Bukarešte vykusių žemyno pirmenybių svorio kategorijos iki 76 kg finale K.Gaučaitei teko pripažinti pasaulio čempionės ukrainietės Anastasijos Alpejevos pranašumą. 22-ejų lietuvei tai buvo jau antras sidabro medalis Europos jaunimo pirmenybėse – tokį patį ji nuskynė prieš metus.
„Rezultatas pakartotas, bet nepagerintas – tikslas buvo pirma vieta. Visada sunku būti antrai, nes džiaugsmo mažiau. Bet reikia didžiuotis savimi, nuoseklus ir ilgas darbas davė rezultatą. Pralaimėjimą lėmė techninės klaidos. Mūsų fizinis pasiruošimas ir lygis nebuvo labai skirtingas, daug kartų su ukrainiete stovyklose esame stovėjusios viena prieš kitą, tad ji man pažįstama“, – vertindama pasiektą laimėjimą sakė K.Gaučaitė.
Sportininkė ir šalies rinktinės imtynininkių treneris Aivaras Kaselis mano, kad šis sidabro medalis taps postūmiu siekti dar aukštesnių tikslų.
„Antras medalis šioje grupėje nuteikia geriems pasirodymams ateityje. Jai pačiai tai didžiulė motyvacija ruoštis artėjantiems startams. Kartais greičiau, kartais lėčiau, bet Kamilė eina vis aukštyn. Jeigu ji nusistato tikslą, kelyje kliūčių nelieka. Tai motyvuota, darbšti, komunikabili mergina. Labai noriu, kad jai pasisektų“, – sako treneris.
Šiais metais startų netrūks – prasideda olimpinė atranka, vyks Europos ir pasaulio suaugusiųjų čempionatai. Pasaulio pirmenybėse bus išdalyti penki kelialapiai į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Olimpinės žaidynės nuo pat mažens yra tikslas ir svajonė“, – prisipažįsta K.Gaučaitė.
Psichologijos svarba
Šis čempionatas K.Gaučaitei parodė, kad pagal techninį ir fizinį pasirengimą ji nenusileidžia geriausioms kovotojoms, tad dabar daugiausiai dėmesio ji nori skirti psichologiniam aspektui.
„Mūsų svorio kategorijos finalas būna paskutinė turnyro kova, tad atvykus salėje reikia laukti kokias 4–5 valandas. Per jas išvargsti psichologiškai, nes galvoje būna labai daug minčių ir su tuo susitvarkyti nėra lengva.
Dabar naudoju naują techniką: dažniausiai sau stengiuosi sakyti komplimentus ir priminti, kad tai yra šešios minutės kovos, per kurias turiu padaryti viską, nesustoti. Žinau, kad turi būti paruoštos rankos, kojos. Punktais esu išsidėliojusi viską, ką sau noriu pasakyti, priminti, ką turiu padaryti, ir tai padeda nusiramint. Vieni turi ritualus, o aš turiu žodžius, kad nusiteikčiau, nusiraminčiau“, – atskleidžia sportininkė.
Čia itin svarbus trenerių vaidmuo. Be A.Kaselio, šiuo metu merginas Šiauliuose treniruoja Andrius Stočkus ir baltarusė Tacjiana Bochan.
Po Europos čempionato K.Gaučaitę (viduryje) ir kitas imtynininkes bei jų trenerius sveikino Šiaulių meras A.Visockas. siauliai.lt nuotr. „Svarbiausias tikėjimas ateina iš mūsų trenerių – jie stengiasi, kad visi patikėtų savimi, jog galim. Jaudulį gali suvaldyti, bet svarbiausia yra tikėjimas. Jeigu tiki aplinkiniai, tiki pats – tai ir pavyksta dažniausiai“, – šypteli K.Gaučaitė.
Pralaimėjimus ji taip pat linkusi analizuoti be emocijų: „Pirmiausia mintis nukreipiu į analizę – kodėl? Kas buvo, kad nepavyko. Kodėl nebuvo sureaguota tinkamu metu, kodėl kovos planas nepavyko, ko aš nepadariau, kad jį įgyvendinčiau šimtu procentų.“
Pastūmėjo kaimynas
Kaune gimusi ir augusi K.Gaučaitė į imtynių salę atėjo vos devynerių – dar 2010-aisiais. Daug veiklų prieš tai išbandžiusią mergaitę į ją užsukti pastūmėjo kaimynas.
