Į stipriausiųjų būrį grįžo Slovakijos ir Lietuvos rinktinės, kurios pateko į vieną grupę ir šeštadienį išmėgins jėgas tarpusavyje.
Šeimininkai
Lietuvos rinktinė žemyno pirmenybėse žaidžia po 24 metų pertraukos. Slovakijos atskirtis nuo didžiojo rankinio buvo trumpesnė – šios šalies komanda praėjusį kartą Europos čempionate kovojo 2012 metais.
Patekti į šįmetį turnyrą Slovakijos rankininkams buvo kartu ir paprasčiau, ir sudėtingiau negu lietuviams. Jei Lietuvos rinktinė kelialapį iškovojo atrankos turnyre, tai slovakams nereikėjo nieko įrodinėti aikštėje. Visą darbą atliko nacionalinės federacijos vadovai. Prieš penkerius metus Slovakija kartu su Vengrija padavė paraišką tapti žemyno pirmenybių šeimininke ir Europos rankinio federacijos (EHF) kabinetuose pateikė pakankamai svarius argumentus, kad įveiktų kitas turnyrą priimti norėjusias šalis.
Vis dėlto negalima nepripažinti, kad bendros paraiškos varomoji jėga buvo Vengrija, kurioje rankinio populiarumas pastaraisiais metais yra kone didžiausias Europoje (lyginant su kitomis sporto šakomis). Kita vertus, EHF visuomet labai palankiai vertino galimybes plėtoti rankinį tuose kraštuose, kuriuose jis mažiau išvystytas. Todėl vengrams buvo labai palanku bendradarbiausi su kaimynine šalimi, kurioje nuo 1990 metų nebuvo surengtas nė vienas didysis rankinio turnyras (1990 metais Čekijos ir Slovakijos – tuomet dar vieningos valstybės – miestuose vyko pasaulio vyrų pirmenybės).
Praeitis
Čekoslovakijos laikais slovakų indėlis į bendras pergales visuomet būdavo gerokai mažesnis negu čekų. Tačiau Čekoslovakijos rinktinė be Slovakijos rankininkų niekada neišsiversdavo. Keli Slovakijos rankininkai žaidė Čekoslovakijos rinktinėje, kai ji tapo 1967 metų pasaulio čempione, iškovojo 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių sidabro medalius, laimėjo kitus pasaulio pirmenybių apdovanojimus.
Slovakų skaičius Čekoslovakijos rinktinėje padidėjo devintajame dešimtmetyje, tačiau tuo metu pati rinktinė nebebuvo tokia stipri, kaip prieš keliolika metų. Kita vertus, bendra Čekijos ir Slovakijos komanda iki pat 1993 metų nepraleido nė vienerių pasaulio pirmenybių ir 1992 metais paskutinį kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Šaliai skilus į dvi dalis Čekijos rinktinės rezultatai taip pat beveik visada būdavo geresni negu Slovakijos. Nedidelis Slovakijos rankinio pakilimas prasidėjo tik XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Tuomet slovakai pateko į trejas Europos pirmenybes (2006, 2008 ir 2012 m.) bei dvejas iš eilės pasaulio pirmenybes (2009 ir 2011 m.).
Vis dėlto per Europos pirmenybes Slovakijos rinktinė visuomet buvo aiški autsaiderė. Per tris turnyrus slovakai neiškovojo nė vienos pergales. Jie tik sykį sužaidė lygiosiomis su Serbijos komanda (2012 m.) ir patyrė aštuonis pralaimėjimus.
Šių Europos pirmenybių pirmosiose rungtynėse Slovakijos rinktinei laimėti irgi nepavyko. Ketvirtadienį šeimininkai nusileido Norvegijos komandai 25:35.
Sudėtis
Nors Slovakijos rinktinė Europos pirmenybėse praėjusį kartą žaidė prieš dešimt metų, komandoje dar liko keturi anuomet joje žaidę rankininkai. Tai – 32-ejų Tomašas Urbanas („Minden“, Vokietija), 34-erių L‘ubomiras Durišas („Gyöngyös“, Vengrija), 32-ejų Patrikas Hruščakas (Košicės „Crows“) ir 34-erių Oliveris Rabekas (Prešovo „Tatran“).
Dešinysis kraštinis T.Urbanas yra neabejotinai garsiausias šių dienų Slovakijos rankininkas. Tačiau ir jis didelių karjeros aukštumų nepasiekė – pastaraisiais metais blaškosi tarp Vokietijos pirmosios ir antrosios bundeslygų klubų. Penkis praėjusius sezonus T.Urbanas žaidė antrosios bundeslygos komandose, o pernai jį pakvietė dėl išlikimo pirmojoje bundeslygoje kovojantis „Minden“.
Slovakas yra vienas geriausių „Minden“ žaidėjų (86 įvarčiai per 18 rungt.), tačiau jo komanda užima paskutinę vietą.
Dauguma kitų Slovakijos rinktinės rankininkų taip pat žaidžia užsienyje. Daugiausiai – Vengrijos lygoje ir Vokietijos antrojoje lygoje, yra rungtyniaujančių Prancūzijos ir Ispanijos lygose.
Be jau minėtų veteranų reikia pažymėti vartininką Teodorą Paulą („Nimes“, Prancūzija), Šimoną Machačą („Eger“, Vengrija), Lukašą Urbaną (Tatabanjos „Grundfos“, Vengrija), Martiną Slaninką („Suhr-Aarau“, Šveicarija).
