35 metų S.Maslobojevui spalio 8-oji jau daugiau niekada gyvenime nebus tik paprasta data. Tądien jis pirmasis iš mūsų šalies sportininkų iškovojo labiausiai prestižinės kikbokso organizacijos „Glory“ pussunkio svorio kategorijos pasaulio čempiono titulą.
Taip jis prie begalės savo apdovanojimų ir dviejų planetos kikbokso mėgėjų čempionų vardų pridėjo išsvajotą geriausio profesionalo trofėjų – auksinį diržą.
Grėsminga Kuvaldos pravarde žinomas kovotojas Nyderlandų mieste Arnheme vykusiame didžiausiame „Glory“ organizacijos metų renginyje „Collision 4“ dėl titulo susikovė su 30-mečiu marokiečiu Tariku Khbabezu.
Marokietiškojo Tysono pravardę turintis varžovas dėl galimybės vadintis geriausiu pasaulio kikboksininku specialiai perėjo į pussunkio svorio kategoriją iš sunkaus ir „Glory“ organizacijoje grūmėsi trejus metus. Iš viso jis profesionalų ringe buvo iškovojęs 47 pergales.
Nuaidėjus penkių raundų pabaigą skelbiančiam gongui rankas triumfuodami kėlė abu atletai. Vis dėlto trys teisėjai iš penkių įžvelgė Lietuvos atstovo pranašumą – 47:48, 48:47, 46:49, 48:47, 48:47.
„Ir dabar niekaip nesuprantu, kodėl laimėjau tik 3:2. Visi matė, kad esu aiškus nugalėtojas. Teisėjų rezultatas turėjo būti bent 4:1. Manau, įsijungė tam tikra reklamos ir rinkodaros mašina – kad nebūtų taip, jog aiškiai laimėjau ir reikia nurašyti T.Khbabezą“, – kalbėjo Kuvalda.
S.Maslobojevui tai buvo ketvirtoji kova „Glory“ organizacijoje. Pirmąsias tris dvikovas jis buvo laimėjęs ir rikiavosi planetos reitingo 3-iojoje pozicijoje.
„Glory“ įkurta 2012-aisiais. Nuo to laiko šioje kovų organizacijoje varžosi geriausi kikbokso meistrai ir būtent „Glory“ pasaulio čempiono diržas laikomas vienu pagrindinių.
Iš viso S.Maslobojevas per 41 kovą yra iškovojęs 35 pergales, o nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. pralaimėjo vos kartą.
„Vis dėlto svajonės pildosi. Daug metų gyvenau dėl šios dienos. Buvau pirmas lietuvis, tapęs mėgėjų kikbokso pasaulio čempionu, o dabar esu pirmas lietuvis, iškovojęs planetos čempiono diržą „Glory“ organizacijoje. Tai nuostabu“, – Arnhemo arenoje tūkstantinei žiūrovų miniai iš ringo į mikrofoną sakė naujasis pasaulio čempionas.
S.Maslobojevo kelias iki šios kovos „Glory“ organizacijoje buvo sudėtingas. Jis liepą turėjo susikauti su pussunkio svorio kategorijos 2-ojoje reitingo pozicijoje buvusiu olandu Luisu Tavaresu. Akistata buvo atšaukta dėl neva pastarojo patirtos traumos. Tačiau tikroji priežastis – sportininkas buvo pagautas vartojęs draudžiamus sporte preparatus.
„Glory“ organizacijai vis dar neturint pussunkio svorio čempiono S.Maslobojevas sužinojo, kad dėl titulo kausis su T.Khbabezu.
Mat ilgametis šios kategorijos lyderis rusas Artiomas Vachitovas kovo mėnesį turėjo ginti titulą kovodamas būtent su L.Tavaresu. Tačiau po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą olandas atsisakė lipti į vieną ringą su šalies agresorės atstovu.
Po to „Glory“ organizacija apskritai pašalino A.Vachitovą iš savo narių ir atėmė iš jo čempiono titulą.
Kovinėse sporto šakose profesionalų kategorijoje Lietuva šlovės spinduliuose pastarąjį kartą šildėsi visai neseniai. 2022 metų balandžio 17 dieną boksininkas Eimantas Stanionis tapo WBA reguliaraus pusvidutinio svorio kategorijos čempionu.
Tačiau prieš tai panašaus pasiekimo teko laukti net 90 metų, kuomet 1932 m. planetos bokso čempionu tapo lietuvių kilmės amerikietis Juozas Žukauskas, geriau žinomas kaip Jackas Sharkey.
– Esate dukart pasaulio mėgėjų kikbokso čempionas, titulus į Lietuvą atvežęs 2013 m. ir 2019 m. Dabar profesionaliame ringe laimėjote „Glory“ diržą. Padėjus ant svarstyklių visus laimėjimus kuris yra svarbesnis? – „Lietuvos rytas“ paklausė S.Maslobojevo.
