuose Teniso profesionalų asociacijos (ATP) bei Moterų teniso asociacijos (WTA) turnyruose.
Australijos vyriausybė ir Australijos valstijų vyriausybės per pandemiją ėmėsi griežtesnių ribojimų negu dauguma Europos šalių ir šiuo metu Žaliajame žemyne sveikatos padėtis yra pakankamai gera. Tokia gera, kad sausio 1 dieną Sidnėjuje prasidėjusiame ATP taurės turnyre pasiskiepijusiems sirgaliams ribojimai netaikomi. Organizatoriai parduoda tiek bilietų, kiek tribūnose yra vietų.
Australijos atvirojo čempionato rengėjai taip pat planuoja užpildyti visas vietas. Žinoma, jei COVID-19 iki tol nepateiks nemalonių staigmenų.
Atvykti į Australiją leidžiama tik pilnai pasiskiepijusiems asmenims. Šis reikalavimas galioja ir tenisininkams bei jų komandų nariams.
N.Džokovičiaus mįslė
Nuo pandemijos pradžios labiausiai teniso bendruomenės aptariamas asmuo yra serbas Novakas Džokovičius. Jis yra ATP reitingo lyderis, todėl apie serbą būtų daug kalbama bet kuriuo atveju, tačiau jau antrus metus apie jį kalbama ne tiek dėl pergalių ar pralaimėjimų, kiek dėl požiūrio į COVID-19.
Nors N.Džokovičius labai skeptiškai kalba apie skiepus, iš tikrųjų niekas nežino, ar jis yra pasiskiepijęs. Jis buvo preliminariai registruotas Serbijos komandoje, kuri dalyvauja ATP taurės turnyre, tačiau į Sidnėjų neatvyko ir taip tik šliūkštelėjo į ugnį dar daugiau žibalo.
Teniso užkulisiuose buvo kalbama, kad devyniskart Australijos atvirojo čempionato nugalėtojas N.Džokovičius paprašė padaryti jam „medicininę išimtį“, tačiau oficialiai šios informacijos niekas nepatvirtino.
Viktorijos valstijos vicepremjeras Jamesas Merlino komentuodamas N.Džokovičiaus situaciją nukirto griežtai: „Mano požiūris šiuo klausimu yra aiškus ir paprastas. Kiekvienas asmuo, kuris nori dalyvauti Australijos atvirajame čempionate – kiekvienas žiūrovas, žaidėjas, teisėjas, komandos narys ar bet kas kitas – privalo būti pasiskiepijęs. Tokios yra taisyklės. Išimčių negali būti niekam, net labiausiai privilegijuotiems tenisininkams.“
„Šią savaitę į Australiją turėtų atskristi keli užsakomieji lėktuvai į iš Europos ir Amerikos. N.Džokovičiaus statusas vis dar neaiškus, bet viskas paaiškės artimiausiomis dienomis“, – duodamas interviu vienai iš Australijos televizijų tvirtino Australijos atvirojo čempionato organizacinio komiteto vadovas Craigas Tiley.
Skirtinga kaimynų padėtis
Pirmas didelis sporto renginys Europoje turėtų būti žemyno vyrų rankinio pirmenybės, kurioms ruošiasi ir Lietuvos rinktinė. Numatoma, kad rankininkai sausio 13-30 dienomis varžysis Vengrijoje ir Slovakijoje.
Šiuo metu kaimyninėse šalyse galioja visiškai skirtingi taisyklės. Vengrijoje leidžiama užpildyti 100 proc. tribūnų (įleidžiami tik pasiskiepiję žiūrovai), o Slovakijoje sirgaliai į arenas visai neįleidžiami. Draudimas lankytis sporto varžybose galios bent iki sausio 10 dienos.
Kaip pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, rankinio užkulisiuose sklandė gandai, kad Europos rankinio federacija (EHF) ketina perkelti visas rungtynes į Vengriją, bet Slovakijos rankinio vadovai tokią galimybę paneigė. „Tikime, kad epideminė padėtis pagerės ir į arenas galėsime įleisti bent kažkiek sirgalių, – sakė Slovakijos rankinio sąjungos prezidentas Jaroslavas Holeša. – Kai padavėme paraišką, tikėjomės, kad rungtynes Bratislavos ir Košicės arenose galės pamatyti apie 200 tūkstančių žiūrovų. Nors pandemija šiuos planus sužlugdė, nesvarstome varianto, kad Europos pirmenybės Slovakijoje nevyktų“.
