Programa
Biatlonininkai išsidalins 11 medalių komplektų. Olimpinėje programoje yra po penkias vyrų ir moterų rungtis (asmeninės, sprinto, persekiojimo, estafetės ir bendro starto lenktynės) bei viena mišri rungtis (estafetė).
Asmeninėse ir sprinto lenktynėse galės startuoti po 90 sportininkų. Persekiojimo lenktynėse dalyvaus 60 sportininkų, kurie užims 1-60 vietas per sprinto lenktynes. Bendro starto lenktynėse varžysis 30 geriausių biatlonininkų, kurie bus atrinkti pagal specialią formulę atsižvelgiant į viso sezono bei Pekino žaidynių rezultatus.
Estafetėse startuos po 20 komandų.
Iš viso olimpinėse biatlono varžybose galės dalyvauti 210 sportininkų (po 105 vyrus ir moteris) iš 30 šalių.
Stadionas
Biatlono varžybos vyks šalia Džandziakou miesto (europiečiai jį nuo seno vadina Kalganu) pastatytame Nacionaliniame biatlono centre. Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) planavo jame 2020 metų lapkritį pirmą kartą surengti pasaulio taurės etapą, bet tiek praėjusį sezoną, tiek šį sezoną varžybos buvo atšauktos dėl kovido pandemijos.
Nuo Džandziakou iki Pekino yra apie 220 kilometrų.
Lietuviai
Lietuva iškovojo teisę į Pekiną nusiųsti keturis vyrus ir vieną moterį. Olimpiniai kelialapiai buvo įteikti Vytautui Stroliai, Karoliui Dombrovskiui, Tomui Kaukėnui, Linui Baniui ir Gabrielei Leščinskaitei. T.Kaukėnas dalyvauja trečiose žaidynėse, V.Strolia – antrose, o kiti trys lietuviai debiutuoja olimpinėse žaidynėse.
Visi penki Lietuvos sportininkai varžysis asmeninėse ir sprinto lenktynėse, o kitus startus lems Džandziakou trasose pasiekti rezultatai.
Vyrų ketveriukė dalyvaus estafetės lenktynėse.
G.Leščinskaitė bus pirmoji Lietuvos sportininkė, startuosianti Pekino žaidynėse. Ji vasario 7 dieną (pirmadienį) iššliuoš į asmeninių lenktynių trasą.
Praeitis
Lietuvos biatlonininkai atkūrus šalies Nepriklausomybę dalyvavo visose žiemos olimpinėse žaidynėse. Tiesa, 1998 metais olimpinio kelialapio neiškovojo nė viena moteris biatlonininkė, o 2010 metais – nė vienas vyras biatlonininkas.
Geriausius rezultatus pasiekė T.Kaukėnas. Jis 2018 metų Pjongčango žaidynėse užėmė 13-ąją vietą persekiojimo lenktynėse ir 17-ąją vietą sprinto lenktynėse.
Moterų rekordas priklauso Dianai Rasimovičiūtei. Ji 2006 metų Turino žaidynių sprinto lenktynėse užėmė 18-ąją vietą.
Prieš ketverius metus Pjongčange lietuviai pirmą kartą gavo teisę startuoti mišrios estafetės lenktynėse. Jose Lietuvos ketveriukė užėmė 19-ąją vietą.
Lietuvos vyrai
Lietuvos vyrams biatlonininkams šis olimpinis ciklas yra geriausias istorijoje. Tą patvirtina vien iškovotas kelialapis į estafetės lenktynes.
Užpraėjusį sezoną (2019-2020 m.) pasaulio taurės taškus iškovojo net trys lietuviai V.Strolia, K.Dombrovskis ir T.Kaukėnas, o V.Strolia galutinėje lentelėje užėmė 49-ąją vietą.
Praėjusį sezoną Lietuvos biatlonininkai truputį atsitraukė. Pasaulio taurės galutinėje lentelėje buvo įrašytos tik V.Strolios (55-oji vieta) ir K.Dombrovskio (68-oji vieta).
Užtat šią žiemą kalnus verčia 29 metų V.Strolia. Jis pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje pakilo į Nepriklausomos Lietuvos biatlonininkams neregėtą aukštumą – 26-ąją vietą.
Nors sezonas dar nesibaigė, V.Strolia surinko daugiau taškų (210) negu per visą karjerą iki šios žiemos (178). Naujasis Lietuvos biatlono lyderis taškus iškovojo visose lenktynėse, kuriose startavo.
Gruodžio mėnesį Hochfilcene vykusiose sprinto lenktynėse V.Strolia užėmė 12-ąją vietą ir pasiekė karjeros rekordą. Tačiau tai nebuvo riba. Sausio viduryje Rūpoldinge jis atsidūrė prie pat garbės pakylos: sprinto lenktynėse užėmė ketvirtąją vietą, persekiojimo lenktynėse – penktąją vietą.
