Tik prieš pusmetį pradėjusi savo veiklą Nacionalinė sporto agentūra iškilmingai pranešė, kad nuo 2022 metų nuo liepos 1 d. įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams, valstybės stipendininkų skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu, o aukščiausio lygio sportininkams skiriamos ne tik didesnės stipendijos, bet ir užtikrinamos socialinės garantijos. Stipendijų dydžiai buvo suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams.
Atėmus šią veiklą iš iki tol tą vykdžiusio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, valstybė per agentūrą stipendijas pakėlė nuo 735 iki 2793 eurų. Iki tol stipendijos buvo nuo 138 eurų iki 1242 eurų, tačiau nebuvo suteikiamos jokios socialinės garantijos.
Nacionalinė agentrūra su džiaugsmu paskelbė, kad ketveriems metams skiriama stipendija 62 negalią turintiems aukšto meistriškumo sportininkams.
„Valstybinių stipendijų kriterijai buvo praplėsti, ypač jaunimo amžiaus grupėje. Tikslas yra užauginti naują olimpiečių ir paralimpiečių kartą“, – skambiai sprendimus skirti stipendijas komentavo agentūros vadovas Mindaugas Špokas.
Tačiau neįgaliųjų sportininkų, gaunančių stipendijas, padidėjimas visiškai nedžiugina 41-erių LPOK prezidento Mindaugo Biliaus.
„Tie skaičiai yra apgaulingi – iš 62 stipendijas gaunančių neįgaliųjų tik dvylika yra paralimpiečiai. Visi kiti – kurčiųjų sporto komiteto sportininkai, kurie tikrai nedalyvaus paralimpiadoje. Jie varžysis savo žaidynėse“, – kalbėjo M.Bilius.
Paralimpiadai rengianti sportininkus organizacija suskubo ieškoti rėmėjų, kad šie skirtų bent kažkokią paramą galimiems paralimpiečiams, negaunantiems stipendijų.
Ir galiausiai surado privačių verslo kompanijų, kurios sutiko kandidatams į 2024-ųjų Paryžiaus ir 2026 metų Milano Kortinos žiemos žaidynes skirti vienkartinę beveik 40 tūkst. eurų. pagalbą.
„Man labai apmaudu, kad šioje situacijoje valdžios ešelonai bando laviruoti su sąvoka „neįgalieji“. Sakysime, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kalba, jog Paryžiaus žaidynėms ir paralimpiadai planuoja kad ir 3–5 medalius. Lyg ir aišku.
Tačiau kur tada dėti Kurčiųjų žaidynių kad ir 10–12 planuojamų ir dažniausiai iškovojamų medalių? Galai nesueina, tačiau viskas padedama po neįgaliųjų sąvoka.
Taip, niekas nesako, kurtieji turi negalią, tačiau jie nedalyvauja iš esmės antrame pagal svarbą pasaulio sporto renginyje.
O viskas supainiojama taip, kad reikalui esant atrodo, kad dėmesys yra bendrai visiems, nors tiesos tame nėra“, – kalbėjo LPOK vadovas.
Kaip aiškina sporto specialistai, prasimušti į paralimpiadą atletai gali tik įveikę normatyvus tarptautinėje arenoje ir suderinus žaidinių kvotų skaičius. Tuo tarpu į Kurčiųjų olimpines žaidynes galima patekti sudalyvavus Lietuvos pirmenybėse ir ten sėkmingai pasirodžius.
„Taip. Čia ir yra tam tikra takoskyra. Į Tokijo paralimpiadą galėjo patekti tik du lengvaatlečiai, kurie įvykdė A normatyvą.
O tokių buvo dviženklis mūsiškių skaičius, tačiau paralimpinėse žaidynėse gali varžytis vos 1100 sportininkų, o Lietuvai buvo skirtos dvi vietos.
Lietuvos kurčiųjų rinktinę jų žaidynėse dažnai sudaro 60–90 žmonių“, – kalbėjo M.Bilius.
– Yra koks sprendimas neįgaliems atletams taip pasiskirstyti stipendijas, kad jos būtų teisingai išdėliotos?, – lrytas.lt paklausė LPOK prezidento M.Biliaus.
– Bandome su Nacionaline sporto agentūra ir Sporto ministrija derinti šį klausimą. Iš esmės yra kriterijų klausimas ir tam tikros iškreiptos pozicijos sugrąžinimas į tikrai teisingus rėmus.
Žinoma, niekas nenori apie tai kalbėti, nes tai iš esmės labai subtilus klausimas. Na, negali būti taip, kad paralimpiadai besirengiantys atletai yra kur kas blogesnėse sąlygose nei be itin griežtos atrankos į savo žaidynes patenkantys kiti atletai.
Turi būti suformuoti kriterijai, kurie padėtų teisingai dėlioti stipendijų skyrimą pagal pasiektus rezultatus.
– Iš esmės – dvylika finansuojamų paralimpiečių yra daug?
– Mes manome, kad Paryžiaus žaidynėms gali rengtis apie 15 sportininkų. Tačiau tas dešimtukas privalės ieškotis finansavimo kažkur papildomai.
Arba pasižymėti pasaulio neįgaliųjų čempionatuose – tuomet jiems automatiškai bus skiriama valstybės stipendija. Šiuo atveju tikrai labai gera naujovė, kai nereikia laukti kitų metų.
Mūsų norai – paralimpiadoje Paryžiuje startuoti turėtų 12–15 atletų. Nes vargu ar daugiau mes sugebėsime gauti kvotų net ir įvykdžius mūsiškiams visas būtinas kvalifikacijas.
