IOC palankiai įvertino daugiau nei 30 šalių koalicijos pateiktus „konstruktyvius klausimus“ dėl Rusijos ir Baltarusijos atletų neutralumo apibrėžimo norint jiems sugrįžti į tarptautines varžybas.
Pirmadienį buvo paskelbtas vyriausybės pareigūnų pasirašytas pareiškimas, kuriame tvirtinama, kad IOC neturi „praktinių priežasčių“ panaikinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nušalinimo, kol Ukraina tebėra atakuojama, ir keliamas „didelis susirūpinimas“ dėl jų dalyvavimo neutraliu statusu.
Koalicija pabrėžė, kad abiejų šalių sportininkams neturėtų būti leista dalyvauti varžybose, kol IOC nepaaiškins „neutralumo modelio“.
Prancūzijos sporto ministrė Amélie Oudéa-Castéra buvo tarp tų, kurie pasirašė pareiškimą, paskelbtą likus mažiau nei 18 mėnesių iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pradžios.
IOC pranešė, kad „atkreipia dėmesį į koalicijos pareiškimą“ ir tęsia derybas su suinteresuotosiomis šalimis.
„IOC vertina konstruktyvius klausimus, susijusius su Rusijos ar Baltarusijos pasą turinčių sportininkų neutralumo apibrėžimu, kartu pažymėdamas, kad dviejų specialiųjų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pranešėjų išreikštas aiškus žmogaus teisių susirūpinimas nebuvo sprendžiamas.
Nuo to laiko vyko išsamios konsultacijos su šiomis suinteresuotomis šalimis, siekiant išsamiau apibrėžti šiuos principus. Šiame kontekste bus deramai atsižvelgta į pareiškime pateiktus konstruktyvius klausimus“, – rašoma IOC pranešime.
IOC supratimu, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai varžytųsi kaip neutralūs ir „jokiu būdu neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje“.
IOC taip pat pabrėžė, kad sportininkai turės „visiškai gerbti Olimpinę chartiją“, o tai reiškia, kad jie aktyviai nepalaikė karo Ukrainoje ir laikosi Pasaulio antidopingo kodekso.
Tai būtų sprendžiama atliekant „individualius visų dalyvavusių sportininkų patikrinimus“, o tarptautinės federacijos privalo pašalinti juos iš varžybų ir pranešti apie incidentą IOC, jei šios sąlygos nesilaikoma.
Bendras pareiškimas buvo paskelbtas po vasario 10 d. įvykusio tarptautinio viršūnių susitikimo, kuriam pirmininkavo Didžiosios Britanijos kultūros sekretorė Lucy Frazer ir kuriame daugiau nei 35 šalys.
Pareiškimą pasirašė Austrija, Didžioji Britanija, Belgija, Kanada, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Islandija, Airija, Italija, Japonija, Pietų Korėja, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija, JAV, o antradienį prie jo prisijungė Australija, kuri tikino, kad įvyko administracinė klaida.
