Keli sportininkai žvalgėsi į Lietuvos pusę.
Karui Ukrainoje įsiliepsnojus, be veiklos ir atrankų į olimpiadas likę rusų ir invazijai prijaučiančios Baltarusijos sportininkai suskubo ieškotis „užuovėjos“ – dar vienos pilietybės, kuri garantuotų jiems bilietus į tarptautines varžybas. Pagal Rusijos konstituciją šios valstybės piliečiai gali turėti ir kitų šalių pasus.
Šiai dienai tik tarptautinės stalo teniso, teniso ir dviračių sporto federacijos tiek baltarusiams, tiek ir rusams leidžia startuoti savo varžybose ir siekti galimybės varžytis 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadoje.
Tiesa, jie tai privalo daryti kaip neutralios valstybės atletai – be šalies paminėjimo, atributikos ir himno.
Lrytas.lt žiniomis, iš viso dėl galimybės siekti mūsų šalies pilietybės bandė aiškintis trys Rusijos sportininkai, vienas baltarusis ir vienas ukrainietis. Tačiau iš šių sportininkų nebuvo nė vieno prašymo „užsukti“ pilietybės gavimo smagratį.
„Į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą nesikreipė nė vienas rusų ar baltarusių sportininkas, nes iš esmės mes tik galėtume nukreipti besidominčius į šalies federacijas, kurios ir turėtų spręsti, ar galimų kandidatų paslaugos reikalingos jų sportams, ar jie planuotų kreiptis į Lietuvos Prezidentą dėl išimties tvarka skiriamos pilietybės“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kaip aiškėja, du rusų sportininkai per Sankt Peterburgo konsulatą siekė išsiaiškinti, ar būtų galimybių su naujais pasais atstovauti Lietuvai paplūdimio tinklinio varžybose.
„Taip, buvo toks atvejis karui vykstant. Tiesiog per Lietuvos atstovybę Sankt Peterburge buvo užklausta, ko reikėtų, kad toks dvejetas galėtų varžytis už Lietuvos rinktinę.
Savaime aišku, kad iš visos šios istorijos nieko nebuvo – visų pirma, mes rėmėmės Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis ir mūsų šalies Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gairėmis – okupantų sportininkų negali būti tarp mūsų ir mūsų nebus, kur bus jie.
Tad apie pilietybes net ir negalėjo būti kalbų.
Antra – tai tikrai pasaulinio lygio sportininkai, ši pora patenka į paplūdimio tinkinio reitingo geriausiųjų dešimtuką.
Lietuvos tinklinio metinis biudžetas yra vargani 144 tūkst. eurų, tai mūsų diplomatams pasakėme, kad tegul perduoda, jog geriausi Lietuvos tinklininkai patys iš savo kišenės moka už dalyvavimą planetos turuose.
Tai ne Rusija, kur metami milijonai dėl rusiškojo politinio-sportinio įvaizdžio“, – lrytas.lt kalbėjo Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka.
Dar vienas rusas ir Baltarusijos sportininkas mąstė Lietuvai atstovauti ne itin mūsų šalyje populiarioms žiemos sporto šakoms. Su jais net nebuvo kalbama apie galimybes.
Galimybėmis užsienio sportininkams gauti Lietuvos pilietybę ir atstovauti mūsų šaliai taip pat labai abejojo LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė.
O ypač rusams ir baltarusams po vasario 24-osios, kai Rusijos armija įsiveržė į Ukrainą ir žudo civilius žmones bei siekia sunaikinti šios valstybės nepriklausomybę.
„Olimpinėje chartijoje aiškiai parašyta, kad naują pilietybę gavęs sportininkas kitai valstybei tarptautinėje arenoje gali atstovauti tik tuomet, jei jis nebuvo pasirodęs nė viename tarptautiniame turnyre kaip prieš tai buvusios valstybės atstovas.
Kitu atveju dėl atleto turi kalbėtis ir susitarti dviejų šalių federacijos, po to tai patvirtinti tarptautinės organizacijos ir galiausiai Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.
Tik jis gali sumažinti laikotarpį iki starto, kuris numatytas nuo momento, kada sportininkas gavo kitos šalies pasą.
Šiai dienai kitos šalies pilietybę gavęs sportininkas už naują savo „gimtinę“ gali pasirodyti praėjus trejiems metams“, – konstatavo D.Gudzinevičiūtė.-