– Asmeniškai man kur kas svarbesnis pergalingas „Glory“ diržas. Tai mano pastangų įvertinimas, galimybių profesionaliame ringe viršūnė, nes kovoti reikia jau be tam tikrų apsaugų, pirštinės yra visiškai kitos. Žodžiu, čia jau ne mėgėjų lygmuo, kur saugomasi.
Kita vertus, kovodamas mėgėjų pasaulio čempionatuose taip pat atstovavau Lietuvai ir garsinau savo šalį.
Bet kai tampi pasaulio čempionu tarp mėgėjų, apie tavo sėkmę gali pranešti, bet gali ir nepranešti – viskas priklauso nuo požiūrio į tave. O „Glory“ jau yra aukščiausio lygio organizacija, kuri stengiasi savo čempionus iškelti ir gerbia jų laimėjimus.
Tad atsakymas dvejopas – žinomumo ir svorio požiūriu „Glory“, be abejo, geriau, bet ir kituose turnyruose aš atstovavau Lietuvai.
– Nugalėjęs sakėte, kad svajonės galiausiai pildosi. Vadinasi, S.Maslobojevas daugiau neturi svajonių – visos jau išsipildė?
– Svajonių dar tikrai turiu. (Juokiasi.) Taip, svajojau laimėti titulą, ir tai įvyko. Toliau lyg ir nėra kur – juk tai tas laiptelis, po kurio kikbokse nėra nė vieno aukščiau. Na, gal olimpinis čempionas, bet kol kas kikboksas tik priimtas į olimpinę šeimą, bet oficialios varžybos nevyksta.
Tad dabar mano svajonė – ginti tą čempionišką laiptelį, kuo ilgiau išsilaikyti soste. Tai man atneš ne tik moralinį pasitenkinimą, bet ir – nereikia slėpti – tam tikrą finansinę gerovę.
Noriu pastatyti šeimai naują gražų namą. Mūsų yra penki, tai turėtų būti didelis vieno aukšto namas, nes dviaukščių nelabai mėgstu – antras aukštas dažniausiai tampa tiktai miegamuoju ir daiktų sandėliu.
Pergalės ginant čempiono titulą „Glory“ organizacijoje man padėtų įgyvendinti ir šią svajonę.
– Į „Glory“ finalą patekote po tam tikros politinės situacijos – diskvalifikavus A.Vachitovą dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai pagreitino jūsų tapimą čempionu?
– Tikrai nepagreitino. Jei aplinkybės nebūtų taip susiklosčiusios, su juo vis tiek būtų tekę kovoti dėl titulo.
A.Vachitovas – labai rimtas varžovas, ilgametis čempionas, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo neįveikiamas ir aš jo nebūčiau nugalėjęs.
Ir ta kova tikriausiai gali įvykti ateityje. Kai baigsis karas Ukrainoje, A.Vachitovas galbūt norės atsiimti titulą ir mes man iššūkį.
Tuomet jis turės įrodyti, kad yra stipresnis už dabartinį čempioną. O aš manau, kad taip tikrai nėra.
– Su čempiono diržu parskridęs į Lietuvą pasakėte, kad šis „mažylis“ užsilaikys šalyje. Kur jis dabar?
– Esu kviečiamas į daugelį renginių, edukacinių programų, tad „Glory“ diržas yra mano automobilyje. Ir greičiausiai liks pas mane iki gyvenimo pabaigos, nes, kiek žinau, jeigu titulas iškovojamas ir paskui neapginamas, kiekvienam naujam čempionui įteikiamas naujas gražuolis diržas.
– T.Khbabezas po kovos ne itin gražiai atsiliepė apie jus ir tvirtino, kad pergalė turėjo priklausyti jam. Kaip reaguojate į tokius varžovų akibrokštus?
– Man pačiam keista, kad teisėjai po penkių raundų pasidalijo į dvi stovyklas ir nebuvo aiškios persvaros. Nors ji plika akimi buvo matoma, nes aš smūgiavau 54 kartus koja, o marokietis man – tik 28. Tad viskas kaip ir aišku.
Bet, mano galva, taip bandyta išlaikyti savotišką orią intrigą – pralaimėjęs sportininkas nebuvo beviltiškas ir jis gali prašyti revanšinės kovos. Turiu galvoje, kad tai buvo rinkodaros žingsnis pasauliui.
Galima tai vadinti ir tam tikra finansine kitos akistatos ringe platforma – kuo daugiau kalbama apie revanšą, mūšį dėl čempiono diržo, tuo ta kova pelningesnė „Glory“ organizacijai ir patiems sportininkams.
Tačiau, mano manymu, T.Khbabezo traukinys jau nuvažiavo ir jis nesulauks galimybės atsirevanšuoti.
Yra kur kas kietesnių pretendentų į titulą, man bus džiugu su jais kovoti ir siekti pergalės.