Deja, kiti Lietuvos biatlonininkai šią žiemą pasaulio taurės taškų neiškovojo.
Lietuvos moterys
Lietuvos moterų rezultatai šį olimpinį ciklą buvo žymiai blogesni negu vyrų. 2018-2019 ir 2019-2020 metų sezonuose pasaulio taurės taškus tik po kartą iškovojo Natalija Kočergina. Galutinėje įskaitoje ji tuodu sezonus užėmė 86-ąją ir 89-ąją vietą.
Praėjusį sezoną (2020-2021 m.) Lietuvos sportininkėms nė vieneriose lenktynėse nepavyko patekti tarp 40 geriausiųjų ir jos liko be pasaulio taurės taškų.
Šią žiemą pasaulio taurės taškus vieną kartą iškovojo 25 metų G.Leščinskaitė. Ji užėmė 19-ąją vietą sausio mėnesį Anterselvoje vykusiose asmeninėse lenktynėse. Tiesa, į šį etapą neatvyko daugelio stipriausių komandų lyderės, o karjeros rekordus gerino nemažai antrojo ešelono biatlonininkių.
Šio sezono pasaulio taurės įskaitoje G.Leščinskaitė užima 69-ąją vietą.
G.Leščinskaitė sausio pabaigoje pasaulio taurės taškus iškovojo vos antrą kartą karjeroje. Pirmasis kartas buvo dar 2014 metų pabaigoje, kai lietuvė užėmė 39-ąją vietą Kontiolahtyje vykusiose asmeninėse lenktynėse.
Pasaulio lyderės
Po Pjongčango olimpinių žaidynių karjerą baigė visos ryškiausios praėjusio dešimtmečio moterų biatlono žvaigždės. Šautuvą pakabino ir slides į sandėlį pastatė buvusios pasaulio taurės laimėtojos suomė Kaisa Makarainen, baltarusė Darija Domračava, vokietė Laura Dahlmeier, čekė Gabriela Koukalova, olimpinė čempionė slovakė Anastasija Kuzmina.
Pasitraukus šiai čempionių plejadai, 2019 ir 2020 metais pasaulio taurę dukart iškovojo italė Dorothea Wierer. Pernai svarbiausias sezono prizas pateko į norvegės Tiril Eckhoff rankas.
Praėjusį sezoną, ypač antroje jo pusėje, T.Eckhoff pranašumas buvo pribloškiantis. Ji laimėjo net keturis pasaulio pirmenybių aukso medalius, kovo mėnesį nugalėjo penkeriose iš eilės pasaulio taurės lenktynėse.
T.Eckhoff buvo viena didžiausių Norvegijos olimpinių vilčių. Tačiau šią žiemą jos sportinė forma netikėtai krito. Net pati T.Eckhoff negali suprasti, kodėl jai nė vieneriose šio sezono lenktynėse nepavyko patekti tarp prizininkų. Net ir Anterselvoje vykusiame paskutiniame prieš olimpines žaidynes etape, į kurį neatvyko dauguma geriausių pasaulio biatlonininkių.
Pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje T.Eckhoff užima vos 20-ąją vietą. Vis dėlto į olimpinę rinktinę norvegai ją įtraukė.
Savotišką estafetę iš T.Eckhoff perėmė jos tautietė Marte Olsbu Roiseland. Ji šią žiemą laimėjo 6 iš 15 pasaulio taurės lenktynių (arba 6 iš 13, kuriose dalyvavo, nes į Anterselvą nekeliavo). M.O.Roiseland tvirtai pirmauja bendrojoje įskaitoje.
Pasaulio taurės lentelėje antrąją vietą užima baltarusė Dzinara Alimbekava, trečiąją – švedė Elvira Oberg. Į olimpinius medalius taip pat taikysis E.Oberg vyresnioji sesuo Hanna Oberg, buvusi pasaulio taurės laimėtoja D.Wierer, austrė Lisa Theresa Hauser, baltarusė Hanna Sola, prancūzės Justine Braisaz-Bouchet, Annais Chevalier-Bouchet, Anais Bescond ir Julie Simon, norvegė Ingrid Tandrevold.
Atskirai reikia paminėti čekę Marketą Davidovą. Ji pernai tapo asmeninių lenktynių pasaulio čempione, o šią žiemą laimėjo pirmąjį pasaulio taurės asmeninių lenktynių etapą ir yra šios rungties pasaulio taurės įskaitos lyderė.
Asmeninėse lenktynėse už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama viena baudos minutė, todėl šaudymas šioje rungtyje ypač svarbus ir neretai pasižymi biatlonininkai, kurie kitose rungtyse su favoritais nesivaržo.