„Vienas esminių dalykų tas, kad imtynių salė buvo praktiškai mano kieme. Mėginau dainuoti, šokti, žaidžiau krepšinį, bet niekas neužkabino. Visada buvau aktyvi, sportiška, visur patiko dalyvauti. Kaimynas pradėjo lankyti imtynes ir pasiūlė išbandyti. Nuėjau į treniruotę su draugėmis, jos išėjo – aš likau“, – juokiasi Kamilė.
Čia pirmuoju K.Gaučaitės treneriu tapo Arūnas Paplauskas. Tada ją labiausiai sudomino nenuobodžios ir žaidimus primenančios treniruotės, o vėliau atėjusios pergalės paskatino likti sporte.
„Kai esi jaunesnė ir viską paverčia beveik žaidimu – tai užkabina. Visada norėjau eiti į treniruotes, todėl ir likau. Treneris taip pat džiaugėsi, nes matė kažkokią perspektyvą. Nuvežė į vienas varžybas, jas laimėjau, tada į kitas – irgi laimėjau“, – prisimena.
Galiausiai A.Kaselis sportininkei pasiūlė atvažiuoti į Šiaulių sporto gimnaziją ir prisidėti prie imtynininkių rinktinės.
Atrado ramstį
Čia kaunietė greitai atrado svarbų ramstį – treniruočių partnere ir viena geriausių draugių tapo kita Lietuvos moterų imtynių pažiba Danutė Domikaitytė.
„Ant imtynių kilimo be partnerio nieko nepadarysi. Ji mane iš esmės ir užaugino. Aš atėjau jaunesnė, neturėjau patirties, o ji jos turėjo daug – viskuo dalijosi tiek ant kilimo, tiek nulipusi nuo jo. Padėdavo susitvarkyti su jauduliu prieš pirmąsias varžybas. Dabar ji visas kovas su manimi analizuoja, kasdien stovime poroje su Danute“, – šypteli K.Gaučaitė.
Atvykimą į Šiaulių sporto gimnaziją Kamilė vadina vienu svarbiausių veiksnių karjeroje.
„Tai pagrindinis atspirties taškas, suteikęs visas galimybes ir padaręs didelį indėlį į imtynes dabar. Kadangi reikia ruoštis nuo kadetų amžiaus, gimnazija suteikia tokią galimybę, kad galėtume sportuoti ir mokytis kokybiškai. Pati ją baigiau ir neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu nebūčiau turėjusi tokios galimybės“, – svarsto imtynininkė.
Mokslus mergina tęsia Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje – šiais metais ji baigs Kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro studijas, vėliau ketina siekti sporto vadybos magistro laipsnio.
Žvilgsnis į Paryžių
Nepriklausoma Lietuva olimpinėse žaidynėse dar neturėjo nė vienos imtynininkės, tačiau A.Kaselis įsitikinęs, kad tai gali greitai pasikeisti.
„Olimpines žaidynes persekiojame jau kurį laiką. Turime D.Domikaitytę, kuri su Kamile tapo geros draugės. Abi tikrai sieks kelialapio. Dar turime labai perspektyvią Gabiją Dilytę. Jeigu tai būtų nerealu, apie tai net nekalbėčiau ir neblefuočiau – nebandyčiau patekti į sąrašą.
Bet bus sunku. Kriterijai dar labiau pasunkėjo. Olimpinė atranka labai sudėtinga – nėra daug vietų, laukia sunkus kelias. Bus pasaulio čempionatas, kur vietoje šešių duos penkis olimpinius kelialapius. Vėliau liks du turnyrai – pasaulinis ir Europos atrankos“, – į iššūkius žvelgia treneris.
Turime ir daugiau perspektyvių imtynininkių, o A.Kaselis džiaugiasi, kad nors sportininkių kiekis metams bėgant išlieka panašus, tačiau pavyko atlikti kokybinį ugdymo šuolį.
„Esame užsiauginę dvidešimtmečių kartą, kuri gali konkuruoti pasaulyje. Merginas išugdome Šiaulių sporto gimnazijoje, turime 30–40 auklėtinių. Laukiame čia visų. Būna, kad mažų miestelių treneriai neatiduoda merginų ir iš egoizmo neleidžia vaikams atsiskleisti“, – sako A.Kaselis.
Šis šuolis leidžia puoselėti olimpines viltis, kuriomis trykšta ir K.Gaučaitė.
„Tai yra svarbiausias šių metų tikslas. Tikiu, kad dar galėsiu ruoštis ir 2028-ųjų žaidynėms, bet norėtųsi jau į Paryžių. Vilties yra. Matysime, kaip pavyks pasirengti, kokią sportinę formą pasiekti. Pagrindinis šansas, manau, bus pasaulio čempionate“, – viliasi mergina.