– Kiek laiko reikia atsigauti po tokių rimtų dvikovų?
– Kaip kada. Vienu atveju, kai sugebi gerai pasirodyti, vos ne po kelių dienų ir vėl gali pradėti sportuoti ir net grumtis ringe, nes tų mėlynių ir nebūna. Kitu atveju prireikia daugiau kaip mėnesio.
Po dvikovos su marokiečiu mano paakyje buvo mėlynė, o dabar po kelių savaičių jos jau beveik nematyti. Tačiau išlindo skausmai kojoje. Ja daug dirbau siekdamas palaužti oponentą ir manau, kad dabar ten kaupiasi vanduo. Teks gydyti.
Bet tam turiu nedaug laiko – jau kitą savaitę pradėsiu mokymus šaulių stovykloje, tad iš esmės sportuoti pradėsiu po kelių dienų.
– Užsiminėte apie kovos dėl čempiono titulo finansinę pusę. Kiek uždirbote?
– Na, nėra taip, kad milijonais lytų, bet kaip sportininkui tai gera finansinė paskata. Sakysime, tiek pinigų už kovą nėra gavęs nė vienas Lietuvos kovotojas. Manau, kad ginant titulą premija bus dar solidesnė.
Beje, tų pinigų kol kas nesu gavęs – pažadėta išmokėti kitą mėnesį, tad laukiu.
– Kai tapote pasaulio mėgėjų kikbokso čempionu, tuometis premjeras Saulius Skvernelis jums kaip padėką atsiuntė gertuvę. Atsimenate šią istoriją?
– Kuo puikiausiai. Tu kovoji, garsini Lietuvą, o kažkas nori turėti pigią politinę reklamą.
Jau geriau apskritai niekaip nesveikink, užmerk akis, negirdėk, nesuprask, kas vyksta, negu tokiu būdu neva pagerbk sportininką. Tai buvo pažeminimas.
Ir šiuo atveju kalbu ne savo vardu – tai buvo precedentas parodyti, kaip vertinamas visų mūsų sportininkų darbas, indėlis garsinant šalį. Kai kas manė, kad tai paviešindamas elgiuosi amoraliai, nejaučiu pagarbos, tačiau norėjau parodyti, jog politikams ar valdininkams mes, sporto žmonės, apskritai esame niekas ir jų požiūris į mus apsiriboja pigia už visų mokesčių mokėtojų lėšas pirkta reprezentacijai skirta gertuve.
– Pasiekėte aukščiausią lygį „Glory“ organizacijoje. Gal norėtumėte save išbandyti ir MMA ar UFC kovose? Teigiama, kad ten honorarai siekia ir 50 milijonų eurų.
– Reikia suprasti, kad „Glory“ kikboksas – rimtas sportas, kur nėra vietos spektakliams. Kalbant apie UFC – tai labiau pramogų verslas. O ten, kur prasideda labai dideli pinigai, baigiasi sportas.
Taip, vis dėlto ten milžiniškos sumos ir prasimušti į tas kovas sunku. Negaliu sakyti, kad manęs nedomino MMA ar UFC. Turėjau pasiūlymą iš pasaulio čempiono Davido Jacksono treniruotis pas jį Floridoje ir pasirodyti MMA. Ir iš Kalifornijos mane viliojo.
Bet dukart bandžiau gauti JAV darbo vizą ir abusyk man atsakė. O pasirengti MMA ar UFC kovoms Lietuvoje be gerų treniruočių varžovų yra bergždžias reikalas.
Tad šią idėją palikau nuošalyje, nes vizos taip ir negavau.
– Ką pasaulio profesionalų čempionas veiks iki kitos kovos dėl sosto?
– Dabar jau ne aš vienas sprendžiu, o „Glory“ organizacija. Gruodį planavau pasirodyti KOK turnyre Kaune, bet dabar laukiu žinių iš „Glory“. Yra tam tikri niuansai – jei aš, pavyzdžiui, kovodamas susižeisčiau ir man būtų skirtas pralaimėjimas, tuomet kaip čempionas pakenkčiau „Glory“ organizacijai, jos prestižui.
Sakytų: štai čempionas pralaimėjo KOK, nors šioje organizacijoje kovotojai tikrai geri. Tad laukiu, ką sutars „Glory“ ir KOK.
O jau po to žiūrėsiu, kokie atsiranda pretendentai į titulą ir kada gali įvykti penktoji mano akistata „Glory“ organizacijoje. „Dabar mano svajonė – ginti tą čempionišką laiptelį, kuo ilgiau išsilaikyti soste.“
Nuotr. iš LR archyvo Kovoje dėl pasaulio kikbokso profesionalų čempiono diržo S.Maslobojevas įvei– kė T.Khbabezą (nuotr. apačioje kairėje) ir rengiasi apginti prestižinį titulą.