Pasaulio lyderiai
Ne iškart po Pjongčango žaidynių, bet nepabaigęs kito olimpinio ciklo sportininko karjerą baigė ir ilgametis vyrų biatlono lyderis, septynis kartus pasaulio taurę iškovojęs prancūzas Martinas Fourcade‘as. Pekino žaidynių nelaukė dar dvi ryškios praėjusio dešimtmečio žvaigždės norvegas Emilas Hegle Svendsenas bei rusas Antonas Šipulinas, kuris netgi spėjo tapti Rusijos Dūmos nariu.
M.Fourcade‘ui dar nebaigus karjeros jį nuo viršūnės nustūmė norvegas Johannesas Thingnesas Bo, iškovojęs pasaulio taurę 2019 metais, o paskui pakartojęs šį laimėjimą 2020 ir 2021 metais.
Vis dėlto per praėjusių metų pasaulio pirmenybes J.Th.Bo nelaimėjo nė vieno asmeninės rungties aukso medalio ir atsidūrė keturiskart pasaulio čempionu (skaičiuojant estafetes) tapusio tautiečio Sturlos Holmo Lagreido šešėlyje.
O šią žiemą J.Th.Bo ištiko panašus likimas, kaip T.Eckhoff. Tiesa, J.Th.Bo nuopuolis nėra toks didelis – triskart pasaulio taurės laimėtojas šio sezono įskaitoje užima penktąją vietą ir vienerias lenktynes visgi laimėjo. Tačiau rezultatai tikrai nėra tokie, kokių J.Th.Bo norėjo ruošdamasis olimpinėms žaidynėms.
Šio sezono pasaulio taurės lyderis yra prancūzas Quentinas Fillonas-Maillet, laimėjęs penkerias lenktynes. Antrąją vietą bendrojoje įskaitoje užima kitas prancūzas Emilienas Jaquelinas, trečiąją – J.Th.Bo vyresnysis brolis Tarjei Bo.
Pasaulio taurės etapus šią žiemą taip pat laimėjo švedas Sebastianas Samuelssonas, norvegai S.H.Lagreidas ir Vetle Sjastadas Christiansenas, rusai Aleksandras Loginovas ir Antonas Babikovas, vokiečiai Benediktas Dollis ir Johannesas Kuhnas.
Nors lenktynių nelaimėjo, nuo lyderių nedaug atsilieka ir bendrojoje įskaitoje aukštas vietas užima prancūzas Simonas Destieux, rusas Eduardas Latypovas, baltarusis Antonas Smolskis.
Medaliai
Biatlono varžybos žiemos olimpinėse žaidynėse rengiamos nuo 1960 metų. Tiesa, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kaip parodomoji sporto šaka buvo pristatytos patrulių lenktynės, kurias galima vadinti šiuolaikinio biatlono pirmtakėmis.
Iki 1988 metų olimpinėje programoje buvo tik vyrų biatlonas. Moterys dėl olimpinių medalių varžosi nuo 1992 metų.
Visų laikų medalių lentelėje pirmauja Vokietija. Jos sportininkai biatlono trasose iškovojo 52 apdovanojimus (19 aukso, 21 sidabro ir 12 bronzos). Vokiečių derlius būtų dar didesnis pridėjus iki 1988 metų laimėtus Vokietijos Demokratinės Respublikos (3, 4 ir 4) bei Vokietijos Federacinės Respublikos (1, 2 ir 2) medalius, kurie skaičiuojami atskirai.
Paskui vokiečius rikiuojasi Norvegija (16, 15 ir 10), Rusija (10, 5 ir 8) bei Prancūzija (9, 5 ir 12).
Olimpinius biatlono medalius iškovojo 23 šalių sportininkai (skaičiuojant nebeegzistuojančias VDR, VFR, SSRS ir NVS).
Asmeninės įskaitos lyderis yra norvegas Ole Einaras Bjorndalenas, iškovojęs 13 medalių (8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos). Penkis aukso medalius laimėjo prancūzas Martinas Fourcade‘as, po keturis – vokiečiai Ricco Grossas ir Svenas Fischeris, norvegas Emilas Hegle Svendsenas, rusas Aleksandras Tichonovas (SSRS rinktinėje) ir baltarusė Darija Domračava.
D.Domračava yra olimpinė moterų biatlono lyderė pagal aukso medalius, bet skaičiuojant visų spalvų apdovanojimus baltarusę lenkia dvi vokietės Uschi Disl (2, 4 ir 3) ir Kati Wilhelm (3, 3 ir 7).
Tarp sportininkų ir sportininkių, kurie atvyko į Pekino žaidynes, turtingiausia yra norvegė Tirik Eckhoff (1, 1 ir 3).
