Didėjanti trintis tarp Rusijos ir Ukrainos prasismelkė ir į taikos bei draugystės simboliu laikomas olimpines žaidynes.
Žibalo į ugnį įpylė Ukrainos sporto ministras Vadimas Gucaitas, prieš žaidynes pareiškęs, kad ukrainiečiai turėtų vengti kontakto su Rusijos olimpinio komiteto atletais.
„Jie neturėtų stovėti šalia, kai rusai mosuoja savo vėliava“, – kalbėjo ministras.
Įtarūs ir atsargūs
Ministras priminė daug kalbų sukėlusį Tokijo žaidynių atvejį, kai šuolininkė į aukštį Jaroslava Mahučich po varžybų pozavo su auksą laimėjusia ruse Marija Lasickiene.
Nuotrauka Ukrainoje sukėlė pasipiktinimo audrą, kuri dar kartą priminė, kad sportas ir politika nėra atsiejami dalykai, ypač šiais įtampos laikais.
Tai pajuto ir Lietuvos žurnalistai, Pekino žaidynių spaudos centre priėję prie atstovo iš Ukrainos.
„Ne. Ne. Ne. Jokių komentarų, – išgirdęs klausimus atšovė ukrainietis, tačiau netrukus tęsė pokalbį. – Kalbate rusiškai? Jūs gal lietuviai? Tikrai? Tuomet ateikite.“
Užrašas „Lietuva“ ant olimpinės aprangos atrakino liežuvį ukrainiečiui – jis atsiprašė ir pareiškė, kad lietuviai ukrainiečiams yra tikri draugai, priešingai nei rusai.
Paklausus, ką ukrainietis mano apie sporto ministro poziciją, žurnalisto akyse iškart užvirė pyktis.
„Mes privalome vengti kontakto. Tiek su Rusijos atletais, tiek su žurnalistais.
Viskas, ką jie daro, yra propaganda. Jie panaudos tai savo tikslams, parodys, kad ukrainiečiai noriai bendrauja, nors tai nėra tiesa.
Rusai mus vadina broliška tauta, bet mes su jais niekada nebūsime draugai. Niekada netapsime Rusijos provincija, kokia tapo Baltarusija“, – pakilęs iš savo vietos dėstė anonimu panoręs išlikti vyresnio amžiaus ukrainietis.
Kalba ir apie frontą
Tą patį kartojo ir olimpiadoje dalyvaujantys Ukrainos atletai. „Mes nesame geriausi draugai. Laiką leidžiame su savo komandos nariais, o su rusais nebendraujame, – „Reuters“ sakė Ukrainos bobslėjaus komandos narė Lidija Hunko. – Bendra įtampa tarp šalių mus neabejotinai paveikė, nes mes turime šeimas, draugų, kurie yra ties fronto linija.
Žinoma, vertiname žmones kaip atskiras asmenybes, bet žymė yra likusi.“
Šiuo metu ties Ukrainos ir Rusijos siena sutelkta tūkstančiai karių ir karinės technikos. Rusija ir Baltarusija pradėjo karines pratybas, kurios kelia baimę ne tik ukrainiečiams, bet ir likusiam pasauliui.
Vis dėlto Pekine dirbančio ukrainiečio akyse baimės nebuvo matyti.
„Jei jie mano, kad mes nesame pasiruošę karui, daro didelę klaidą. Mes ginsime savo valstybę tiek, kiek reikės“, – ryžtingai teigė vyriškis.
Nenori kalbėti rusiškai
Tačiau konflikto kibirkštys jau žyra ir Pekine: Ukrainos dailiojo čiuožimo atstovas Ivanas Šmuratko į rusų klausimus atsakė anglų kalba ir teigė, kad rusiškai neatsakinės.
„Įsivaizduokite, kad į jūsų namus ateina žmogus, išsiveda jūsų žmoną ir vaikus, o vėliau prašo, kad būtume draugai.
Taip nebūna“, – situaciją komentavo žurnalistas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ukrainiečių rekomendacijas sportininkams pavadinimo totalitarizmo aktu ir teigė, kad jos skamba juokingai.
Jam antrino ir Pekine dirbantys rusai.
„Manau, kad tai yra kvaila. Daug ukrainiečių šneka rusiškai, jie gali tai laisvai daryti.
Pagalvokite, kas būtų, jei mūsų sportininkai amerikiečiams žurnalistams sakytų, kad atsakinės tik į rusiškai užduotus klausimus. Nesąmonė“, – kalbėjo jaunas žurnalistas iš Rusijos.
Ironiška, bet didžioji dalis rusų, Pekine laimėjusių medalius, į visus klausimus atsakinėja tiktai rusiškai, o su žurnalistais iš kitų valstybių bendrauja per vertėjus.
Su „Lietuvos ryto“ žurnalistu bendravę rusai tikino, kad sportininkai nepajuto jokio priešiškumo iš ukrainiečių.