Egerio komandoje Š.Machačas žaidžia kartu su lietuviu Rolandu Bernatoniu, o kiti du Slovakijos rinktinės rankininkai Jakubas Prokopas ir Tomašas Smetanka („Nava“, Ispanija) buvo kito lietuvio Luko Simėno komandos draugai. L.Simėno ir slovakų keliai išsiskyrė, kai Lietuvos rinktinės aukštaūgis gruodį išvyko į Prancūzijos lygą.
Bent pagal rankininkų patirtį stipriausiose Europos šalių nacionalinėse lygose (Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Ispanijos) Slovakijos rinktinė aiškiai pranoksta buvusią lietuvių varžovę Rusijos rinktinę.
Slovakija šiuo metu pranoksta Rusiją dar vienu atžvilgiu. Jei stipriausias Rusijos klubas Čechovo „Medvedi“ yra beviltiškas Europos lygos grupės autsaideris, tai Slovakijos rankinio lyderis Prešovo „Tatran“ antrajame pagal rangą žemyno turnyre vis dar kovoja dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas.
Treneris
Slovakijos rinktinę nuo 2019 metų treniruoja buvęs ilgametis jos žaidėjas Peteris Kukučka.
Nuo tada, kai skilo Čekoslovakija, iki 2017 metų Slovakijos rinktinę treniravo vien šios šalies rankinio specialistai. Tačiau prieš penkerius metus Slovakijos rankinio federacija nusprendė paieškoti pagalbos svetur ir sudarė sutartį su Danijos treneriu Heine Ernstu Jensenu.
Vis dėlto rezultatai nepagerėjo, todėl šalies rankinio vadovai vėl atsigręžė į saviškį.
Viltys
Prieš Europos pirmenybes Slovakijos rinktinės treneris P.Kukučka oro pilių nestatė ir didelių pergalių nežadėjo: „Mūsų laukia trejos sudėtingos rungtynės. Svarbiausia, kad rankininkai atiduotų visas jėgas.“
Pasitikėjimo savo jėgomis nepridėjo sujauktas pasirengimas. Slovakijos ir Austrijos rankinio federacijos buvo numačiusios praėjusią savaitę surengti dvejas draugiškas rungtynes, bet jas teko atšaukti paaiškėjus, kad vienas Slovakijos rankininkas užsikrėtė kovidu.
Iki pirmųjų Europos pirmenybių rungtynių užsikrėtusių skaičius padidėjo. Ketvirtadienį su norvegais žaisti negalėjo Lukašas Urbanas, Tomašas Rečičaras ir Igoras Chupryna. Komandą dėl tos pačios priežasties turėjo palikti trenerio padėjėjas Radoslavas Antlas – kone garsiausias XXI amžiaus Slovakijos rankininkas.
Nors slovakai pralaimėjo pirmąsias rungtynes, treneris P.Kukučka žaidimu nenusivylė: „Mačiau daug gerų dalykų, ypač pirmajame kėlinyje. Sugebėjome varžovus prispausti gindamiesi šešiese prieš šešis, bet sutrikome, kai varžovai pradėjo didinti skirtumą. Mūsų komandoje daug jaunų žaidėjų, kurie dar neturi tokių rungtynių patirties.“
P.Kukučka prieš pirmąsias rungtynes žadėjo, kad jo komanda žaisdama su norvegais jėgų netaupys. Tačiau treneris taip pat pažymėjo, kad rungtynės su Lietuvos rinktine bus daug svarbesnės: „Jau prieš turnyrą žinojome, kad rungtynės su lietuviais mums bus svarbiausios. Lietuvos rinktinės atsarginių suolas nėra ilgas. Mes privalėsime gerai gintis ir stengsimės rengti greitas atakas. Esu patenkintas tuo, kaip mūsų jauni žaidėjai žaidė su norvegais, todėl nebijosiu juos leisti į aikštę per kitas rungtynes.“
„Neabejoju, kad rungtynės su lietuviais bus daug lygesnės, negu pirmosios rungtynės su norvegais. Svarbiausia – neatsipalaiduoti nuo pirmos iki paskutinės minutės, net jei pirmausime arba atsiliksime dideliu skirtumu“, – sakė Slovakijos rinktinės žaidėjas Jakubas Prokopas.
Tarpusavio rungtynės
Lietuvos ir Slovakijos rinktinės iki šiol žaidė penkerias oficialias rungtynes. Per jas Lietuvos rankininkai iškovojo dvi pergales, slovakai – vieną. Dvejos rungtynės baigėsi lygiosiomis.
2003 metų sausį Europos pirmenybių atrankos turnyre pirmosios tarpusavio rungtynės Prešove baigėsi lygiosiomis 25:25, o po kelių dienų Kaune lietuviai nugalėjo 29:28.
2016 metų sausį pasaulio pirmenybių atrankos turnyre geriau žaidė slovakai. Tąkart pirmosios rungtynės Kaune baigėsi lygiosiomis 18:18, o Hlohovece pergalę 31:27 šventė Slovakijos komanda.
2020 metų sausį lietuviai ir slovakai susitiko Liuksemburge surengtame pasaulio pirmenybių atrankos turnyre. Lietuvos rinktinė pasiekė sunkią pergalę 25:24 ir iškovojo vienintelį kelialapį į kitą atrankos etapą. Tačiau atkrintamasis atrankos etapas tuomet nebuvo surengtas dėl pandemijos.
